Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Pjeras Kornelis (pranc. Pierre Corneille, 1606 m. birželio 6 d. Ruane – 1684 m. spalio 1 d. Paryžiuje) – prancūzų dramaturgas, vienas žymiausių literatūros klasicizmo atstovų Prancūzijoje, laikomas prancūzų klasikinės tragedijos pradininku. Jis sukūrė 34 dramas, tarp jų komedijas, tragikomedijas ir tragedijas, ir kartu su Moljeru bei Žanu Rasinu priskiriamas prie trijų didžiųjų XVII a. prancūzų dramaturgų. Kornelis buvo Prancūzijos Akademijos narys (nuo 1647 m.), jo brolis Tomas Kornelis – taip pat žinomas dramaturgas. Pjeras Kornelis gimė pasiturinčių miestiečių šeimoje šiaurės Prancūzijoje. Jis mokėsi jėzuitų kolegijoje Ruane, kur pasižymėjo gabumais klasikiniams mokslams, laimėjo lotynų kalbos poezijos konkursų. 1624 m. gavęs teisės magistro laipsnį, būdamas aštuoniolikos pradėjo dirbti advokatu ir karaliaus tarybos teisėju Ruane. Vis dėlto teisininko darbas jo nežavėjo, nes labiau domėjosi teatru. Jau 1629 m. Kornelis parašė savo pirmąją pjesę – elegantišką komediją „Melita“ (pranc. Mélite), kuri buvo sėkmingai pastatyta Ruane, o vėliau Paryžiuje. Per kelerius metus jis sukūrė dar keletą komedijų apie jaunų žmonių meilę ir papročius, tarp jų „Našlę“ (La Veuve, 1632), „Karaliaus galeriją“ (La Galerie du Palais, 1633), „Palydovę“ (La Suivante, 1634), „Karališkąją aikštę“ (La Place royale, 1634) ir fantazijos elementų turinčią „Komiškąją iliuziją“ (L’Illusion comique, 1636). Kornelio talentas patraukė galingojo kardinolo Rišeljė dėmesį – dramaturgas buvo pakviestas į vadinamąją „penkių autorių“ draugiją, kuri kūrė pjeses pagal paties Rišeljė pateiktus siužetus. Tačiau Kornelis neilgai ištvėrė kolektyvinio darbo sąlygas ir, nesutikdamas aklai vykdyti kardinolo sumanymų, pasitraukė iš šios grupės. |
sausio 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Mustafa Kemalis Atatiurkas (turk. Mustafa Kemal Atatürk, iki 1934 m.: Mustafa Kemalis; 1881 m. gegužės 19 d. Salonikuose – 1938 m. lapkričio 10 d. Stambule) – Turkijos Respublikos įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas. Nėra žinoma tiksli M. Kemalio gimimo data – skirtinguose šaltiniuose nurodoma 1880 m. arba 1881 m. tuomet Osmanų imperijai priklausiusiuose Salonikuose. Tėvas – iš Kodžadžiko (dabartinė Šiaurės Makedonija) kilęs karininkas ir prekybininkas Ali Ryza Efendi, motina – Ziubeidė Hanim. Iš vaikų tik sesuo Mustafa ir jo sesuo Makbulė sulaukė pilnametystės. Lankė privačią mokyklą, 1893 m. įstojo į Salonikų karo mokyklą, o 1896 m. – į Monastiro karo mokyklą. 1899 m. įstojo į Osmanų karo akademiją, kurią 1902 m. pabaigė. 1905 m. baigė Osmanų karo koledžą, skirtą štabų karininkams. Netrukus buvo suimtas už antimonarkinę veiklą, kelis mėnesius kalintas, paleistas laiduojant buvusiam mokyklos direktoriui. Nuo 1905 m. iki 1907 m. tarnavo Osmanų kariuomenės 5-ojoje armijoje, dislokuotoje Damaske. 1907 m. tapo vyresniuoju kapitonu ir nuo tų pat metų spalio tarnavo 3-iosios armijos štabe, dislokuotame Salonikuose. 1908 m. dalyvavo Jaunaturkių revoliucijoje, po kurios Osmanų imperijoje buvo įvesta konstitucinė monarchija. 1909 m. balandį dalyvavo numalšinant absoliutinės monarchijos šalininkų kontrperversmą. Po pirmojo pasaulinio karo vadovavo Kemalio revoliucijai, nuvertusiai sultono valdžią, vėliau kariavo su Graikija, nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal Sevro taikos sutartį. Šios savaitės iniciatyva yra Banknotų portretai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||














