| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes jos turinys pateikiamas pagal CC-BY-SA licenciją, kuri leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Bronislovas Norkus (Bronius Norkus), (1914 m. gruodžio 20 d. Liepoja, Kuršo gubernija, Rusijos imperija – 1942 m. balandžio 4 d., Dedovičių raj., Pskovo sritis, SSRS) – Lietuvos karo aviacijos jaunesnysis leitenantas, lietuvių Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono, vėliau žinomo kaip 1-ojo (13-ojo) policijos bataliono, 3-iosios kuopos būrio vadas. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime Kaune. 1941 m. birželį–liepą įvykdė žydų ir kitų tautybės gyventojų sušaudymus Kauno VII forte, 1941 m. rugpjūtį – IV forte, o 1941 m. rudenį – IX forte. Nacių Vokietijos okupacijos metais įvykdė holokausto nusikaltimus kitose Lietuvos vietovėse. 1941 m. rugsėjo 9 d. B. Norkus su ltn. Juozu Obeleniu vadovavo didžiausioms žydų žudynėms Alytuje. 1941 m. rugsėjo 4 d. paskirtas 1-ojo policijos bataliono 4-osios kuopos vadu. 1942 m. balandžio 4 d. žuvo tarnaudamas 13-ame lietuvių policijos batalione Pskovo srityje, Rusijos TFSR. |
rugsėjo 30 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Audimo staklės – įtaisas ar mašina audiniams austi. Turi metmenų tiekimo mechanizmą, kreiptuvą metmenų krypčiai keisti, metmenų vėrimo nytis (jas kilnojant sudaromos žiotys), šaudyklę ar kitokį įtaisą ataudams pratiesti, skietą ataudams prie prieaudo primušti. Žiotys audžiant paprastu (2–8 nyčių) pynimu sudaromos kumšteliniu mechanizmu, sudėtingu (iki 14–28 nyčių) pynimu – nytkėlėmis. Į jas pynimo programa perkeliama mechaniniai ar elektroniniais įtaisais – audimo kortomis. Sudėtingų raštų audiniams naudojama Žakardo mašina, ji gali kilnoti ir pavienius metmenis. Be šių mechanizmų, audimo staklės dar turi pagalbinių mechanizmų ir įtaisų. Tai spalvotų ataudų valdymo įtaisai, metmenų bei ataudų saugikliai, kurie sustabdo stakles trūkus bent vienam siūlui, šaudyklių ar kitokie ataudo pratiesimo mechanizmų apsaugos ar kontrolės įtaisai, atmušos mechanizmai, šeivų automatiniai keitimo mechanizmai, pavaros bei valdymo mechanizmai. Modernios audimo staklės turi dar mikroprocesorinės automatikos įtaisų trūkusiems ataudams automatiškai surasti, jų pakuotėms keisti, audinio rietimui išimti, staklių užtaisymui pagreitinti. Be to, daug kur audyklose jau naudojamos kompiuterinės sistemos audimo technologiniam procesui valdyti. Pagal ataudo pratiesimo būdą audimo staklės skirstomos į šaudyklines, kuriose ataudas tiesiamas šaudykle ar šeiva ir bešaudykles, kuriose ataudas tiesiamas sviedikliu, oro srautu, vandens čiurkšle, iešmais – rapyromis, pagal tai būna sviediklinės, pneumatinės, hidraulinės, iešminės audimo staklės. Šios savaitės iniciatyva yra Tekstilė. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
