Lašiša išsiskiria tuo, kad joje gausu baltymų, omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino D. Tai trys pagrindinės medžiagos, padedančios organizmui senstant išlikti stipriam ir funkcionaliam.

Ši žuvis padeda palaikyti raumenų masę, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei kognityvines funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys padeda išsaugoti smegenų ląstelių struktūrą, gerina ryšius tarp neuronų ir mažina uždegiminius procesus. Tai prisideda prie geresnės atminties, dėmesio koncentracijos ir lėtesnio pažintinių funkcijų silpnėjimo. Tyrimai rodo, kad reguliarus riebios žuvies vartojimas mažina vyresnio amžiaus žmonių kognityvinio nuosmukio riziką.

Su amžiumi organizmas pamažu netenka raumenų masės – po 50-ies jos gali sumažėti apie 5–10 % kas dešimtmetį. 85 gramų lašišos porcija turi maždaug 20 gramų baltymų, todėl ji yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išlaikyti raumenų jėgą ir normalų medžiagų apykaitos greitį.

Kaip žuvis veikia organizmą?

Reguliarus žuvies vartojimas padeda palaikyti ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys gerina cholesterolio profilį, mažina uždegiminius procesus organizme. Pastebėta, kad dvi žuvies porcijos per savaitę siejamos su mažesne širdies ligų rizika.

Lašiša taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, suteikia energijos ir stiprina imuninę sistemą. Tam didelę reikšmę turi baltymai, omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D. Šis vitaminas ypač svarbus kaulų ir širdies sveikatai. Manoma, kad jo trūkumas būdingas maždaug penktadaliui žmonių, vyresnių nei 50 metų.

Renkantis lašišą, specialistai pataria pirmenybę teikti šviežiai, šaldytai, konservuotai arba rūkyta formai. Svarbu atkreipti dėmesį į spalvą – šviesiai rausva ar oranžinė filė spalva paprastai rodo gerą produktą. Šaldyta ir konservuota lašiša yra patogus ir dažnai prieinamesnis variantas, kurį lengva laikyti namuose.

Lašišą galima ruošti įvairiais būdais: kepti orkaitėje, kepti keptuvėje su nedideliu kiekiu aliejaus, marinuoti, dėti į salotas, patiekti su kruopomis ar naudoti sumuštiniams. Reguliariai įtraukus šią žuvį į mitybą po 50-ies, galima palaikyti energijos lygį, širdies, smegenų, raumenų ir kaulų sveikatą bei sulėtinti su amžiumi susijusius organizmo pokyčius.

Šią savaitę transporto sekretorius Seanas Duffy paskelbė, kad įkrovimo stotelės, finansuojamos federalinėmis lėšomis, privalės būti visiškai pagamintos JAV. Toks reikalavimas yra itin sudėtingas ir, tikėtina, gerokai sulėtins naujų stotelių diegimą. Štai kokia padėtis yra dabar.

EV populiarumas atvėso, bet įkrovimo tinklas auga

Nors elektromobilių įsigijimo tempai JAV pernai iš esmės liko tokie patys kaip ir 2024 m., greitojo įkrovimo stotelių diegimas pasiekė rekordus, rodo metų pabaigoje paskelbta duomenų bendrovės „Paren“ ataskaita.

Pramonė per metus įrengė daugiau kaip 18 000 naujų greitojo įkrovimo jungčių – tai sudaro apie 30 % metinį augimą.

Greitojo įkrovimo infrastruktūros plėtra ypač svarbi elektromobilių vairuotojams, kurie leidžiasi į ilgesnes keliones arba neturi galimybės krauti automobilio namuose, pavyzdžiui, per naktį. Tačiau bendra įkrovimo stotelių pasiūla vis dar kelia nerimą daugeliui vairuotojų, svarstančių įsigyti elektromobilį.

Augo ir lėtesnio įkrovimo infrastruktūra – vadinamosios 1 ir 2 lygio (Level 1 ir Level 2) įkrovimo stotelės.

Trumpo administracijos atakos prieš įkrovimą

Naujausiais sprendimais Trumpo administracija siekia sustabdyti įkrovimo infrastruktūros finansavimą demokratų valdomoms valstijoms ir yra nurodžiusi Transporto departamentui atšaukti lėšas Kalifornijai, Koloradui, Ilinojui ir Minesotai.

Šių keturių valstijų gubernatorių atstovai naujienų agentūrai „Associated Press“ šią savaitę teigė, kad oficialaus pranešimo apie lėšų atšaukimą dar negavo.

Tuo pat metu Kongresas, priimdamas naujus biudžeto sprendimus, jau panaikino daugiau nei 800 mln. JAV dolerių kitoms valstijoms anksčiau skirto finansavimo įkrovimo stotelėms, įskaitant Teksasą ir Floridą.

„Buy America“ reikalavimų griežtinimas

Šią savaitę S. Duffy paskelbė, kad valstijos, gaunančios federalines lėšas elektromobilių įkrovimo stotelėms, privalės diegti tik tokias stoteles, kurių visos dalys – 100 % komponentų – pagaminti JAV. Nors naujoji taisyklė dar nėra galutinai patvirtinta, iki šiol buvo reikalaujama, kad bent 55 % įrangos dalių būtų amerikietiškos kilmės.

„Dabar užtikriname, kad jei Kongresas nori matyti pastatytas šias stoteles, pirmiausia remsime Ameriką“, – sakoma S. Duffy pareiškime. – „Taip skatinsime JAV gamybą, stiprinsime nacionalinį saugumą ir neleisime mokesčių mokėtojų pinigais subsidijuoti mūsų užsienio priešininkų.“

Tačiau ekspertai sako, kad šiuo metu esama tiekimo grandinė praktiškai neleidžia pagaminti įkrovimo stotelių tik iš JAV dalių.

„Keldami neprotingus reikalavimus ir kurdami reguliacinį neapibrėžtumą vietos gamintojams, tokie veiksmai gali sutrikdyti tiekimo grandines, padidinti kaštus arba atiduoti rinkos dalį tarptautiniams konkurentams“, – teigė „Zero Emission Transportation Association“ vykdomasis direktorius Albertas Gore’as.

Senatorius Sheldonas Whitehouse’as (demokratas iš Rod Ailando), Senato aplinkos komiteto narys, pareiškė: „Šios administracijos žinia aiški: nestatykite.“

Viskas grįžta prie NEVI programos

Kongreso lėšų mažinimas ir naujoji S. Duffy taisyklė stabdo Nacionalinės elektromobilių įkrovimo infrastruktūros (NEVI) programos įgyvendinimą. Ši programa gimė iš prezidento Joe Bideno administracijos inicijuoto ir 2021 m. Kongreso priimto dvišalio infrastruktūros įstatymo.

Pagal jį valstijoms penkeriems metams skirta 5 mlrd. JAV dolerių, siekiant užpildyti viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo spragas, daugiausia greitkelių koridoriuose ir kitose infrastruktūros stokojančiose teritorijose. Dar 2,5 mlrd. JAV dolerių numatyta skirti pagal vadinamąją „Charging and Fueling Infrastructure Discretionary Grant Program“ (CFI) programą.

Praėjusių metų vasarį Trumpo administracija nurodė valstijoms sustabdyti šių lėšų naudojimą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai.

Gegužę 17 šių lėšų gavusių valstijų padavė administraciją į teismą ir apskundė Federalinę greitkelių administraciją dėl lėšų sulaikymo. Federalinis teisėjas nusprendė, kad administracija privalo išmokėti milijardus dolerių 14-ai valstijų.

Praėjusių metų pabaigoje 16 demokratų valdomų valstijų ir Kolumbijos apygarda pateikė antrą ieškinį dėl dar 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo sulaikymo. Šių metų sausį tas pats teisėjas nurodė administracijai atlaisvinti ir šias lėšas.

Vis dėlto, anot elektromobilių duomenų bendrovės „Chargeonomics“ vyriausiojo analitiko Loreno McDonaldo, iki šiol faktiškai išleista tik maža dalis numatytų lėšų, nes ne visas finansavimas valstijoms buvo realiai prieinamas.

Nors administracija pralaimėjo abu teismo procesus, Kongreso sprendimas perskirstyti dalį išlaidų bei S. Duffy siūloma naujoji taisyklė reiškia papildomat kliūtis NEVI programai, sako L. McDonaldas. Blogiausiu atveju, ekspertų vertinimu, šie žingsniai gali faktiškai užgesinti programą.

Platesnė Trumpo administracijos pozicija elektromobilių atžvilgiu

Nuo pirmosios savo darbo dienos Baltuosiuose rūmuose sugrįžęs Donaldas Trumpas nuosekliai atšaukė arba susilpnino daugelį politikų, palankių mažiau taršiems automobiliams ir sunkvežimiams, ir pirmenybę teikė benziną bei dyzeliną naudojančioms transporto priemonėms.

Trumpas panaikino Bideno administracijos užsibrėžtą tikslą, kad iki 2030 m. pusė visų naujų JAV parduodamų automobilių būtų elektra varomos transporto priemonės.

Pernai vasarą Trumpo pasirašytame mokesčių ir išlaidų įstatyme Kongresas panaikino federalines mokesčių lengvatas, kurios pirkėjams leisdavo sutaupyti iki 7 500 JAV dolerių perkant naujus ar naudotus elektromobilius.

Administracija taip pat rengia planus susilpninti reikalavimus, kiek toli nauji automobilių modeliai turi nuvažiuoti vienam benzino galonui, ir mažina pagrindinių išmetamųjų dujų taršos taisyklių griežtumą.

„Turime daryti daugiau, kad transporto elektrifikacijos teikiama bendra nauda ir vertė nebūtų įkalinta vien klimato kaitos diskusijose. Tai turi tapti klausimu apie JAV automobilių pramonės ateitį ir tai, kaip mes konkuruosime pasaulyje“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Electrification Coalition“ vykdomasis direktorius Benas Prochazka.

Kaip ir kiti šio sektoriaus gamintojai, „Michelin“ jaučia sulėtėjusią padangų paklausą ir stiprią konkurenciją iš pigesnių Kinijos gamintojų. Analitikų bendrovė „Bernstein“ šio mėnesio pradžioje atkreipė dėmesį, kad „Michelin“ būtina įsipareigoti dėl piniginių grąžų akcininkams, kad išlaikytų investuotojų pasitikėjimą.

Siekiant atlaikyti sudėtingesnes sąlygas padangų rinkoje, bendrovė plečiasi į polimerų kompozitų segmentą – pavyzdžiui, gamina pripučiamas priedangas kariuomenei ir tekstiles, naudojamas kosminėje erdvėje. Tarp jos klientų yra ir „SpaceX“, priklausanti Elonui Muskui. Taip pat kuriama nauja klijų karta, kurioje nenaudojamos kenksmingos molekulės.

Pasak Chapot, „Michelin“ apie 1 mlrd. eurų skiria trims neseniai paskelbtiems sandoriams, kurie skirti kompozitinių polimerų verslo plėtrai. Anksčiau šių sandorių finansinės detalės nebuvo atskleistos. Naujausias įsigijimas – JAV sandarinimo ir tarpiklių specialistas „Flexitallic“. Generalinis direktorius Florent’as Menegaux atskiro pokalbio metu patvirtino, kad įsigijimai išlieka bendrovės prioritetas.

Medicinos prietaisai – dar viena „Michelin“ augimo kryptis. Ankstesni pirkimai jau leido bendrovei sukurti implantams skirtas medžiagas, kurios padeda taisyti, atkurti ir regeneruoti žmogaus audinius.

Pernai „Michelin“ sugeneravo 2,1 mlrd. eurų laisvųjų pinigų srautą prieš įsigijimus.

Nuo šių metų bendrovė atskirai skelbs savo kompozitinių polimerų verslo rezultatus.

Sprendimai priimti atsižvelgiant į sudėtingą situaciją rinkoje – silpnėjančią paklausą ir mažėjančias pardavimų apimtis visame sektoriuje.

Iki 6 tūkst. darbo vietų mažinimas

„Heineken“ nurodė, kad darbo vietų mažinimas palies įvairius padalinius skirtingose šalyse. Tai dalis platesnio veiklos optimizavimo plano, kuriuo siekiama prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų.

Bendrovė taip pat sumažino 2026 metų pelno augimo prognozes. Palyginti su lūkesčiais, skelbtais prieš metus, dabartinės prognozės yra atsargesnės.

Silpnesnė paklausa ir sudėtingos sąlygos rinkoje

Alaus sektorius pastaruoju metu susiduria su mažėjančiu vartojimu. Pardavimų apimtys traukiasi ne tik „Heineken“, bet ir kitų didžiųjų gamintojų veikloje.

Prie to prisideda įtempta vartotojų finansinė padėtis, geopolitiniai neramumai bei nepalankios oro sąlygos. Šie veiksniai daro įtaką tiek vartojimo įpročiams, tiek bendram rinkos aktyvumui.

Ekspertai pažymi, kad alaus gamintojams tenka peržiūrėti veiklos modelius ir ieškoti efektyvesnių sprendimų, siekiant išlaikyti konkurencingumą sulėtėjusios paklausos aplinkoje.

Tyrimą atliko Londono karalienės Marijos universiteto (QMUL) mokslininkai. Jie išanalizavo didžiulę šimtmečio trukmės stebėjimų duomenų bazę apie biologinę įvairovę jūrų, gėlo vandens ir sausumos ekosistemose.

Ekologai ilgą laiką manė, kad kylant temperatūrai rūšys turėtų sparčiau išnykti iš tam tikrų teritorijų ir taip pat greitai atsirasti naujose vietose, sukeldamos greitą bendrijų persitvarkymą. Tačiau analizė parodė priešingą vaizdą: nuo 8-ojo dešimtmečio, kai buvo užfiksuotas spartesnis globalinio atšilimo augimas, rūšių kaitos tempai laiko tarpuose nuo vienerių iki penkerių metų sistemingai mažėjo. Tokia tendencija aiškiai matoma ir sausumos paukščių populiacijose, ir jūros dugno bendrijose.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus dr. Emmanuelio Nwankwo, gamta paprastai veikia kaip saviatkuriantis mechanizmas, kuriame vienas rūšis palaipsniui keičia kitos. Tačiau dabar šis „variklis“ praranda apsukas. Bendraautorius profesorius Axelis Rossbergas pažymi, kad kai kuriais atvejais rūšių kaitos lygis sumenko maždaug trečdaliu.

Siekiant paaiškinti šį efektą, mokslininkai pasitelkė fiziko teoretiko Guy’aus Bunin’o 2017 m. pasiūlytą „daugybinių atraktorių“ teoriją. Ji apibūdina ekosistemų būseną, kai rūšys nuolat keičia viena kitą dėl vidinių tarpusavio sąveikų – net ir be išorinių klimato pokyčių. Nauji duomenys rodo, kad būtent ši vidinė dinamika atlieka pagrindinį vaidmenį natūralių bendrijų funkcionavime.

Vis dėlto autoriai pabrėžia: sulėtėję pokyčiai jokiu būdu nereiškia stabilumo. Priešingai – tai gali būti aplinkos degradacijos ir regioninių rūšių „atsargų“ mažėjimo pasekmė. Kai sumažėja potencialių „kolonizatorių“ skaičius, ekosistemos praranda gebėjimą greitai atsinaujinti.

Tyrėjai perspėja, kad nematomi arba labai lėti pokyčiai vietinėje rūšinėje sudėtyje neturėtų būti vertinami kaip gamtos sveikatos požymis. Vidaus procesų lėtėjimas gali liudyti apie daug gilesnį biologinės įvairovės išsekimą.

Mokslininkų teigimu, tai reiškia, kad vien stebėti rūšių sąrašus tam tikroje teritorijoje – nepakanka. Net jei vietinis rūšių skaičius išlieka panašus, ekosistemos gali būti jau gerokai nusilpusios, praradusios lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų iššūkių. Lėtėjanti vidinė dinamika tampa pavojaus signalu, jog natūralus gamtos atsistatymo mechanizmas ima strigti.

Apsauga nuo saulės ir augimo sulėtinimas

Pirmiausia rekomenduojama užtraukti užuolaidas ir gėles pastatyti ant grindų, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Tamsesnė aplinka sulėtina augalų medžiagų apykaitą, todėl jie gali be laistymo išsilaikyti maždaug 3–4 dienomis ilgiau.

Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad šviesamėgiai augalai gali ištįsti ir prarasti dekoratyvinę išvaizdą. Tuo tarpu kaktusai bei kiti sukulentai be vandens dažniausiai puikiai išsiverčia 4–5 savaites.

Drėgnos aplinkos sukūrimas ir naminė šiltnamio sistema

Drėgmę mėgstančius augalus geriausia perkelti į vonios kambarį arba sustatyti ant padėklo su vandeniu. Taip aplink vazonus sukuriamas pastovesnis drėgmės lygis, kuris leidžia jiems ištverti maždaug savaitę be papildomo laistymo.

Nedidelius augalus galima pridengti plastikiniais gaubtais, o didesnius – apvynioti maistine plėvele, paliekant angas oro cirkuliacijai. Tokia „šiltnamio“ aplinka ypač tinka tropiniams augalams: drėgmė aplink lapus išlieka ilgesnį laiką, o garavimas gerokai sumažėja.

Paprasta automatinio laistymo sistema ir dangčio metodas

Vienas iš efektyviausių ir lengviausiai įgyvendinamų būdų – vandens butelį su vandeniu įstatyti į dirvą kakleliu žemyn. Šis metodas puikiai tinka dideliems vazonams su tankesniu substratu: vanduo palaipsniui skverbiasi į dirvą ir augalas gauna drėgmę pagal poreikį.

Kitas labai patikimas būdas – vadinamasis dagtinis laistymas. Tam pakanka paprastų buities priemonių: Iš marlės ar panašios medžiagos iškirpti ilgą juostelę, vieną juostelės galą įkišti į vazono žemę šalia šaknų, kitą galą nuleisti į indą ar kibirą su vandeniu, kuris turi stovėti aukščiau nei vazonas.

Vanduo, kildamas dagčiu, palaipsniui persikelia į dirvą ir ją sudrėkina tiek, kiek reikia. Marlę patogu pakeisti senomis nailoninėmis pėdkelnėmis ar kojinėmis – jos puikiai sugeria ir perduoda vandenį. Svarbu, kad augalas stovėtų žemiau už vandens talpą, nes taip susidaro reikiamas aukščio skirtumas, užtikrinantis vandens judėjimą.

Vanduo dirvon pateks tik tuomet, kai ši ims džiūti, todėl šis metodas apsaugo ir nuo perlaistymo.

Naudodami šiuos paprastus, bet veiksmingus būdus, galite ramiai išvykti ilgesniam laikui – jūsų augalai gaus pakankamai drėgmės ir sėkmingai sulauks jūsų sugrįžimo.

Batų paruošimas

Prieš pradedant bet kokią batų apdorojimo procedūrą, labai svarbu juos tinkamai paruošti. Tik švarūs ir sausi batai gerai priima apsaugines priemones ir išlaiko jų poveikį ilgesnį laiką.

1. Kruopštus valyma – Ant batų paviršiaus neturi likti nei dulkių, nei purvo. Reikėtų nuvalyti visą avalynės paviršių, nepamirštant siūlių ir pado kraštų. Tam galima naudoti minkštą šepetėlį arba drėgną šluostę, priklausomai nuo medžiagos.

2. Visapusiškas išdžiovinimas – Batai turi būti visiškai sausi. Jei avalynė šiek tiek drėgna, ją geriausia palikti išdžiūti kambario temperatūroje, vengiant radiatorių ar karšto oro srovių, kurios gali pažeisti medžiagą. Norint greičiau pašalinti perteklinę drėgmę iš vidaus, galima įdėti medžiaginius maišelius su ryžiais – jie gerai sugeria vandenį.

3. Priemonių išbandymas – Prieš dengiant visą batų paviršių, būtina pasirinktas priemones išbandyti nedideliame, mažai pastebimame plote. Uždėkite nedidelį kiekį priemonės ir palaukite kelias minutes. Jei medžiaga nepakito – neatsirado dėmių, patamsėjimo ar kitų nepageidaujamų požymių – galima tęsti apdorojimą.

Teisingai parinktos priemonės padeda išlaikyti batus sausus net prastomis oro sąlygomis.

Batų apdorojimo būdai

Avalynei apsaugoti nuo drėgmės galima naudoti tiek specialias parduotuvėje įsigyjamas priemones, tiek paprastas, buityje randamas medžiagas. Geriausia pasirinkti būdą pagal batų medžiagą ir situaciją.

Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų – specialus vandeniui atsparus purškalas, kurį galima įsigyti bet kuriame batų ar buities prekių skyriuje. Purškalą reikėtų purkšti maždaug iš 20 cm atstumo, kad priemonė pasiskirstytų tolygiai ir nepaliktų dėmių.

Užpurškus purškalo, batus reikėtų palikti išdžiūti pagal gamintojo („gamintojo“) nurodymus – paprastai kelias valandas. Taip ant paviršiaus susidaro apsauginis sluoksnis, neleidžiantis drėgmei įsigerti į medžiagą. Šis metodas paprastai tinka daugeliui medžiagų, tačiau visada verta pasitikrinti etiketėje pateiktas rekomendacijas.

Liaudiški būdai batams apsaugoti nuo drėgmės

Be specialių purškalų, egzistuoja ir ne viena namų sąlygomis išbandyta priemonė, kuri gali padėti, kai po ranka nėra profesionalių gaminių.

Vienas iš įdomesnių variantų – paprasta parafininė žvakė. Batų paviršių reikia tolygiai įtrinti žvake, ypač kruopščiai padengiant siūles ir vietas, kuriose drėgmė dažniausiai prasiskverbia. Tuomet vašką reikia švelniai pašildyti plaukų džiovintuvu, kad jis susilydytų ir tolygiai įsigertų į medžiagą, sudarydamas ploną, permatomą apsauginį sluoksnį.

Labai svarbu naudoti tik paprastas, bekvapes parafino žvakes, o ne aromatines – pastarosios gali palikti nemalonų ar per intensyvų kvapą ir ne visada tinkamai sukietėja ant paviršiaus.

Vazelinas arba bespalvis lūpų balzamas

Jei neturite vaško, galima pasitelkti priemones iš kosmetinės. Vazelinas arba bespalvis lūpų balzamas gali tapti puikia skubia apsauga nuo drėgmės.

Plonu sluoksniu užtepkite vazelino ar balzamo ant batų paviršiaus ir tolygiai išsklaidykite minkšta šluoste. Tokia danga padeda vandeniui nuslysti nuo paviršiaus, jo neįgeriant, be to, suteikia batams gražų blizgesį – avalynė atrodo lyg ką tik iš „parduotuvės“.

Tinkamai prižiūrint ir reguliariai atnaujinant apsaugines priemones, batai išliks sausi, tvarkingi ir patvarūs net ir permainingu oru.

Norą diversifikuoti savo portfelius investuotojai vis dažniau įgyvendina atsigręždami į vadinamąją „senąją ekonomiką“. Susirūpinimas dėl dirbtinio intelekto keliamos grėsmės tradiciniams verslo modeliams, taip pat milžiniški hiperskalių debesijos paslaugų teikėjų kapitalo investicijų planai į šią technologiją paskatino dalį lėšų perkelti iš technologijų sektoriaus kitur. Gamybos sektoriaus duomenys dar labiau sustiprino šią tendenciją, suteikdami optimizmo tiems, kurie ieško saugesnių investicijų.

Praėjusią savaitę paskelbta JAV Tiekimo valdymo instituto (ISM) ataskaita parodė, kad gamybos sektoriaus aktyvumas 2026 m. sausį augo sparčiausiai nuo 2022-ųjų. Reaguodamas į tai, transporto sektoriaus indeksas pasiekė dar vieną rekordinį uždarymo lygį. Vasario 11 d. indeksas dar šiek tiek ūgtelėjo po rinkos lūkesčius viršijusios užimtumo ataskaitos, kuri parodė, kad darbo rinka tvirtėja.

„Šis sektorius yra vienas jautriausių ekonomikos ciklui, nes esant didesniam aktyvumui daugiau prekių ir žaliavų turi būti pervežama po šalį ir visą pasaulį“, – sako „Wells Fargo Investment Institute“ pasaulinių akcijų ir realiojo turto padalinio vadovas Sameeras Samana. Pasak jo, investuotojai, ieškantys alternatyvos su dirbtiniu intelektu susijusioms akcijoms ir matantys stiprią ekonomiką, „dar labiau sustiprina teigiamą investavimo į šį sektorių pagrindimą“.

Transporto bendrovės vis dažniau traktuojamos kaip dalis vadinamojo „dirbtiniam intelektui atsparaus“ portfelio, nes jų pagrindinės funkcijos – fizinis prekių ir žmonių judėjimas – nėra tiesiogiai pakeičiamos programiniais sprendimais ar algoritmais.

„Paprastas ryšys yra akivaizdus: jeigu didėja gamybos paklausa, apibrėžimo prasme auga ir transporto poreikis“, – aiškina „Nationwide“ vyriausiasis rinkos strategas Markas Hackettas. Jo teigimu, tai taip pat rodo, kad bendra ekonominė situacija gerėja ir tampa svarbiu techniniu signalu investuotojams, skatinančiu investuoti į įmones, kurios pirmosios gauna naudos iš ekonomikos atsigavimo.

Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad tolesnis akcijų brangimas kai kurioms šio sektoriaus įmonėms gali būti ribotas.

„Leuthold Group“ atstovas Gregas Swensonas praėjusią savaitę avialinijų, geležinkelių ir krovinių gabenimo perspektyvas apibūdino kaip „nevienalytį derinį“. Kur kas optimistiškiau jis vertino oro krovinių ir logistikos bendrovių ateitį.

Tuo metu „Benchmark“ analitikas Christopheris Kuhnas, sekantis vilkikų ir kelių transporto bendroves, atkreipia dėmesį, kad ISM rodiklis dar tik vieną mėnesį yra virš ekspansiją žyminčios ribos. Vis dėlto, jeigu paklausa vežėjams pradės augti, transporto bendrovės, pasak jo, bus tarp pirmųjų, kurios pajus naudą. Kuhno nuomone, vilkikų ir kelių transporto sektoriaus akcijų ralio potencialas dar nėra išsemtas.

„Pakanka šiek tiek pajamų augimo, šiokio tokio krovinių apimties padidėjimo ir nedidelio kainų kilimo – ir galite pamatyti labai reikšmingus papildomus pelno maržos procentus, nukrentančius į galutinį rezultatą“, – teigia Kuhnas.

Įstatymo projekte numatyta, kad naujiems automobiliams privalomai būtų žymimi katalizatoriai – ant jų turi būti iškalamas identifikavimo numeris. Be to, teisės aktas sustiprintų esamų katalizatorių vagystes reglamentuojančių įstatymų vykdymą ir aiškiai priskirtų tokias vagystes prie nusikalstamų veikų, už kurias grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Pakomitečio posėdyje respublikonas Gabe Evans (Koloradas) išreiškė tvirtą palaikymą: jo teigimu, rinkėjams reikalingi realūs sprendimai, o PART įstatymas tokius sprendimus siūlo, nustatydamas nacionalinę sistemą, padėsiančią kovoti su katalizatorių vagystėmis.

Demokratė Debbie Dingell iš Mičigano, ilgametė komiteto narė, pabrėžė, kad, įteisinus atsekamumą ir skaidrumą perpardavimo rinkoje, sumažėtų vagysčių, būtų apsaugoti vartotojai ir teisėsauga gautų daugiau priemonių nusikaltimams tirti.

Pakomiteto pirmininkas Gus Bilirakis (respublikonas iš Floridos) atkreipė dėmesį ir į galimą priemonės poveikį kelių saugumui. Jo teigimu, nėra „partinio“ būdo gelbėti gyvybes: 2024 m. JAV keliuose žuvo beveik 40 tūkst. žmonių, o šis skaičius reiškia šeimas, kurių gyvenimai negrįžtamai pasikeitė. Todėl, anot jo, būtinos praktiškos priemonės, stiprinančios motorinių transporto priemonių saugą ir padedančios Nacionalinei greitkelių eismo saugumo administracijai sėkmingai vykdyti savo misiją.

Įstatymo projekto rengėjai ir šalininkai pabrėžia, kad jis yra atsakas į visoje šalyje augantį katalizatorių vagysčių skaičių. McCollum dar praėjusį rudenį, pristatydama iniciatyvą, teigė, jog katalizatorių vagystės išlieka dažna ir brangiai kainuojanti problema visoje šalyje, ypač dvynių miestų (Twin Cities) regione. Ji akcentavo, kad, bendradarbiaujant su automobilių gamintojais rengiant reikalavimus dėl tinkamo katalizatorių žymėjimo ir sekimo, PART įstatymas suteiktų teisėsaugai būtinas priemones kovoti su šiuo nusikaltimu.

Baird, žemės ūkio komiteto narys, pastebėjo, kad tokios vagystės gali turėti itin skaudžių finansinių pasekmių tiek gyventojams, tiek verslo savininkams ir tapo rimta problema centrinėje Indianos dalyje. Jis teigė pirmą kartą pateikęs PART įstatymo projektą po to, kai iš daugelio rinkėjų ir vietos teisėsaugos atstovų išgirdo apie augantį katalizatorių vagysčių mastą.

Įstatymo priėmimo siekia ir svarbios transporto sektoriaus organizacijos. „American Trucking Associations“ ir „National Automobile Dealers Association“ raštu paragino Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitetą paremti iniciatyvą ir įtraukti PART įstatymą į artėjančią kelių transporto infrastruktūros atnaujinimo paketą. Laiške pabrėžiama, kad katalizatoriuose yra brangiųjų metalų – tokių kaip rodis, platina ir paladis. Dėl to šiuos įrenginius galima greitai pavogti iš automobilio, jie sunkiai atsekami, o vagystes skatina pelninga nelegali rinka.

Vasarą panašus teisės aktas buvo pateiktas ir Senate – jį inicijavo senatoriai Amy Klobuchar (demokratė iš Minesotos) ir Bernie Moreno (respublikonas iš Ohajo). Tačiau atsakingas Senato komitetas dar nėra paskyręs projekto svarstymo datos.

Kasdienis racionas čia turi didžiulę reikšmę. Cukrumi ir stipriai perdirbtu maistu gausi mityba skatina uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, todėl oda greičiau sensta, pilkėja, praranda stangrumą. Priešingai, błonnimu, daržovėmis, raugintais pieno produktais ir pakankamu skysčių kiekiu turtinga mityba palaiko žarnyno mikrobiotos įvairovę ir padeda išlaikyti geresnę odos būklę.

Tokiame požiūryje odos priežiūra prasideda žarnyne. Švelnūs žoliniai augalai, vartojami kaip subalansuotos mitybos dalis, gali padėti virškinimui ir natūraliems organizmo valymosi procesams, o tai netiesiogiai prisideda prie ramesnės, skaistesnės odos. Jie nepakeičia dermatologo konsultacijos ar gydymo, tačiau gali būti vertingas kasdienės rutinos papildymas.

Keturi žoliniai augalai sveikam žarnynui ir gražiai odai

Žolininkystės tradicijose žinoma daug augalų, siejamų ir su geresniu virškinimu, ir su palankiu poveikiu odai. Štai keturi, kuriuos ypač verta apsvarstyti kuriant švelnius kasdienius ritualus.

1. Ramunėlė – nuraminimas žarnynui ir jautriai odai – Paprastoji ramunėlė yra vienas universaliausių vaistinių augalų. Iš jos žiedų ruošiami užpilai, kurie vartojami kaip švelni priemonė virškinimo ir šlapimo takams, taip pat nervinei įtampai mažinti. Dėl spazmus slopinančio ir priešuždegiminio poveikio ramunėlė padeda sumažinti diskomfortą po gausesnių patiekalų.

Ramunėlė itin vertinama ir odos priežiūroje. Ji laikoma stipriai raminančiu, priešuždegiminiu augalu, tinkamu jautriai, sudirgusiai, paraudusiai odai. Reguliarus ramunėlių užpilų vartojimas – tiek geriami užpilai, tiek naudojimas kaip švelnus tonikas – gali padėti nuraminti odą ir palaikyti jos atsinaujinimą. Vakarinė ramunėlių arbata taip pat padeda atsipalaiduoti prieš miegą, o geras miegas savo ruožtu visada veikia odos naudai.

2. Medetka – pagalba virškinimui ir odos atsinaujinimui – Vaistinė medetka – dažnas augalas daržuose ir tuo pačiu vertinga natūralios namų vaistinėlės dalis. Iš jos žiedų gaminami užpilai, aliejai, tepalai, balzamai ir kremai.

Medetka siejama su virškinimo sistemos ir kepenų veiklos palaikymu. Medetkų užpilas neretai rekomenduojamas išgerti prieš valgį kaip švelni skrandžio ir žarnyno pagalbininkė. Tuo pat metu medetka pasižymi savybėmis, kurios naudingos odai – kosmetikoje ji naudojama paraudimams mažinti, greitinti smulkių pažeidimų gijimą, palaikyti epidermio regeneraciją. Taip puodelis medetkų užpilo gali tapti paprasta vidine organizmo priežiūros dalimi, o medetkų kremas ar aliejus – išorine odos drauge.

3. Dilgėlė – mineralų šaltinis ir organizmo „išsivalymas“ – Paprastoji dilgėlė labiausiai žinoma kaip organizmą valantis augalas, anksti pasirodantis daugelyje sodų ir pievų. Ji laikoma viena maistingiausių laukinių žolių – turtinga vitaminų A, C, E, K ir mineralų, tokių kaip silicis, geležis, cinkas.

Dilgėlių užpilas padeda palaikyti nereikalingų apykaitos produktų šalinimą, skysčių apykaitą ir sebumo pertekliaus šalinimą. Tai gali būti naudinga riebiai, į aknę linkusiai odai. Tokiu būdu dilgėlė jungia rūpestį organizmo vidumi su išorinės jo „apvalkalos“ priežiūra. Saikingas, reguliarus dilgėlių arbatos vartojimas gali palaikyti natūralius valymosi procesus ir kartu prisidėti prie geresnio odos drėgnumo bei elastingumo. Ji ypač tinka laikotarpiais, kai oda linkusi į išberimus arba atrodo pavargusi.

4. Mažramunis (mairūnas) – ramesniam pilvui ir švaresnei odai – Mažramunis dažniausiai siejamas su virtuve, tačiau turi ir įdomų sveikatinamąjį profilį. Jis apibūdinamas kaip spazmus malšinantis augalas, tinkamas pilvo pūtimui, sunkumo jausmui ir skausmams mažinti. Mažramunis gerina virškinimą, gali padėti esant nevirškinimui ar rėmeniui.

Tas pats augalas neretai minimas ir esant odos problemoms – dėl antibakterinių ir priešuždegiminių savybių jis gali būti naudingas aknės, uždegiminių židinių ir lėtai gyjančių žaizdelių atvejais. Mažramunį galima naudoti kaip prieskonį, gerti jo užpilą ar įtraukti į švelnius naminius kompresus – taip derinant naudą ir žarnynui, ir odai.

Kaip saugiai įtraukti žoleles į kasdienę mitybą?

Žoliniai augalai veikia geriausiai tada, kai tampa ramiu, reguliariu įpročiu, o ne skubia pagalba jau iškilus problemai. Pravartu pradėti nuo paprasto žingsnio – pakeisti vieną įprastą arbatą lengvu vieno pasirinkto augalo užpilu ir stebėti, kaip reaguoja organizmas. Vertinga vadovautis mažų žingsnių ir dėmesingumo kūno signalams principu, vietoj to, kad iš karto vartotumėte daug skirtingų mišinių.

Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, nuolat vartojantys vaistus, nėščios ar žindančios moterys bet kokį žolinį kursą turėtų aptarti su gydytoju ar vaistininku. Natūralūs augalai taip pat gali sąveikauti su vaistais arba būti netinkami tam tikrų būklių metu.

Saugiausias kelias – saikingumas, įvairi mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas. Tai pagrindas, ant kurio žolelės atlieka tik švelnaus palaikymo, o ne pagrindinės terapijos vaidmenį.

Mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Tomas Nordheimas iš Džonso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos, nustatė požymių, kad maždaug prieš 100–500 milijonų metų po Mirandos paviršiumi galėjo egzistuoti skystas vandenynas. Skaičiavimai rodo, kad jis buvo maždaug 100 kilometrų gylyje, po ledo sluoksniu, kurio storis neviršijo 30 kilometrų. Tyrėjus nustebino, kad toks mažas palydovas galėjo turėti tiek daug vandens.

Tyrime taip pat dalyvavo Kalebas Stromas iš Šiaurės Dakotos universiteto ir Aleksas Pattoffas iš JAV Planetų mokslo instituto. Jie palygino „Voyager-2“ nuotraukas su kompiuteriniu Mirandos paviršiaus ir jos vidaus procesų raidos modeliavimu. Gauti rezultatai rodo, kad sudėtingas palydovo reljefas ir geologinės deformacijos galėjo atsirasti dėl vidaus šilumos, kurią sukėlė orbitinis rezonansas – gravitacinė sąveika tarp Mirandos ir kitų Urano palydovų.

Nors Uranas yra labai toli nuo Saulės, toks gravitacinis „minkymas“ galėjo užtikrinti pakankamą šilumos kiekį, kad po ledu esantis vanduo ilgą laiką išliktų skystas. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad dalis to vandenyno galėjo išlikti iki šių dienų, nors jis greičiausiai gerokai sumažėjęs.

Pirmą kartą neįprastas Mirandos reljefas buvo užfiksuotas 1986 metais, kai pro ją praskriejo „Voyager-2“. Zondas atsiuntė vaizdus mažo palydovo, kurio paviršius stebino giliomis vagomis, aukštais skardžiais ir didelėmis trapecijos formos sritimis, vadinamomis koronomis. Būtent šios struktūros tapo pagrindu naujam geologinių procesų ir vidaus sandaros vertinimui.

Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nėra tiesioginių įrodymų, jog po Mirandos ledu vandenynas išliko iki šiol ar kad jame egzistuoja gyvybė. Vis dėlto vandens buvimo tikimybė leidžia laikyti Mirandą dar vienu galimu „vandenynų pasauliu“ greta tokių gerai žinomų kandidatų kaip Saturno palydovas Enceladas ar Jupiterio palydovas Europa, kurie jau seniai laikomi perspektyviais objektais ieškant nežemiškos gyvybės.

Tyrimo autoriai teigia, kad išsamiai įvertinti Mirandos potencialą būtų galima tik pasiuntus naujas kosmines misijas į Urano sistemą. Iki tol lieka remtis turimais archyviniais duomenimis, o pati Miranda išlieka viena paslaptingiausių ir įdomiausių Saulės sistemos pakraščių tyrimų krypčių.

Apžvelgiame, kaip 2026 metų vasario 16 dieną dirbs bankai, prekybos tinklai, paštas ir siuntų bendrovės.

Bankų darbo laikas

„Swedbank“ informavo, kad vasario 16 dieną banko padaliniai nedirbs. Konsultacijų telefonu centras veiks pagal vakarų ir sekmadienių grafiką – bus teikiamos būtinosios paslaugos, tokios kaip mokėjimo kortelių ar prisijungimo priemonių blokavimas bei draudimo žalų registravimas.

SEB banko klientai šventinę dieną galės apsilankyti tik viename skyriuje – Vilniaus „Akropolyje“, kuris dirbs nuo 10 iki 16 valandos. Kiti SEB skyriai Lietuvoje tądien klientų neaptarnaus.

„Artea“ pranešė, kad vasario 16 dieną įprastu prekybos centrų darbo laiku veiks šeši banko skyriai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“, taip pat Šiaulių „Tilžėje“ ir „Saulės mieste“. Visi kiti padaliniai ir nuotolinis klientų aptarnavimo centras nedirbs.

Bankas taip pat nurodė, kad šventinę dieną bus vykdomi tik momentiniai mokėjimai į tas kredito įstaigas, kurios yra prisijungusios prie momentinių mokėjimų sistemos. SEPA ir kiti tarpbankiniai pervedimai, pateikti 2026 metų vasario 13 dieną po 16 valandos, bus vykdomi vasario 17 dieną.

„Luminor“ interneto bankas ir bankomatai veiks įprasta tvarka, tačiau klientų konsultavimo centrai nedirbs, išskyrus Šiaulių „Akropolio“ padalinį, kuris klientus aptarnaus nuo 10 iki 21 valandos. Skambučių centras tądien neveiks.

Prekybos tinklai ir prekybos centrai

Didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Rimi“ ir „Norfa“ – vasario 16 dieną dirbs įprastu grafiku. Tai reiškia, kad parduotuvės bus atviros kaip ir kitomis savaitės dienomis.

Įprastu laiku veiks ir didieji prekybos centrai, tarp jų „Panorama“, „Ozas“ bei visi „Akropoliai“. Gyventojai galės apsipirkti be papildomų ribojimų.

Paštas ir kurjerių paslaugos

„Lietuvos paštas“ informavo, kad vasario 15 ir 16 dienomis dirbs tik dalis prekybos centruose įsikūrusių pašto skyrių. Kiti skyriai šventinėmis dienomis bus uždaryti.

Tą pačią dieną nebus teikiamos laiškininkų ir kurjerių paslaugos. „LP EXPRESS“ paštomatai veiks visą parą, tačiau siuntos į juos nebus pristatomos ir iš jų nebus surenkamos.

„Omniva“ taip pat pranešė, kad vasario 16 dieną paštomatai nebus aptarnaujami, o kurjeriai siuntų nei surinks, nei pristatys. Vis dėlto paštomatais bus galima naudotis kaip įprasta – jie veikia kiekvieną dieną visą parą.

Planuojant finansinius ar siuntų reikalus, gyventojams rekomenduojama įvertinti šventinį grafiką ir iš anksto pasirūpinti svarbiais mokėjimais ar siuntomis.

Toksinai kiekvienoje sruogoje

Mokslininkai ištyrė 43 populiarius plaukų priauginimui skirtus produktus, įsigytus internetinėse parduotuvėse ir masinės prekybos vietose. Rezultatai šokiravo: 41 iš 43 mėginių aptikti pavojingų cheminių junginių pėdsakai.

Tyrime nustatytos šios medžiagos:

Antipirenai ir ftalatai – siejami su padidėjusia vėžio rizika ir hormonų pusiausvyros sutrikimais. Stirenas ir pesticidai – pramonėje naudojami toksiški junginiai, galintys neigiamai veikti organizmą.

Tetrachloretanas – tirpiklis, darantis žalingą poveikį kepenims ir nervų sistemai. Organiniai alavo junginiai – sukelia odos sudirginimą, dėl kurio dažnai skundžiasi priaugintus plaukus nešiojančios moterys.

Kodėl tai ypač pavojinga dabar?

Pasak pagrindinės tyrimo autorės dr. Elissios Franklin, pagrindinė rizika slypi šiandieniniuose plaukų priauginimo ir formavimo įpročiuose.

„Plaukų sruogos tiesiogiai liečiasi su galvos ir kaklo oda. Džiovinant plaukus džiovintuvu ar formuojant juos žnyplėmis, šios cheminės medžiagos įkaista ir išsiskiria į orą, kurį moteris kasdien įkvepia“, – aiškina Elissia Franklin.

Situciją apsunkina tai, kad gamintojai beveik niekada nenurodo pilnos sudėties priemonių, kuriomis apdorojami plaukai prieš pateikiant juos į rinką. Tuo pat metu Aplinkos sveikatos centras (CEH) aptiko dar vieną grėsmę plačiai naudojamose higienos priemonėse, parduodamose didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Šampūnų ir muilo sudėtyje rasta kokamido DEA – iš kokosų aliejaus išgauta putojimą skatinanti medžiaga. Nors šis ingredientas gali skambėti „natūraliai“, laboratoriniai tyrimai sieja jį su kepenų ir inkstų vėžiu. Kalifornijoje kokamidas DEA oficialiai įtrauktas į kancerogenų sąrašą, tačiau vis dar aptinkamas pasaulinių mažmeninės prekybos tinklų produktuose.

Mokslininkų raginimas ir ką gali padaryti vartotojai

Mokslininkai ragina nedelsiant griežtinti valstybės priežiūrą grožio industrijoje ir aiškiau reguliuoti kosmetikos bei plaukų priežiūros priemonių sudėtį. Vartotojams rekomenduojama būti maksimaliai atidiems etiketėms, domėtis sudėtimi ir, jei įmanoma, vengti ilgalaikio kontakto su sintetinėmis medžiagomis, kurių kilmė ir sudėtis nėra skaidriai atskleista.

Taip pat primenama, kad egzistuoja ir paprastesni, saugesni būdai gerinti plaukų būklę – pavyzdžiui, tinkama mityba, atsakinga kasdienė priežiūra ir kai kurios nebrangios vaistinių priemonės, kurios, teisingai naudojamos, gali paspartinti plaukų augimą ir padėti atkurti jų tankį bei stiprumą.

Šis „Ford“ žingsnis žengiamas tuo metu, kai automobilių pramonė susiduria su įperkamumo krize. Dėl itin išaugusių kainų daugeliui pirkėjų nauji automobiliai tampa nepasiekiami, o kiti yra priversti prasitęsti paskolų terminus iki septynerių ar daugiau metų.

Pasak tyrimų bendrovės „Cox Automotive“, vidutinė naujo automobilio pardavimo kaina JAV gruodį pasiekė rekordinius 50 326 eurus. „Ford“, kuri didžiąją dalį pardavimų generuoja iš brangių pikapų ir visureigių, tą patį mėnesį fiksavo dar aukštesnę – 55 596 eurų – vidutinę vieno automobilio kainą, rodo „Edmunds.com“ duomenys.

House teigimu, „Ford“ planuoja pasiūlyti ir daugiau elektrinių modelių, kurių kaina bus mažesnė nei 40 000 eurų, ir jie bus gaminami ant tos pačios techninės platformos, kaip ir 2027 m. pasirodysiantis elektrinis pikapas. Be to, gamintojas ketina pristatyti ir įperkamą benzininį pikapą, taip pat kainuosiantį iki 40 000 eurų. Jis bus gaminamas naujoje „Ford“ surinkimo gamykloje Stanton mieste, Tenesio valstijoje, nuo 2029 metų.

„Taip pat planuojame išplėsti savo rinkos aprėptį, siūlydami daugiau įperkamų pikapų ir visureigių“, – vasario 10 d. kalbėdamas su analitikais per „Ford“ ketvirčio pajamų pristatymą sakė „Ford“ generalinis direktorius Jimas Farley. – „Ir tai darysime siūlydami platų jėgos agregatų pasirinkimą: benzininius, įvairių tipų hibridinius bei visiškai elektrinius. Vartotojams reikia pasirinkimo galimybių.“

„Paccar“ ketina šių variklių detales atskleisti vėliau šiais metais, toliau vystydama akumuliatorinius elektrinius modelius ir stebėdama vandenilio technologijų perspektyvas, o reguliavimo naujienų tikimasi kovo mėnesį.

„Paccar Inc.“ vadovai pranešė, kad bendrovė ruošiasi pristatyti dvi visiškai naujas variklių platformas, kurios bus parengtos griežtesnių Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) azoto oksidų (NOx) emisijų reikalavimų įsigaliojimui 2027 metais.

Apie tai buvo užsiminta bendrovės investuotojų dienoje Dentone, Teksase, kur sunkvežimių gamintoja pristatė savo planus ir kartu perspėjo, kad konkrečios reguliavimo taisyklių detalės smarkiai paveiks vilkikų bei variklių kainą vežėjams artimiausiais mėnesiais ir metais.

„Dyzelinas, kaip žinote, šiandien vis dar varo pasaulį į priekį. Ir mes tikime, kad švarūs, efektyvūs dyzeliniai sprendimai ir toliau išliks svarbia sunkiasvorių transporto priemonių rinkos dalimi artimoje ateityje“, – analitikams sakė technologijų direktorius Johnas Richas.

„Nuosavi varikliai yra pagrindinė „Paccar“ kompetencijos sritis, o artėjantis 35 miligramų NOx standartas yra pats griežčiausias pasaulyje. Mes į tokius sudėtingus emisijų reikalavimus žiūrime kaip į stiprią įėjimo į mūsų svarbiausias rinkas barjerą“, – pabrėžė jis.

Pasak Richo, siekdama atitikti 35 miligramų normą, „Paccar“ pristatys dvi visiškai naujas nuosavas variklių platformas. „Tai – pažangiausios jėgainės per visą mūsų istoriją, kurios vienu metu gerina emisijų rodiklius, degalų sąnaudas ir ilgaamžiškumą“, – sakė jis.

Naujieji varikliai, pasak už „Paccar“ jėgainių veiklą atsakingo vadovo, jau yra paskutinėje vystymo stadijoje. Jie bandomi įvairiausiomis ekstremaliomis sąlygomis – Arkties rate, Mirties slėnyje Kalifornijoje ir kitur.

„Standartas išlieka ypač sudėtingas, o reikiamos technologijos padidins naujų vilkikų sandorio kainą“, – teigė Richas.

EPA ketina palikti galioti Bideno administracijos priimtą reikalavimą sumažinti sunkiasvorių sunkvežimių NOx emisijas nuo 200 iki 35 miligramų vienam arklio galios valandiniam darbui.

„Per pastaruosius 15 metų „Paccar Powertrain“ sistemingai pagerino degalų ekonomiškumą 40 %, taip mažindama mūsų klientų eksploatacines sąnaudas. EPA atsitraukė nuo anglies dvideginio emisijomis grįstų reguliavimo standartų, tačiau NHTSA myliomis už galoną (miles per gallon) grįsti reikalavimai vis dar galioja“, – aiškino Richas. – „Šie reikalavimai paskutinį kartą sugriežtės 2027 m. Mūsų naujieji varikliai atitiks šį paskutinį žingsnį nereikalaudami elektrifikacijos. Naujos nuosavos jėgainės tęs mūsų tradiciją gerinti degalų sąnaudas ir kurti vertę klientams.“

Vis dėlto sunkvežimių gamintojai, o kartu ir vežėjai vis dar laukia galutinių taisyklių detalių, kurios, kaip tikėtina, turės lemiamą reikšmę.

„EPA šiuo metu yra nurodžiusi, kad į ankstesnius reikalavimus bus įtraukta tam tikrų lankstumo priemonių. Jos, tikėtina, palies bent jau garantijų ir viso naudingo tarnavimo laiko reikalavimus. Kartu jie yra patvirtinę, kad 35 miligramai išliks pagrindiniu emisijų skaitiniu standartu. Tai, kaip bus įgyvendintas šis lankstumas – o mes tikimės sprendimų iki kovo pabaigos – labai stipriai nulems, kiek naujų variklių šeimos kainuos klientams“, – sakė Richas.

Pasak jo, visiškai atitikti 35 miligramų normą – milžiniškas techninis iššūkis, reikalaujantis naujos įrangos. „Yra keli techniniai keliai, kaip tai įgyvendinti, visi jie turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau mes esame labai patenkinti pasirinkto sprendimo patikimumu“, – aiškino Richas ir pridūrė: „Daugiau informacijos apie tai pateiksime vėliau šiais metais – tuomet atskleisime ir konkrečius variklių parametrus. Turime puikią emisijų normų laikymosi ir emisijų intervalų užtikrinimo patirtį.“

Net ir tuomet, kai Trumpo administracija peržiūri dyzelinių variklių taisykles ir mažina paramą alternatyvioms jėgainėms, Richas pripažįsta, kad sunkvežimių gamintojams kelias į mažų ir nulinės emisijos produktų plėtrą išlieka atviras, nors ir gerokai nelygesnis.

„Per pastaruosius metus pasikeitė labai daug, tačiau mūsų jėgainių strategija nepakito. Švarūs ir efektyvūs vidaus degimo varikliai lieka mūsų asortimento pagrindas. Laikui bėgant mūsų nuosavi varikliai bus papildyti hibridiniais elektriniais sprendimais“, – teigė Richas.

„Akumuliatoriniai elektriniai sunkvežimiai išlieka pragmatišku nulinės emisijos sprendimu, ir mes toliau plečiame pasiūlą ten, kur tai pagrįsta pagal panaudojimo scenarijų. Tęsiame vandenilio sprendimų, tarp jų – kuro elementų ir vandenilio deginimo varikliuose, tyrimus, tačiau kol kas neesame skyrę kapitalo šių technologijų diegimui“, – pridūrė jis.

„Kenworth“ ir „Peterbilt“ pastaraisiais mėnesiais jau išplėtė savo akumuliatorinių elektrinių modelių pasiūlą. 2025 m. pradžioje „Kenworth“ pristatė atnaujintą akumuliatorinę elektrinę savo flagmano T680 versiją „Advanced Clean Transportation Expo“ parodoje Anaheime, Kalifornijoje. Tuo pat metu gamintojas į rinką išleido ir akumuliatorinį T880E – pirmąjį prekės ženklo 8 klasės elektrinį sunkvežimį, skirtą specialiems darbams.

Dentone, Teksase, įsikūrusi „Peterbilt“ taip pat atnaujino 579EV modelį ir toje pačioje parodoje pristatė naująjį 567EV.

Tačiau „Kenworth“ ir „Peterbilt“ atidėjo planus dėl savo flagmanų vandenilio kuro elementais varomų elektrinių versijų pristatymo, kol rinka ir reguliavimas nėra pakankamai aiškūs ilgalaikėms investicijoms.

Florida

Floridoje per šešis mėnesius vykusi tyrimo operacija „Operation Van Diesel“ praėjusiais metais baigėsi 10 įtariamųjų sulaikymu. Hillsborough apygardos šerifas Chadas Chronisteris pranešė, kad nusikaltėliai iš 350 vogimo epizodų įvairiose apygardose pavogė 185 000 galonų dyzelino, o mažmeninės prekybos nuostoliai siekia apie 650 000 JAV dolerių.

„Tokio masto degalų vagystės kelia pavojų vairuotojams, griauna mūsų degalų tiekimo sistemos patikimumą ir apiplėšia mūsų bendruomenių verslus“, – sakė Chronisteris.

Pastebėję staigų dyzelino vagysčių šuolį, tyrėjai pradėjo platesnį tyrimą, kuris išaugo į visos valstijos masto operaciją. 2025 m. rugpjūčio 5 d. šerifo biuras pranešė, kad pareigūnai kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis vienu metu atliko kratas ir sulaikymus, konfiskavo 19 transporto priemonių ir susigrąžino 30 000 galonų dyzelino, kurio vertė – apie 100 000 JAV dolerių.

Hillsborough apygardos šerifo biuro duomenimis, įtariamieji naudojo modifikuotus „Dodge“ ir „Chrysler“ minivenus su 500 galonų talpomis, siurbliais, slaptomis ertmėmis ir perpjautomis grindimis, kad galėtų tiesiogiai siurbti dyzeliną iš po žeme esančių degalinių talpyklų. Per kelias minutes jie sugebėdavo pavogti šimtus galonų kuro. Vėliau šis kuras buvo vežamas į sunkvežimių parkavimo aikšteles ir parduodamas su nuolaida.

Alabama

DeKalbo apygardos šerifo Nicko Weldeno biuras pranešė apie Los Andželo gyventojo sulaikymą vasario 2 d. per įprastinį „U-Haul“ furgono, važiavusio 117-uoju valstijos keliu, patikrinimą.

Patrulis atkreipė dėmesį, kad vairuotojas neturėjo komercinio vairuotojo pažymėjimo, tačiau, kaip įtariama, gabeno netinkamai pritvirtintas dideles talpyklas su maždaug 600 galonų dyzelino furgono gale. Apžiūros metu automobilyje taip pat rastas maišas su elektros jungikliais, laidais, pulteliais ir baterijomis – tai sukėlė papildomų įtarimų, atsižvelgiant į tokį didelį šalia esantį dyzelino kiekį, nurodė šerifo biuras.

Po šio įvykio šerifo biuras informavo kitas teisėsaugos institucijas, įskaitant Federalinį tyrimų biurą.

Tyrėjai nustatė, kad įtariamasis, kaip manoma, buvo įsitraukęs į sudėtingą daugelyje valstijų veikusį dyzelino vagystės tinklą, kurio esmė – neteisėtai perimti sunkvežimių degalinių dyzelino siurblių kontrolę visoje šalyje.

Spėjama, kad vairuotojas atvyko iš Naujojo Džersio ir keliaudamas Rytų pakrante prieidavo prie nežinomo skaičiaus dyzelino siurblių, kuriuos „apgaudavo“, kad šie pumpuotų kurą be jokio apmokėjimo, teigė Weldeno biuras.

Įtariamajam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto degalų gabenimo (felony), vogto turto laikymo ir įrankių, skirtų įsilaužimams, laikymo.

Naujasis Džersis

Naujojo Džersio generalinio prokuroro Matthew J. Platkino biuras sausio 16 d. paskelbė apie pareikštus kaltinimus 25 asmenims ir keturioms įmonėms dėl, kaip įtariama, 3,4 mln. JAV dolerių vertės nusikalstamos veiklos, kurioje pavogtas dyzelinas buvo gabenamas net ir ledų sunkvežimiu.

Ši grupuotė, kaip manoma, veikė Naujajame Džersyje, Konektikute, Pensilvanijoje, Niujorke ir Masačusetse. Naudodami „master“ tipo raktus, nusikaltėliai atrakindavo degalų kolonėles, o vėliau, degalinėms nedirbant, ant jų montuodavo kreditinių kortelių skaitytuvus – vadinamuosius „skimmerius“. Taip būdavo slapta nuskaitomi klientų kreditinių ir debetinių kortelių duomenys. Surinkta informacija vėliau naudota klonuojant apie 500 kortelių, kuriomis fiktyviai pirkta dešimtys tūkstančių galonų dyzelino, vėliau perparduoto sunkvežimių bendrovėms ir kitiems degalų tiekėjams.

Pasak generalinio prokuroro biuro, skaitmeninės „skimmerių“ laikmenos būdavo įrengiamos taip, kad vartotojams nepastebimai nuskaitytų kortelių duomenis: „Skimmingo įrenginys – tai kortelių skaitytuvas, slapta įrengiamas toje vietoje, kur žmonės įprastai įstato savo kreditinę ar debetinę kortelę, ir fiksuojantis naudotojo informaciją.“

Įvairios transporto priemonės – kai kurios jų, kaip įtariama, buvo specialiai modifikuotos papildomomis talpomis neteisėtam dyzelino gabenimui – būdavo pripildomos šitaip nupirkto kuro ir iškart vežamos klientams. Tyrimo duomenimis, nusikalstamas tinklas per šį laikotarpį uždirbo apie 3,4 mln. JAV dolerių neteisėto pelno.

Generalinio prokuroro biuro teigimu, tariami vagišiai važiuodavo nuo vienos degalinės prie kitos, neteisėtai pirkdami kurą, o tuomet nedelsdami vykdavo į sutartas vietas ir parduodavo dyzeliną verslo klientams.

„Ne kartą pasitaikė atvejų, kai klientų transporto įmonių savininkai ar jų vadovai buvo įvykio vietoje ir patys nurodinėjo vairuotojams, kur iškrauti kurą, nors šios transporto priemonės akivaizdžiai nebuvo pritaikytos teisėtam degalų gabenimui, ir tai dažnai vyko vėlyvu paros metu, – nurodė generalinio prokuroro biuras. – Pavyzdžiui, vienas iš nusikalstamam tinklui priklausiusių automobilių, pritaikytų degalams gabenti, buvo ledų sunkvežimis.“

Visiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pirmojo laipsnio reketu, o daliai jų – ir papildomi kaltinimai dėl kitų nusikaltimų.

Mazgokite atsargiai: nedideli spalvynai klaidina

Dažniausia klaida padaroma dar parduotuvėje. Spalva ant mažo, vos kelių centimetrų spalvyno skirtuko atrodo visai kitaip nei ant visos sienos. Reikia turėti omenyje, kad išdžiūvusi spalva ant didelio ploto atrodys sodresnė ir tamsesnė. Iš to išplaukia pagrindinė taisyklė:

Jeigu dvejojate tarp dviejų labai panašių atspalvių, rinkitės šviesesnį. Renkantis spalvą svarbūs ir patalpos matmenys:

Mažam miegamajam labiausiai tinka švarūs, neutralūs ir šviesūs tonai. Ryškios, sodrios spalvos vizualiai „suspaustų“ erdvę ir ji atrodytų dar mažesnė.

Dideli miegamieji „pakelia“ ir tamsesnius, dramatiškus atspalvius – jie suteikia jaukumo ir padeda išvengti tuštumos įspūdžio.

Spalvų psichologija: norite nurimti ar pasikrauti energijos?

Prieš pasirinkdami konkretų atspalvį, pagalvokite, ko tikitės iš savo miegamojo. Jeigu jums labiausiai reikia nuraminti mintis ir atsipalaiduoti, rinkitės šaltas spalvas – melsvai žalsvą, turkio, mėlyną ar švelnią violetinę. Jos ramina, mažina įtampą ir padeda lengviau užmigti.

Jei esate itin aktyvaus būdo ir ryte jums svarbiausia greitai „įsijungti“, tinka šilti atspalviai – gelsvi, prigesintos oranžinės, švelniai raudoni tonai. Jie sukuria jaukų, gyvybingą įspūdį ir padeda lengviau nubusti.

Spalvą derinkite ir prie langų orientacijos. Jeigu miegamasis yra į šiaurę, renkantis spalvas verta rinktis šiltesnius tonus, kurie kompensuos tiesioginės saulės trūkumą ir suteiks šilumos pojūtį. Pietinėje pusėje įsikūrusiame miegamajame galima drąsiau naudoti vėsesnes spalvas – pilkšvai mėlyną, melsvą, šaltą baltą. Jos karštomis dienomis vizualiai ir psichologiškai „vėsina“ kambarį.

Harmoningo interjero taisyklės

Norint, kad miegamasis neatrodytų chaotiškas ir varginantis, verta laikytis paprastos taisyklės – ne daugiau kaip dvi pagrindinės spalvos. Geriausias sprendimas – pasirinkti vieną bazinę spalvą ir derinti jos skirtingus atspalvius, nuo šviesesnių iki tamsesnių.

Labai svarbus ir spalvų išdėstymas. Tamsiausias atspalvis turėtų būti ant sienos už lovos galvūgalio. Taip sukuriamas saugumo jausmas, lova turi aiškų vizualų foną, o tamsi siena nemaišo žvilgsniui, kai žiūrite iš lovos į kitą kambario pusę.

Venkite agresyvių kontrastų ir pernelyg margų, „rėkiančių“ raštų. Miegamajame jie tampa trikdžiais, kurie neleidžia smegenims persijungti į ramybės režimą. Švelnūs perėjimai, ramesnės spalvos ir santūrūs raštai padės sukurti tikrą poilsio erdvę, kurioje bus lengva ir užmigti, ir maloniai pabusti.

Patyrę sulos rinkėjai pabrėžia, kad teisingas medžio pasirinkimas yra labai svarbus. Geriausia rinktis brandžius beržus su storesniu kamienu, augančius atokiau nuo intensyvaus eismo, pramoninių objektų ar sąvartynų. Kamiene išgręžiama nedidelė skylutė, įstatoma žarnelė, per kurią sula laša į pastatytą indą. Baigus rinkti, pjūvio vietą būtina užsandarinti, kad medis galėtų atsigauti.

Šviežia beržų sula geriausia mėgautis per kelias dienas, laikant ją šaldytuve. Vėliau ji pradeda rūgti, keičiasi skonis, mažėja dalis subtilių skoninių savybių. Parduotuvėse galima rasti ir buteliuose išpilstytos sulos – dažnai pasterizuotos ar su natūraliais priedais, kurie prailgina galiojimo laiką.

Beržų sula: kokių vitaminų ir mineralų joje yra?

Nors beržų sula didžiąja dalimi sudaryta iš vandens, jos vertė slypi ištirpusių medžiagų sudėtyje. Joje yra vitamino C ir B grupės vitaminų, padedančių palaikyti normalų nervų ir imuninės sistemos veikimą. Dėl šios priežasties sula gali būti įdomus kasdienės mitybos papildymas, ypač pavasarinio nuovargio laikotarpiu.

Ne mažiau svarbūs ir sulos mineralai: kalis, kalcis, magnis, geležis, cinkas, manganas, varis. Pagal mineralinių medžiagų kiekį beržų sula neretai lyginama su vidutinio ar didelio mineralizacijos lygio mineraliniais vandenimis. Natūralūs elektrolitai padeda palaikyti tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą, kas ypač aktualu tuomet, kai pradedame daugiau laiko leisti lauke ir būti fiziškai aktyvesni.

Suloje taip pat randama aminorūgščių, paprastųjų cukrų ir organinių rūgščių, tokių kaip citrinų ir obuolių. Būtent jos suteikia gėrimui lengvai salstelėjusį, gaivinantį skonį. Be to, beržų suloje aptinkami antioksidantai – flavonoidai, salicilo rūgšties dariniai, taninai – kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaiko natūralius organizmo apsauginius mechanizmus.

Kuo gali būti naudingas beržų sulos vartojimas?

Beržų sula nuo seno laikoma švelniai organizmą palaikančiu gėrimu. Viena dažniausiai minimų savybių – lengvas šlapimą varantis poveikis. Saikingai ir reguliariai vartojama sula gali padėti palaikyti inkstų veiklą, lengvinti apykaitos produktų šalinimą ir prisidėti prie natūralių pavasarinio „apsivalymo“ procesų.

Dėl antioksidantų ir priešuždegiminių junginių beržų sula neretai pasirenkama kaip profilaktinės rūpinimosi imunitetu dalis. Padidėjus peršalimo ligų rizikai, ji gali būti naudingas mitybos priedas, palaikantis organizmo atsparumą. Vis dėlto sula jokiu būdu nepakeičia visavertės mitybos ar gydytojo paskirto gydymo.

Suloje esantys vitaminai ir mineralai gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, ypač dėl kalio ir geležies. Kai kurie šaltiniai mini, kad tokios medžiagos kaip saponinai ar salicilo rūgštis gali prisidėti prie normalaus cholesterolio lygio palaikymo ir kraujagyslių apsaugos.

Siluetui ir svorio kontrolei beržų sula patraukli tuo, kad yra mažai kaloringa, tačiau gali šiek tiek paskatinti medžiagų apykaitą. Kartu su fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba ji kartais naudojama kaip papildoma priemonė svoriui mažinti. Lengvai saldus skonis taip pat gali padėti rečiau rinktis kaloringus, saldžius gėrimus.

Liaudiškoje tradicijoje minima ir išorinė sulos bei beržų vandens paskirtis – juo skalaujami plaukai, juo valoma veido oda. Dėl mineralų ir augalinių junginių tokios priemonės gali padėti pagerinti plaukų ir odos išvaizdą, suteikti jiems žvilgesio ir gaivumo. Vis dėlto poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių ir negali pakeisti gydytojo dermatologo paskirtų priemonių.

Kiek beržų sulos galima gerti?

Vartojant beržų sulą, svarbiausia – saikingas, riboto laikotarpio „kursas“. Įvairūs šaltiniai mini, kad geriausia sulą gerti apie 2–3 savaites, dažniausiai anksti pavasarį. Tuomet rekomenduojama jos išgerti 3 kartus per dieną po 25–50 ml, geriausia atšaldytos. Tokia dozė paprastai užtenka, kad pajustume sulos naudą, tačiau neapkrautume organizmo.

Nors beržų sula laikoma natūraliu ir dažniausiai gerai toleruojamu produktu, ji netinka visiems. Ypač atsargūs turėtų būti alergiški beržų žiedadulkėms– jiems sula gali sustiprinti alergijos simptomus, todėl tokia „terapija“ dažniausiai nerekomenduojama.

Beržų sulos turėtų vengti ir žmonės, sergantys inkstų nepakankamumu, turintys šlapimo takų nepraeinamumą ar linkę į tinimus, susijusius su širdies ir inkstų ligomis. Suloje yra mangano, kurio perteklius gali būti žalingas sergant sunkiomis kepenų ligomis, todėl tokiais atvejais prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Atsargumas rekomenduojamas nėščiosioms, žindyvėms, lėtinėmis ligomis sergantiems ir nuolat vaistus vartojantiems žmonėms. Net ir toks natūralus produktas kaip beržų sula šiose grupėse turėtų būti įtraukiamas į mitybą tik suderinus su sveikatos specialistu. Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, visada verta išlikti saikingiems ir atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas.

LRTK pabrėžia, kad iš Rusijos teritorijos teikiamos audiovizualinės paslaugos gali būti pasitelkiamos ir kaip hibridinio poveikio priemonė. Todėl sprendimas dėl prieigos ribojimo buvo priimtas nedelsiant.

Turinio platinimas per Rusijoje veikiančią infrastruktūrą

Stebėsenos metu nustatyta, kad „filmai.in“ veikla susieta su IP adresų tinklu, kurio prieglobos paslaugų teikėjas yra Rusijos bendrovė „JSC IOT“. Tai reiškia, kad turinys vartotojams Lietuvoje pateikiamas per infrastruktūrą, veikiančią už Europos Sąjungos ribų.

Pasak LRTK, tokia situacija sudaro galimybes skleisti audiovizualines programas, kurių platinimas Lietuvoje yra draudžiamas. Komisija akcentuoja, kad techninė priklausomybė nuo trečiosios valstybės infrastruktūros kelia ne tik teisinius, bet ir saugumo iššūkius.

Rizika asmens ir mokėjimo duomenims

Komisijos teigimu, naudodamiesi tokio pobūdžio svetainėmis vartotojai gali neįvertinti galimų pasekmių. Asmens duomenys, prisijungimo informacija, mokėjimų duomenys ar net techniniai įrenginių parametrai gali patekti į trečiosios valstybės jurisdikciją.

Tokioje jurisdikcijoje netaikomi Europos Sąjungos duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo standartai. LRTK pirmininkas Mantas Martišius pranešime pažymėjo, kad vartotojai, naudodamiesi šiomis paslaugomis, gali susidurti su itin rimtomis rizikomis, susijusiomis su asmens ir finansinių duomenų saugumu.

Nurodymas blokuoti prieigą per dvi darbo dienas

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, LRTK įpareigojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus per dvi darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo panaikinti galimybę pasiekti IP adresų tinklą, per kurį platinamos draudžiamos audiovizualinės programos.

Komisija pažymi, kad tokie veiksmai yra būtini siekiant apsaugoti vartotojus ir užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų platinamas draudžiamas turinys per užsienio valstybėse veikiančią infrastruktūrą.

Vis daugiau tyrimų ir stebėjimų rodo, kad kai kurie prieskoniai veikia kaip natūralūs riebalų degintojai. Aštrūs pagardai, tokie kaip aitriosios paprikos ar kajeno pipirai, turi kapsaicino – medžiagos, kuri nežymiai pakelia kūno temperatūrą ir padidina energijos sąnaudas net ramybės būsenoje. Šis procesas vadinamas termogeneze. Panašų, nors kiek švelnesnį poveikį, siejama ir su imbieru, kuriame gausu gingerolių.

Pusryčių lėkštėje ypač vertingi ir prieskoniai, padedantys reguliuoti cukraus apykaitą. Cinamono sudėtyje esantys junginiai padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje, todėl sumažėja staigūs insulino šuoliai, skatinantys riebalų kaupimąsi. Įdedant cinamono į avižinę košę, jogurtą ar rytinę kavą, ne tik pagerinamas skonis, bet ir gali sustiprėti sotumo jausmas bei lengviau suvaldomas apetitas.

Verta prisiminti ir kurkumą, dažnai vadinamą „auksiniu eliksyru lieknai figūrai“. Jos bioaktyviosios medžiagos skatina medžiagų apykaitą, palaiko tulžies ir skrandžio rūgšties gamybą, lengvina riebalų virškinimą ir gali padėti mažinti apetitą. Dėl to kurkuma puikiai tinka šiltiems pusryčiams – pavyzdžiui, sorų ar avižų košei, taip pat „auksiniam pienui“.

Top 5 prieskoniai, padedantys deginti riebalus

1. Cinamonas – saldus sąjungininkas sotumui. Cinamonas švelniai skatina riebalų deginimą, teigiamai veikia žarnyno veiklą ir gali padėti mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Dėl poveikio angliavandenių apykaitai jis padeda rečiau „užsinorėti“ saldumynų dienos eigoje. Žiupsnelis cinamono avižinėje košėje, varškėje su vaisiais ar kavoje – paprastas būdas, kad pusryčiai būtų kvapnesni ir ilgiau suteiktų sotumo jausmą.

2. Imbieras – šiluma nuo pirmojo kąsnio. Imbieras gali paspartinti medžiagų apykaitą, prisidėti prie apetito mažinimo ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu kontroliuojant kūno svorį. Tarkuotą imbiero šaknį galima dėti į pusryčių kokteilius, daržovių sultis ar šiltą vandenį su citrina, geriamą prieš valgį. Nedidelis kiekis suteikia malonų šildantį pojūtį ir lengvą organizmo suaktyvėjimą.

3. Ciberžolė (kurkuma) – auksinis priedas šiltiems pusryčiams. Kurkuma skatina virškinimą, palaiko kepenų veiklą ir gali padėti lengviau deginti kalorijas, veikdama riebalų apykaitą. Reguliarus, bet saikingas šios prieskoninės šaknies vartojimas siejamas su mažesniu apetitu ir geresne virškinamojo trakto savijauta. Rytais kurkuma puikiai tinka „auksiniam pienui“, šiltai avižinei ar sorų košei su augaliniu pienu, imbieru ir lašeliu medaus. Patartina neviršyti maždaug 1 arbatinio šaukštelio per dieną.

4. Aitrioji paprika ir kajeno pipirai – pikantiškas impulsas medžiagų apykaitai. Aštriuose prieskoniuose esantis kapsaicinas stiprina termogenezę ir gali padidinti organizmo energijos sąnaudas. Be to, jie padeda geriau kontroliuoti apetitą, todėl rečiau kyla noras užkandžiauti tarp valgymų. Nedidelis kiekis aitriųjų paprikų ar kajeno pipirų kiaušinienei, varškės užtepėlei, humusui ar avokadui ant pilno grūdo duonos suteiks patiekalui ryškesnį skonį ir gali palankiai paveikti medžiagų apykaitą.

5. Juodieji pipirai – mažas priedas, didelė nauda. Juos pipirus sudaranti piperyna gali padėti geriau pasisavinti kai kurias veikliąsias medžiagas, pavyzdžiui, kurkuminą iš kurkumos, taip pat veikia riebalų apykaitą. Dėl to net ir paprastas patiekalas – kepti kiaušiniai, omletas su daržovėmis ar sūrūs lietiniai blyneliai – gali įgauti papildomą „metabolinį“ privalumą, jei prieš pat patiekiant jis pagardinamas šviežiai maltų juodųjų pipirų ir žiupsnelio kurkumos mišiniu.

Ne tik mažesnis svoris: kokią dar naudą teikia šie prieskoniai?

Natūralūs prieskoniai, vartojami kaip riebalų deginimą skatinantys priedai, suteikia daug daugiau naudos nei vien pagalba metant svorį. Cinamonas ir imbieras pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, lengvai stiprina imunitetą ir padeda gerinti virškinimo sistemos veiklą. Jie gali mažinti pilvo pūtimą ir sunkumo jausmą po valgio, todėl pusryčiai tampa lengviau toleruojami, o savijauta – malonesnė.

Kurkuma, be poveikio medžiagų apykaitai, vertinama dėl savo antioksidacinių savybių, kepenis saugančio poveikio ir galimos naudos smegenų veiklai. Reguliariai, bet saikingai vartojama, ji gali prisidėti prie geresnės nervų sistemos veiklos ir bendros organizmo būklės.

Aštrūs prieskoniai gerina kraujotaką, šildo ir gali suteikti daugiau energijos, todėl ypač tinka ryte, prieš aktyvią dieną. Prieskoniais gardinami pusryčiai leidžia sumažinti druskos ir cukraus kiekį maiste. Ryškus cinamono skonis leidžia dėti mažiau cukraus į košę ar jogurtą, o žolelės ir aitrūs prieskoniai sustiprina pikantiškų patiekalų skonį be papildomos druskos.

Kartu su visaverčiais pusryčiais, kuriuose yra pakankamai baltymų, sveikų riebalų ir sudėtinių angliavandenių, tokie priedai padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir lengviau laikytis sveikos mitybos įpročių. Vis dėlto svarbu atsiminti, kad net ir patys naudingiausi prieskoniai nepakeis subalansuotos mitybos, gero miego ir reguliaraus judėjimo. Verčiau laikyti juos skaniu kasdieniu pagalbininku: pabarstykite košę cinamonu, įdėkite imbiero į glotnutį, paskaninkite kiaušinienę kurkuma ir žiupsneliu aštriųjų pipirų. Maži, bet nuosekliai kartojami rytiniai įpročiai gali pastebimai palengvinti rūpinimąsi figūra ir savijauta.

Jaunoji įmonė šiemet planuoja plėsti bandymus ir pradėti naujas komercines paslaugas 20-yje miestų JAV ir tarptautiniu mastu. Kai kuriais atvejais „Waymo“ gali pereiti nuo miesto žemėlapių sudarymo iki mokamų kelionių starto vos per kelis mėnesius. Kitais atvejais pažanga yra gerokai lėtesnė, ypač ten, kur miestuose ar valstijose dar nėra aiškių robotaksi reguliavimo taisyklių.

Šios savaitės pradžioje „Waymo“ pradėjo visiškai autonomines operacijas Nešvilyje (Tenesis), pasirengiant planuojamam komerciniam startui kartu su „Lyft Inc.“ vėliau šiais metais. Taip pat tikimasi, kad 2026 m. pabaigoje paslauga bus pradėta Vašingtone, Detroite, Las Vegase, San Diege ir Denveryje.

Anksčiau šį mėnesį „Waymo“ pritraukė 16 mlrd. JAV dolerių investicijų, įmonės vertinimui pasiekus 126 mlrd. JAV dolerių. Šį etapą lėmė naujų investuotojų – „Sequoia Capital“, „DST Global“ ir „Dragoneer Investment Group“ – įsitraukimas. Patronuojančios bendrovės „Alphabet“ indėlis oficialiai neatskleidžiamas, tačiau, „Bloomberg“ duomenimis, sudarė 13 mlrd. JAV dolerių.

Pasak T. Mawakana, toks finansinis palaikymas rodo „Waymo“ sėkmę įrodant, kad technologija veikia. „Vartotojai ją priima, įrodoma saugumo nauda, ir tai iš tiesų labai jaudinantis metas prisijungti prie komandos“, – sakė ji.

Pasak bendravadovės, įmonė siekia mažinti sąnaudas ir tuo pat metu plėsti savo robotaksi parką. „Waymo“ šiuo metu yra didžiausia mokamų autonominių transporto paslaugų teikėja JAV, o ją vejasi būrys gerai finansuojamų konkurentų. Bendrovė siūlo visiškai savarankiškas, už kelionę mokamas paslaugas maždaug pusėje dešimties JAV miestų – per savo programėlę ir bendradarbiaudama su „Uber Technologies“. Šiuose šešiuose miestuose dabar suteikiama apie 400 000 mokamų kelionių per savaitę.

T. Mawakana vadovauja verslo operacijoms, o bendra vadovo pareigas einantis Dmitrijus Dolgovas daugiausia dėmesio skiria technologijai.

„Waymo“ automobilių saugumas pastaruoju metu sulaukė didelio dėmesio po kelių incidentų. Praėjusį mėnesį JAV reguliuotojai pradėjo tyrimus po to, kai vienas „Waymo“ automobilis nedideliu greičiu partrenkė vaiką netoli mokyklos Santa Monikoje (Kalifornija). Įmonė teigė, kad jos saugos sistemos vaiką užfiksavo, o automobilis pradėjo staigiai stabdyti, sumažindamas greitį nuo 17 mylių per valandą iki maždaug 6 mylių per valandą prieš pat susidūrimą.

Pasak T. Mawakana, „Waymo“ bendradarbiauja su tyrėjais tiriant šį incidentą. Bendrovės vertinimu, žmogus-vairuotojas tokioje situacijoje „nebūtų galėjęs pasielgti taip, kaip pasielgė mūsų antžmogiškasis vairuotojas“, – kalbėdama apie „Waymo“ autonominę vairavimo sistemą pabrėžė ji.

Savaite anksčiau, sausio 23 d., automobilių saugos tyrėjai paskelbė tiriantys seriją epizodų, kai „Waymo“ automobiliai netinkamai manevravo prie sustojusių mokyklinių autobusų Ostine.

„Šią situaciją jau išsprendėme programinės įrangos atnaujinimu“, – teigė T. Mawakana, pridūrusi, kad šis pataisymas dar nereiškia visiško problemos išsprendimo, nes kiekviena situacija su autobusu yra skirtinga.

Didžiąją „Waymo“ parko dalį iki šiol sudarė penktosios kartos elektriniai „Jaguar I-Pace“ automobiliai, į kuriuos JAV rinkai montuojami papildomi jutikliai ir kita autonominio vairavimo įranga. Robotaksi bendrovė taip pat bendradarbiauja su „Zeekr“, priklausančia Kinijos „Geely Automobile Holdings“, ir ruošiasi pristatyti keturvietį miniveną-robotaksį, kuris šiuo metu bandomas. Be to, „Waymo“ ketina plėsti parką elektriniais „Hyundai Motor Co.“ automobiliais.

„Waymo“ yra gavusi leidimą bandyti savo automobilius Niujorke su žmogumi operatoriumi, tačiau visiškai autonominėms paslaugoms mieste kol kas nėra taisyklių. Už miesto ribų Niujorko valstija gali sudaryti palankesnes sąlygas artimiausiu metu.

„Valstijoje jaučiamas susidomėjimas šia technologija, net ir už miesto ribų, o tai mums suteikia galimybių augti“, – sakė T. Mawakana.

„Lyft“ nurodė, kad rezultatų neatitikimą lūkesčiams iš dalies lėmė 168 mln. JAV dolerių vertės susitarimai dėl ankstesnių ginčų, susijusių su vairuotojų klasifikavimu, sakė bendrovės atstovas. Dabartinio laikotarpio bendrosios užsakymų vertės (gross bookings) turėtų siekti nuo 4,86 mlrd. iki 5 mlrd. JAV dolerių – tai atitinka analitikų vertinimus. Taip pat patvirtinta nauja 1 mlrd. JAV dolerių vertės savų akcijų supirkimo programa.

Vasario 11 d. „Lyft“ akcijų kaina Niujorko biržoje smuko 17 % iki 13,99 JAV dolerio – tai didžiausias vienos dienos kritimas nuo 2024 m. rugpjūčio. Nuo metų pradžios akcijos jau buvo atpigusios beveik 28 %.

Silpna „Lyft“ prognozė sekė po panašiai mišrios daug didesnės konkurentės „Uber Technologies“ ataskaitos praėjusią savaitę. Abi šios bendrovės rodo, kad pastangos plėstis už pagrindinės JAV rinkos ribų kol kas neduoda tokio pelno, kokio tikisi Volstritas. Kai kurių skeptiškai nusiteikusių rinkos dalyvių manymu, agresyvi „Waymo“ autonominių taksi tinklo plėtra ir toliau kuria neapibrėžtumą „Uber“ ir „Lyft“ atžvilgiu, nes jų pačių partnerystėms su robotaksi bendrovėmis reikės dar daugelio metų, kol jos išaugs ir taps pelningos.

„Nors pagrindiniai veiklos rodikliai buvo neblogi, pelningumo prognozė verčia norėti daugiau aiškumo, kaip paaiškinti skirtumą tarp jos ir rinkos lūkesčių, ypač turint omenyje toliau didėjantį keleivių ir užsakymų skaičių“, – rašoma vasario 11 d. analitikų „Evercore ISI“ pranešime investuotojams, kuriame jie išlaikė neutralų „Lyft“ akcijų vertinimą.

„Lyft“ rezultatai gali nuvilti ir tuos investuotojus, kurie tikėjosi užuominų, ar mažėjančios draudimo išlaidos Kalifornijoje virs mažesnėmis kainomis ir dėl to padidėjusia paklausa. Bendrovė vasario 10 d. pridūrė, kad „plati vartotojų adaptacija užtruks, ir dabar tikimasi, kad ji labiau pasireikš metų antroje pusėje“.

Nors prognozės nuotaikos niūrios, „Lyft“ vadovai išliko nusiteikę optimistiškai.

„2025-ieji buvo neįtikėtini metai „Lyft“ sugrįžimo istorijoje“, – sakoma generalinio direktoriaus Davido Risherio vasario 10 d. pareiškime. „Žvelgdami į priekį, matome, kad „Lyft“ laukia transformacijos etapas – 2026-ieji bus autonominių transporto priemonių metai, nes pradėsime jų diegimą JAV ir užsienyje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje autonominių automobilių partnerystes, tokias kaip planuojamos su „Waymo“ Nešvilyje (Tenesio valstijoje) ir „Baidu Inc.“ Jungtinėje Karalystėje.

Finansų direktorė Erin Brewer teigė, kad bendrovės „drausmingas operacinis efektyvumas“ leidžia tikėtis „tolimesnio pagreičio“, o „Lyft“ esą „visiškai laikosi kurso“ siekdama savo ilgalaikių finansinių tikslų.

Atsargesnė prognozė nustelbė sveikesnius užsakymų rodiklius per šventinį laikotarpį.

Per šventinį ketvirtį „Lyft“ bendroji užsakymų vertė ūgtelėjo 19 % iki 5,1 mlrd. JAV dolerių ir pranoko analitikų lūkesčius, kurie siekė 5,06 mlrd. JAV dolerių. Tai didžiausias šuolis nuo 2024 m. pradžios. Šis ketvirtis buvo ir pirmasis pilnas laikotarpis, į kurio rezultatus įtraukta ir Europos pavėžėjimo programėlės „Freenow“, kurią pernai įsigijo „Lyft“, veikla.

Per minėtą laikotarpį beveik padvigubėjo vyresnio amžiaus „Lyft“ klientų bazė, nes bendrovė išplėtė savo produktą „Lyft Silver“ – supaprastintą programėlės versiją, skirtą senjorams. Pasak „Lyft“, šiuo produktu jau pasinaudota šimtuose tūkstančių kelionių. Įmonė taip pat diegia naują paslaugą, leidžiančią paaugliams keliauti be suaugusiųjų palydos.

Bendrovė toliau stiprina ir partnerystės strategiją, siekdama pritraukti daugiau klientų. Lapkritį ji pradėjo siūlyti „United Airlines Holdings“ keleiviams už „Lyft“ keliones kaupti lojalumo mylias. „Lyft“ taip pat pranešė, kad per neseniai įsigytą „TBR Global Chauffeuring“ į savo pasiūlą įtrauks ir aukštesnės vertės kelionių tipus – juodosios klasės automobilius ir vairuotojo paslaugas. Bendrovė tikisi, kad bendroji užsakymų vertė ir toliau augs sparčiau nei kelionių skaičius bent jau per pirmąją metų pusę.

Čikago Gamtos istorijos lauko muziejaus ir Karltono universiteto (Kanada) mokslininkų teigimu, Tyrannoroter buvo nedidelis mišraus maisto raciono tetrapodas – maždaug 25 cm ilgio. Suakmenėjusi jo kaukolė rasta iškastame medžio kelme Naujojoje Škotijoje (Kanada) ir detaliai ištirta naudojant didelės raiškos mikrokompiuterinę tomografiją.

„Tai vienas iš seniausių žinomų keturkojų, kurie maitinosi augalais“, – pabrėžė evoliucinis biologas ir tyrimo bendraautorius Arjanas Manna.

Pasak jo, Tyrannoroter atradimas rodo, kad bandymai pereiti prie žolėdžio mitybos prasidėjo jau ankstyviausių sausumoje gyvenusių tetrapodų – visų sausumos stuburinių, įskaitant žmones, protėvių – evoliucijos pradžioje.

Tyrannoroter kaukolėje buvo įprastų dantų eilės, tačiau taip pat ir kaulinės plokštelės – vadinamosios „dantų baterijos“ – viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Kaip ir vėlesnių žolėdžių, įskaitant kai kuriuos dinozaurus, atveju, šios plokštelės trinasi viena į kitą ir taip susmulkina kietus augalus.

„Mus labai nustebino tai, ką pamatėme gyvūno burnos viduje: šie papildomi dantys buvo skirti maistui malti, ypač augaliniam“, – sakė tyrimo vyresnioji autorė, paleontologė Hillary Maddin.

Mokslininkai pažymi, kad Tyrannoroter veikiausiai nebuvo griežtas vegetaras – tikėtina, jog jis maitinosi ir smulkiomis vabzdžiais ar kitais bestuburiais. Tokia mišri mityba galėjo padėti jo virškinimo sistemai pamažu prisitaikyti prie augalinio maisto.

Pastebėję žolėdės mitybos požymius Tyrannoroter kaukolėje, tyrėjai peržiūrėjo ir kitų pantilidų šeimos fosilijas. Pasirodo, panašių dantų struktūrų rasta ir dar senesniuose – maždaug 318 mln. metų – pavyzdžiuose.

Tyrėjų teigimu, šie rezultatai kartu su kitais naujausiais darbais pateikia tiesioginių įrodymų, kad žolėdystė atsirado labai greitai po to, kai tetrapodai išlipo į sausumą. Tai verčia peržiūrėti žolėdžių tetrapodų kilmės chronologiją ir rodo, kad bandymai maitintis augalais prasidėjo beveik iš karto po sausumos kolonizacijos.

Mokslininkai taip pat yra aptikę ir kitų senovinių plėšrūnų fosilijų. Pavyzdžiui, Argentinoje, pietinėje Patagonijos dalyje, rasti naujo milžiniško krokodilų giminaičio Kostensuchus atrox palaikai. Šis maždaug 70 mln. metų senumo plėšrūnas siekė apie 3,5 m ilgį, svėrė iki 250 kg, turėjo itin galingus žandikaulius ir aštrius dantis bei, tikėtina, medžiojo vidutinio dydžio dinozaurus.

„TikTok“ patvirtina, kad tikslesnės vietos nustatymo informacijos prašoma būtent tam, kad būtų galima užtikrinti „Local Feed“ veikimą. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad vartotojai patys galės pasirinkti, ar leisti dalintis tikslia buvimo vieta – ši funkcija pagal nutylėjimą bus išjungta, tad vietos sekimas veiks tik vartotojui aiškiai sutikus.

„Local Feed“ pirmiausia buvo pradėtas diegti 2025 m. gruodį pasirinktose Europos rinkose, tarp jų – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje.

Savo pranešime „TikTok“ aiškina, kad naujasis kanalas sukurtas tam, jog vartotojai galėtų lengviau išlikti susieti su vietos bendruomene. Įrašai šiame kanale rodomi atsižvelgiant į vartotojo buvimo vietą, turinio temą ir paskelbimo laiką. Taip sukuriama labiau „čia ir dabar“ orientuota vietinės informacijos srauto juosta – pavyzdžiui, naujų restoranų pasiūlymai, vietiniai renginiai, apsipirkimo idėjos ir kita.

Nauja funkcija taip pat siejasi su „TikTok“ pastangomis pritraukti į programėlę smulkųjį verslą – ne tik kaip turinio kūrėjus, bet ir kaip reklamos užsakovus. Tai galėtų padėti platformai apsisaugoti nuo griežtesnio reguliavimo ir sudaryti prielaidas teigti, kaip tai daro ir „Meta“, kad jos veikla neturėtų būti smarkiai ribojama, nes nuo šių platformų priklauso daugelio smulkiųjų verslų galimybės pasiekti savo klientus.

„TikTok“ teigimu, šiuo metu programėlę klientams pasiekti naudoja 7,5 mln. verslų visame pasaulyje, o šie verslai remia daugiau kaip 28 mln. darbuotojų – tai nurodoma 2025 m. „Oxford Economics“ ataskaitoje. Be to, „TikTok“ remiasi ir „Small Business & Entrepreneurship Council“ pateiktais skaičiais: 84 % smulkiojo verslo, naudojančio „TikTok“, nurodė, kad platforma padėjo plėtoti jų veiklą, 75 % teigė, kad ji padėjo pasiekti klientus už vietinės rinkos ribų, o dar 74 % pabrėžė, jog „TikTok“ padeda palaikyti ryšį su vietos bendruomene.

„TikTok“ vertinimu, „Local Feed“ kanalas turėtų padėti generuoti realų lankytojų srautą ir pardavimus JAV veikiančioms fizinėms parduotuvėms ir kitiems vietiniams verslams.

Pirmą kartą atsidarius „Local Feed“ kanalą, vartotojams bus pateiktas prašymas leisti programėlei naudoti jų buvimo vietos duomenis. Pavyzdžiui, „iOS“ sistemoje iššokantis langas leis pasirinkti, ar suteikti prieigą tik vienai sesijai, tik naudojantis programėle, ar visai neleisti rinkti vietos duomenų.

„Šis sprendimas atitinka tai, kaip vietos duomenis šiandien naudoja daugelis šiuolaikinių programėlių, ir suteikia žmonėms pasirinkimą įjungti funkciją tada, kai jie nori gauti labiau aktualią, vietinę patirtį, išlaikant jų kontrolę“, – rašo bendrovė savo pranešime. Vis dėlto „TikTok“ veikiausiai būtų sulaukusi palankesnio vertinimo, jei prašymą dėl tikslių vietos duomenų būtų pradėjusi teikti dar prieš JAV vykusį nuosavybės struktūros pokytį arba bent jau tuo pačiu metu. Tokiu atveju programėlė bent būtų galėjusi aiškiai pagrįsti, kodėl jai prireikė papildomų duomenų.

Net ir dabar, kai surenkami vietos duomenys turi aiškiai įvardytą paskirtį, verta gerai apsvarstyti, ar „Local Feed“ teikiama nauda ir vietinės informacijos patogumas atperka papildomą privatumo riziką.

„TikTok“ taip pat pažymi, kad ši funkcija bus prieinama tik vartotojams nuo 18 metų ir tik tada, kai programėlė realiai naudojama – duomenys nebus renkami programėlei neveikiant.

Dabar akivaizdu, kad taip nebėra. Kyla klausimas – kur dingo visas tas vanduo?

Naujas tyrimas, apjungiantis mažiausiai šešių skirtingų instrumentų, esančių trijuose kosminiuose aparatuose, duomenis, pateikia papildomų užuominų. Jis parodė, kad dulkių audros visus metus iškelia vandenį į Marso atmosferą, kur jis nuolat naikinamas.

Mokslininkų vertinimu, kadaise Marso paviršiuje buvo tiek vandens, kad jis būtų galėjęs padengti didžiąją dalį planetos šimtų metrų storio sluoksniu. Šiam kiekiui įvertinti naudojamas deuterio ir vandenilio (D/H) santykio metodas.

Deuteris – sunkesnis vandenilio izotopas – sudaro nedidelę dalį visų vandens molekulėse esančių vandenilio atomų. Ši „sunkesnė“ vandens forma, vadinama sunkiojo vandens vardu, kur kas rečiau pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur vanduo suyra veikiamas ultravioletinės spinduliuotės, o susidarę vandenilio atomai yra išpučiami Saulės vėjo.

Dėl to ilgainiui vandenyje didėja deuterio ir įprasto vandenilio santykis, nes lengvesnė vandenilio forma palaipsniui prarandama.

Marse išmatuotas D/H santykis yra 5–8 kartus didesnis nei Žemėje. Remiantis šiais skaičiavimais, kadaise Marse turėjo būti tiek vandens, kad jis būtų padengęs didžiąją dalį planetos paviršiaus kelių šimtų metrų storio sluoksniu, galbūt daugiausia ledo pavidalu.

Norint suprasti, kur dingo šis vanduo, būtina gerai pažinti Marso sezonus.

Kaip ir Žemė, Marsas turi ašies posvyrį, todėl joje taip pat keičiasi metų laikai. Tačiau Marso orbitos elipsiškumas yra daug ryškesnis, todėl viena „vasara“, kai planeta yra arčiau perihelio (artimiausio taško Saulei), būna daug šiltesnė nei kita, kurią Marsas praleidžia būdamas prie afelio – toliausiai nuo Saulės.

Dėl to Marso pietinės pusrutulio vasaros yra gerokai šiltesnės nei šiaurinio. Ilgą laiką manyta, kad vanduo į atmosferos viršutinius sluoksnius patenka tik per šiltuosius pietinės vasaros periodus.

Tačiau naujasis tyrimas suabejojo šia prielaida, atskleisdamas vandens praradimo procesą, kurį sukėlė labai specifinė „raketų audra“ šiauriniame pusrutulyje prieš keletą metų.

Šiltesnės vasaros sustiprina drėgmės praradimą, nes padidėja vandens injekcija į viršutinius atmosferos sluoksnius, kur jis mažiau apsaugotas nuo ultravioletinės spinduliuotės, skaidančios vandenį į sudedamąsias dalis.

Pietų vasarą vykstančių dulkių audrų metu dulkės iškeliamos į vidurinius atmosferos sluoksnius ir ten sušildo orą maždaug 15 °C. Paprastai tokiame aukštyje susiformuotų vandens ledo debesys, kurie „užrakintų“ vandenį ledo kristaluose.

Dėl dulkių sukelto papildomo šilimo šie ledo debesys nebesusidaro, todėl vanduo audrų metu gali būti išstumiamas dar aukščiau, į viršutinius atmosferos sluoksnius, kur jį sunaikina spinduliuotė.

Anksčiau mokslininkai manė, kad taip nutinka tik pietinės vasaros metu. Tačiau „ExoMars“, Jungtinių Arabų Emyratų misija į Marsą (EMM) ir „Mars Reconnaissance Orbiter“ užfiksavo galingą audrą šiaurinės vasaros metu 37-aisiais Marso metais (atitinka 2022–2023 metus Žemėje). Tokios audros anksčiau nebuvo stebėtos.

Paaiškėjo, kad ji sukėlė tą patį vandens naikinimo procesą, kaip ir per pietines vasaras. Tai įrodė, kad dulkių audros gali išmesti vandenį į viršutinę atmosferą visus metus, todėl jo naikinimas nėra apribotas tik tam tikrais Marso istorijos laikotarpiais.

Nors minėtoji „raketų audra“ buvo neįprastai stipri, tyrėjai mano, kad praeityje Marso ašies posvyris galėjo būti dar didesnis. Tokiu atveju šiaurinės vasaros būtų buvusios daug šiltesnės, o tai dar labiau skatintų šio tipo audrų formavimąsi.

Šis papildomas „pabėgimo kelias“ vandeniui gali padėti paaiškinti neatitikimus tarp dabartinio Marso vandens kiekio, manomo ankstesnio kiekio ir tų procesų, kuriais, kaip spėjama, vanduo buvo sunaikintas.

„Alzheimerio liga išsivysto dėl kenksmingų baltymų ir plokštelių sankaupų smegenyse. Tai sukelia tokius simptomus kaip atminties praradimas ir sutrikusi orientacija erdvėje. Tačiau iki šiol nebuvo iki galo aišku, kaip tiksliai šios plokštelės trikdo normalius smegenų procesus“, – aiškina neurobiologė Sara Šipli (Sarah Shipley).

„Norėjome suprasti, kaip kinta nervinių ląstelių veikla ligai progresuojant, ir nustatyti, kas iš tikrųjų lemia šiuos simptomus.“

Atliekant tyrimą pelėms buvo sukelta Alzheimerio ligą primenanti būklė – jų smegenyse susidarė toksiškos amiloido beta baltymo sankaupos. Naviguodamos labirintuose, šios pelės rodė požymių, kad nesugeba tinkamai „užfiksuoti“ erdvinio žemėlapio atmintyje.

Tiek labirinto užduočių metu, tiek gyvūnams ilsintis tarp bandymų, Šipli ir jos kolegos stebėjo aktyvumą hipokampe – smegenų srityje, kurioje yra vietos atmintį koduojančios nervinės ląstelės, vadinamos vietos ląstelėmis.

Kad pelės galėtų prisiminti, kur jau buvo, šios vietos ląstelės turi suaktyvėti tam tikra, nuoseklia seka. Kai prisiminimai „išsaugomi“ ilgesniam laikui, ši aktyvumo seka poilsio metu kartojasi – tarsi pakartotinis įrašo peržiūrėjimas.

Nustatyta, kad amiloido beta plokšteles turinčių pelių smegenyse šių „pergrojimų“ dažnis nesumažėjo, tačiau sutriko jų tvarka. Atrodė, lyg prisiminimai būtų tarsi trumpas filmas, kurio scenos sukarpytos ir sumaišytos.

Tai atsispindėjo ir pelių elgesyje labirintuose: sergančios pelės dažnai pamiršdavo, kuriomis koridorių atšakomis jau buvo ėjusios, netgi tos pačios sesijos metu. Laikui bėgant vietos ląstelės tapo mažiau stabilios, o ryšys tarp konkrečios ląstelės ir konkrečios vietos erdvėje vis labiau išsikreipdavo.

Nors šis tyrimas atliktas su Alzheimerio modeliu pelių smegenyse, yra rimtų priežasčių manyti, kad panašus atminties „pergrojimo“ ir konsolidavimo irimas vyksta ir žmonėms, sergantiems šia liga. Tai ateityje turėtų patvirtinti tolesni tyrimai.

„Mums pavyko užfiksuoti, kaip tiksliai sutrinka smegenų gebėjimas konsoliduoti prisiminimus – ir tai matyti iki pavienių nervinių ląstelių lygmens“, – sako neurobiologas Kazvelas Beris (Caswell Barry).

„Svarbiausia tai, kad pats pergrojimo procesas nesustoja – įvykiai vis dar vyksta, tik jie netenka normalios struktūros. Taigi problema ne ta, kad smegenys liaujasi bandžiusios įtvirtinti prisiminimus, o ta, kad šis mechanizmas ima veikti neteisingai.“

Alzheimerio liga – itin sudėtinga būklė, turinti daug rizikos veiksnių. Gali veikti įvairios galimos priežastys ir daugybė smegenų pokyčių, neretai veikiančių kartu arba atskirai.

Viena didžiausių problemų mokslininkams – suprasti, kurie pokyčiai smegenyse iš tiesų stumia ligą į priekį, o kurie yra tik pasekmės. Neaiškumų kyla ir dėl pačių amiloido beta sankaupų: ar jos yra pagrindinė žala, ar tik vienas iš simptomų.

Tyrimai, tokie kaip šis, padeda po truputį dėlioti bendrą Alzheimerio ligos paveikslą. Kiekvienas naujas atrastas mechanizmas yra tarsi dėlionės detalė, kuri leidžia geriau suprasti, kaip tarpusavyje susiję įvairūs ligos veiksniai ir kaip laikui bėgant blogėja smegenų funkcija.

Kiekvienas toks atradimas suteikia vilties anksčiau pastebėti pirmuosius ligos požymius. Tuomet atsirastų daugiau laiko pritaikyti gydymą ir pagalbą, taip pat kurti terapijas, nukreiptas į konkrečius Alzheimerio ligos mechanizmus.

Šiuo atveju viena iš galimų krypčių ateityje – vaistai, galintys „aštrinti“ hipokampo vietos ląstelių pergrojimo veiklą ir atkurti teisingą prisiminimų seką. Vis dėlto tokios intervencijos kol kas tik hipotetinės – reikia daug daugiau tyrimų, kad būtų tiksliai nustatyta, kokie procesai sutrinka ir kaip juos būtų galima saugiai koreguoti.

„Tikimės, kad mūsų rezultatai prisidės prie ankstyvos Alzheimerio ligos diagnostikos testų kūrimo, kai dar nėra didelės smegenų žalos, ir paskatins naujų gydymo būdų paieškas, nukreiptas būtent į atminties pergrojimo procesą“, – pabrėžia Beris.

Akloji zona, tai sritis aplink automobilį, kurios vairuotojas nemato nei per šoninius, nei per galinio vaizdo veidrodėlius, nei tiesiai pro langus. Ji dažniausiai yra šonuose, kiek atgal už priekinio statramsčio arba tiesiog už galinio šoninio lango sritimi, kurios veidrodėliai neaprėpia. 

Statistika rodo, kad daugiau nei keturiasdešimt procentų avarijų, susijusių su eismo juostos keitimu, įvyksta dėl to, jog vairuotojai nepastebi kito automobilio aklojoje zonoje. Pavojinga tai, kad šioje zonoje gali tilpti visas automobilis, o kai kurie vairuotojai tai supranta tik tada, kai jau per vėlu.

Kaip teisingai sureguliuoti veidrodėlius?

Norint maksimaliai sumažinti akląsias zonas, svarbu tinkamai sureguliuoti visus tris pagrindinius veidrodėlius, vidinį ir abu šoninius. Galinio vaizdo veidrodėlyje turi matytis visa galinė automobilio lango sritis, o tai reiškia, kad sėdint tiesiai neturi reikėti lenktis pirmyn ar į šoną. 

Šoniniai veidrodėliai turi būti nustatyti taip, kad vos vos būtų matoma jūsų automobilio šoninė dalis, apie dešimt procentų veidrodėlio ploto. Visa kita sritis turi būti skirta tam, kas vyksta eismo juostose šalia.

Svarbu sureguliuoti veidrodėlius sėdint tokioje padėtyje, kokia yra natūrali vairuojant. Sėdynė turi būti atstatyta taip, kad nugarą remtų atlošas, o rankos būtų lengvai sulenktos ant vairo. Tik tada galima tiksliai nustatyti veidrodėlių poziciją. Taip bus užtikrinta, kad kiekvienas jų atlieka savo funkciją ir aprėpia skirtingą vaizdo lauką.

Kodėl svarbu žvilgtelėti per petį prieš keičiant juostą?

Net ir geriausiai sureguliuoti veidrodėliai negali visiškai pašalinti aklųjų zonų. Todėl prieš keičiant eismo juostą būtina trumpai žvilgtelėti per kairį arba dešinį petį, priklausomai nuo to, kuria kryptimi planuojama judėti. 

Šis žvilgsnis turėtų trukti apie pusę sekundės, pakanka tiek, kad pastebėtumėte automobilį ar motociklą, kuris yra šalia ir nematomas veidrodėliuose. Tuo pačiu neužmirškite stebėti situacijos priekyje trumpas žvilgsnis neturi trukdyti kontroliuoti automobilio.

Naujuose automobiliuose vis dažniau įdiegiamos aklųjų zonų stebėjimo sistemos. Jos naudoja radarinius jutiklius, kurie fiksuoja šalia esančias transporto priemones. Jei tokia sistema aptinka objektą, apie tai vairuotojas įspėjamas lemputės signalais šoniniame veidrodėlyje. 

Jei vis tiek pradedamas manevras, sistema gali skleisti garsinį signalą arba net sukelti vairo vibracijas, perspėdama apie pavojų.

Tiems, kurie vairuoja senesnius automobilius, verta pagalvoti apie papildomų plataus kampo veidrodėlių įsigijimą. Tai paprastos plastikinės ar stiklinės plokštelės, kurios tvirtinamos prie esamų veidrodėlių ir padeda išplėsti matymo lauką. Toks sprendimas kainuoja nedaug, bet gali turėti reikšmingą įtaką saugumui.

Atsakomybė išlieka vairuotojo rankose

Labai svarbu prisiminti, kad joks techninis sprendimas nepanaikina vairuotojo atsakomybės. Keičiant eismo juostą būtina ne tik signalizuoti posūkio rodikliu, bet ir įsitikinti, kad niekam nekeliama grėsmė. Jei įvyksta avarija dėl to, kad nepastebėjote kitos transporto priemonės, paaiškinimas apie akląją zoną nebus laikomas pateisinama priežastimi. 

Vairuotojas visada privalo pasirūpinti, kad galėtų saugiai atlikti kiekvieną manevrą. Apibendrinant galima teigti, kad akloji zona yra reali grėsmė, tačiau ją galima sumažinti labai paprastomis priemonėmis. 

Tinkamai sureguliuoti veidrodėliai, sąmoningas žvilgtelėjimas per petį ir papildomos pagalbinės sistemos leidžia pastebėti daugiau, veikti greičiau ir išvengti pavojingų situacijų kelyje. Viskas prasideda nuo įpročių, kai jie tampa nuolatine vairavimo dalimi, jūsų kelionės tampa saugesnės ne tik jums, bet ir aplinkiniams.

„Meta“, siekdama išlaikyti „Facebook“ aktualumą tarp jaunesnių naudotojų savo pagrindinėje programėlėje, tikisi, kad šios naujos funkcijos sukurs labiau asmenišką patirtį, patrauklią Z kartai.

Naujoji animuotų profilio nuotraukų funkcija suteikia judesio efektus statiniams kadrams – žmogus nuotraukoje gali atrodyti lyg mojuotų, darytų širdelės gestą ar dėvėtų virtualią vakarėlio kepurėlę. Siekiant geriausio rezultato, „Facebook“ rekomenduoja rinktis aiškų vieno žmogaus portretą, kuriame veidas atsuktas į kamerą. Nuotraukas galima pasirinkti tiesiai iš telefono galerijos arba iš jau į „Facebook“ įkeltų vaizdų. Bendrovė taip pat planuoja metų eigoje pasiūlyti daugiau animacijos variantų.

„Facebook“ taip pat patobulino „Stories“ – trumpus nuotraukų ir vaizdo įrašų įrašus, kurie išnyksta po 24 valandų, – ir „Memories“ – funkciją, kuri primena ankstesnių metų įrašus tą pačią dieną. Šiose skiltyse atsirado naujas įrankis „Restyle“, naudojantis „Meta AI“ technologiją ir iš esmės perkurianantis vartotojų atsiųstų nuotraukų stilių.

Įkėlę nuotrauką į „Stories“ arba pasirinkę „Memory“ pasidalijimui, vartotojai gali paspausti „Restyle“ ir įvesti tekstinę užklausą arba rinktis iš paruoštų stilių – pavyzdžiui, anime, iliustruotas, švytintis, eterinis ir kt. Taip pat galima reguliuoti nuotraukos nuotaiką, apšvietimą, spalvas, pakeisti foną į paplūdimį, miesto panoramą ar kitą vaizdą.

Norint pagyvinti tekstinius įrašus, „Facebook“ palaipsniui įdiegia ir animuotus fonus. Paspaudę naują vaivorykštės spalvų „A“ ikoną, vartotojai gali išsirinkti įvairius statinius ir judančius fonus – pavyzdžiui, krentančius lapus ar besiridenančias vandenyno bangas, – kad jų įrašai naujienų sraute labiau išsiskirtų. Bendrovė teigia, kad netrukus bus pasiūlyti ir sezoniniai fonai.

Turėdamas maždaug 2,1 mlrd. kasdienių aktyvių naudotojų, „Facebook“ išlieka vienu didžiausių socialinių tinklų. Vis dėlto pastaraisiais metais platformai sunkiau sekasi pritraukti ir išlaikyti jaunesnę auditoriją.

Siekdamas tai pakeisti, socialinis tinklas aktyviai diegia naujas technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, ir pasirinko jaunatviškesnio dizaino kryptį. Tarp pastarųjų „Facebook“ naujovių – tik draugams skirtas naujienų srautas, galimybė grupėse naudoti unikalius rodomus vardus, primenančius tai, kaip vartotojų slapyvardžius tvarko „Reddit“. Be to, platforma bando atgaivinti ir savo senąją „poke“ funkciją – tarsi virtualų nestiprų postūmį per petį – pristatydama naują tam skirtą mygtuką vartotojų profiliuose, kuris apie gautą „poke“ praneša per pranešimų sistemą.

Iš pradžių RNR buvo laikoma gana „nuobodžia“ DNR biochemine gimine – manyta, kad jos pagrindinė funkcija yra pernešti genetinę informaciją iš DNR į kitas ląstelės dalis, kur pagal šią informaciją gaminami baltymai, atliekantys visas pagrindines ląstelės funkcijas.

Tačiau tik apie 2 procentus DNR iš tiesų koduoja baltymus. Visa kita – nekoduojančios DNR sekos – vadinama genomo „tamsiąja medžiaga“, kurios paskirtis vis dar aktyviai aiškinamasi. Būtent čia atsiveria RNR paslaptis ir reikšmė.

Šioje „tamsiojoje medžiagoje“ nekoduojanti DNR transkribuojama į nekoduojančią RNR. Tai įvairūs mažieji ir ilgieji RNR tipai, kurie niekada nepaverčiami baltymais, tačiau gali reguliuoti genomą ir nukreipti, kurie genai bus įjungti ar išjungti, taip kurdami didžiulę ląstelių įvairovę.

Kai šie daugiafunkciai RNR tipai pradeda veikti netinkamai, tai gali lemti labai įvairias žmonių ligas.

RNR modifikacijos lemia ląstelės likimą

DNR saugo informaciją apie tai, kaip genai gali virsti baltymais, o RNR nurodo, kada ir kur tie baltymai turi būti gaminami. Kitaip tariant, DNR yra informacijos saugykla, o RNR – informacijos pasiekimo ir reguliavimo sistema.

RNR egzistuoja daugybė formų, kurios skiriasi dydžiu ir struktūra. Mažesnieji RNR tipai ypač svarbūs ląstelės reguliacijai ir vystymuisi. Didžioji dalis iš DNR nukopijuotos RNR vėliau papildomai apdorojama ir chemiškai modifikuojama.

RNR modifikacijos – tai cheminiai „priedai“, pritvirtinami prie RNR molekulių, kurie reguliuoja informacijos perdavimą. Šios RNR modifikacijos skiriasi nuo DNR modifikacijų, dažnai vadinamų epigenetiniais ženklais.

Skirtingai nuo DNR modifikacijų, kurios gali būti paveldimos, RNR modifikacijos atsiranda reaguojant į esamą ląstelės būklę. Jos yra daug dinamiškesnės ir gali labai stipriai keisti ląstelės struktūrą bei funkciją, įskaitant tai, kaip ir kada gaminami baltymai esant skirtingoms sąlygoms.

Pavyzdžiui, esant normalioms sąlygoms tam tikri RNR modifikacijų deriniai užprogramuoja tų RNR sunaikinimą, kurios koduoja arba padeda iššifruoti streso atsakui reikalingus baltymus. Patekus ląstelei į streso būseną, šis modifikacijų modelis pertvarkomas taip, kad šie baltymai galėtų kauptis ir padėti ląstelei prisitaikyti bei atsigauti.

RNR cheminių modifikacijų įvairovė gerokai didesnė nei DNR. Be pagrindinių RNR sudedamųjų dalių variantų, ląstelėje žinoma per 50 skirtingų cheminių modifikacijų tipų – tai vadinama žmogaus epitranskriptomu. Palyginimui, epigenetinių DNR žymenų yra tik keletas pagrindinių rūšių.

Mokslininkų grupės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, nustatė, kad tam tikrų RNR tipų – ypač pernašos RNR (tRNR), kuri tiekia baltymų „statybines medžiagas“ į jų surinkimo vietas – modifikacijų lygis daugelio ligų atvejais būna gerokai padidėjęs.

Šios tRNR modifikacijos gali būti vienas iš pagrindinių vėžio vystymosi variklių ir chemoterapijos atsparumo mechanizmų, taip pat jos siejamos su raidos ir neurologinėmis ligomis.

RNome – kelias į sveikatos ir ligų supratimą

Palyginti su DNR, RNR yra daug nestabilesnė ir struktūriškai įvairesnė, o priemonių jai tirti ir sekuotėms nustatyti yra gerokai mažiau. Nors milžiniški resursai buvo skirti DNR sekai nustatyti vykdant Žmogaus genomo projektą, RNR ir jos daugybės modifikacijų analizė vis dar išlieka sudėtinga užduotis.

Vis dėlto technologijoms tobulėjant, tyrėjai dabar jau gali vis tiksliau tirti RNR modifikacijas ir suvokti jų potencialą ligų prevencijai ir gydymui.

Pastarieji du dešimtmečiai, skirti RNR modifikacijų tyrimams, lėmė vadinamąją „RNR renesanso“ bangą – RNR tapo viena patraukliausių didžiųjų biomolekulių, kurią siekiama išnaudoti kuriant naujas vakcinas ir vaistus.

Norint suprasti ir praktiškai panaudoti šią „tamsiąją“ RNR genomo dalį, reikia projekto, prilygstančio Žmogaus genomo projektui. Laboratorijos visame pasaulyje, pasitelkdamos naujas technologijas ir metodus, siekia išsekuoti visas organizmo RNR molekules – vadinamąjį RNome.

Norint pilnai sukataloguoti ir aprašyti RNR bei jos modifikacijas sveikose ir ligotose ląstelėse, reikės dar pažangesnių sekoskaitos technologijų, galinčių vienu metu aptikti daugiau nei vieną modifikacijos tipą.

Mokslininkai tiki, kad išsamūs RNome žemėlapiai paskatins naujų technologijų kūrimą, padės atrasti iki šiol nežinomus biologinius mechanizmus ir atvers kelią naujiems gydymo metodams, galintiems iš esmės pagerinti žmonių sveikatą.

Linų sėmenų nauda širdžiai

Linų sėmenyse yra unikalus natūralių riebalų derinys, darantis tiesioginę įtaką kraujagyslių būklei ir kraujotakos kokybei. Dėl didelio alfa-linoleno rūgšties kiekio (tai – omega-3 riebalų rūgštis) šis produktas padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, mažina aterosklerozinių plokštelių susidarymo riziką ir gerina kraujagyslių sienelių elastingumą.

Ne mažiau svarbios ir stiprios priešuždegiminės linų sėmenų savybės. Lėtinis uždegimas laikomas viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių suaugusiame amžiuje, todėl reguliariai vartojant linų sėmenis galima prisidėti prie bendro širdies ir kraujagyslių sistemos būklės gerinimo.

Linų sėmenys taip pat yra gausus tirpios skaidulinės medžiagos šaltinis. Ji padeda pašalinti iš organizmo perteklinius riebalus ir toksinus, todėl kraujas cirkuliuoja lengviau, o širdžiai tenkantis krūvis sumažėja. Reguliarus net ir vieno šaukšto linų sėmenų per dieną vartojimas gali pastebimai pagerinti kraujagyslių būklę, padėti normalizuoti kraujospūdį ir sumažinti aterosklerozės išsivystymo riziką.

Be to, linų sėmenys padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje, o tai yra itin svarbu siekiant išvengti kraujagyslių pažeidimų ir išlaikyti sveiką širdies bei kraujotakos sistemą.

Prieinamas „supermaistas“ kasdieniam racionui

Viena didžiausių linų sėmenų stiprybių – tai prieinamas kainos ir naudos santykis. Tai vienas pigiausių, tačiau ypač vertingų produktų, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienį mitybos racioną.

Linų sėmenis paprasta berti į košes, salotas, jogurtą, glotnučius ar kitus patiekalus. Iš jų galima ruošti ir gėrimus – pavyzdžiui, sumaišyti su vandeniu ar augaliniu pienu, taip papildomai palaikant ir virškinimo sistemos veiklą. Skirtingai nei daugelis brangių maisto papildų, linų sėmenys yra natūralus, minimaliai apdorotas produktas, kurio poveikis gali prilygti ne vienam vitamino ar komplekso deriniui.

Reguliarus šio paprasto, nebrangaus produkto vartojimas – tai lengvas ir prieinamas būdas kasdien rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sveikata.

Kaulų sultinys. Jis verdamas ilgai kaitinant jautienos, paukštienos ar kiaulienos kaulus. Kolageno kiekis priklauso nuo receptūros ir virimo trukmės, tačiau tyrimai rodo, kad jame gali būti apie 17,9–20,4 % kolageno. Tokį sultinį verta gerti kaip atskirą patiekalą arba naudoti sriuboms bei troškiniams.

Jūros gėrybės. Kolageno yra žuvų odoje, žvynuose ir kauluose. Ypač vertinga valgyti lašišą su oda, taip pat sardines ir ančiuvius. Moliuskai – austrės, krevetės ir kiti – gausūs cinko, kuris būtinas kolageno gamybai.

Paukštiena. Didžiausia kolageno koncentracija yra odoje ir mėsoje prie kaulo. Vištienos blauzdelės, šlaunelės ar vištienos kojelės turi daugiau jungiamojo audinio nei liesa krūtinėlė, todėl labiau prisideda prie kolageno atsargų organizme.

Subproduktai. Jautienos prieskrandis, kiaulienos ir jautienos oda, jaučio uodega, kiaulės ausys, vištienos kojelės – tai produktai, kuriuose gausu jungiamojo audinio ir natūralaus kolageno. Juos galima troškinti, virti sultinius ar naudoti šaltienoms.

Pieno produktai. Nors pienas ir jo gaminiai kolageno neturi, juose esantis visavertis baltymas suteikia visas būtinas aminorūgštis, reikalingas organizmui pačiam sintetinti kolageną. Naudingi varškės, natūralaus jogurto, kefyro, sūrio produktai (jei nėra netoleravimo).

Ankštiniai. Pupelės, žirniai ir lęšiai yra geras augalinių baltymų, cinko ir geležies šaltinis. Šie elementai svarbūs kolageno sintezei ir audinių atsinaujinimui.

Soja. Sojų produktuose (tofu, tempe, miso, sojų pienas, edamame) yra visavertis baltymas ir izoflavonai, galintys padėti palaikyti kolageno gamybą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie nevalgo mėsos.

Lapelinių daržovių žaluma. Špinatai, įvairios kopūstų rūšys, lapiniai kopūstai (kale) ir kita tamsiai žalia lapinė daržovė aprūpina aminorūgštimis bei vitaminu C – vienu svarbiausių komponentų kolageno struktūroms formuotis.

Citrusiniai vaisiai. Apelsinai, greipfrutai, citrinos ir laimai yra puikūs vitamino C šaltiniai. Šio vitamino trūkumas gali sulėtinti žaizdų gijimą, nes organizmas mažiau gamina kolageno. Todėl reguliarus citrusinių vaisių vartojimas naudingas ir odai, ir kraujagyslėms.

Uogos. Braškės, gervuogės, avietės ir kitos uogos turi daug vitamino C ir antioksidantų. Jos padeda apsaugoti odos ląsteles nuo pažeidimų, įskaitant tuos, kuriuos sukelia saulės spinduliai, ir skatina geresnį audinių atsinaujinimą.

Saldžiosios paprikos. Ypač raudonos, geltonos ir oranžinės paprikos turi daugiau vitamino C nei žalios. Be to, jos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda mažinti uždegiminius procesus organizme.

Kivis. Vienas vidutinis kivis gali suteikti daugiau nei 75 % rekomenduojamos paros vitamino C normos. Tai puikus užkandis, kuris kartu palaiko ir kolageno gamybą, ir imuninės sistemos veiklą.

Kodėl kolageną skatinantis maistas toks svarbus?

Virškinimo metu su maistu gaunamas kolagenas suskaidomas į mažesnes daleles – aminorūgštis ir peptidus. Organizmas šias daleles panaudoja savo paties kolageno gamybai. Todėl svarbu ne tik vartoti kolageno turinčius produktus, bet ir užtikrinti, kad racione netrūktų baltymų, vitamino C, cinko, geležies bei omega-3 riebalų rūgščių.

Maistas, kuriame gausu šių medžiagų, padeda palaikyti odos stangrumą, sveikus sąnarius, tvirtus kaulus ir geresnį bendrą audinių atsparumą pažeidimams. Įtraukus minėtus 12 produktų į kasdienį racioną, galima natūraliai paremti organizmo atsinaujinimo procesus ir ilgiau išsaugoti jaunatvišką odos išvaizdą.

Kaip pasiekti maksimalų vitamino C poveikį?

Norint sustiprinti organizmo apsaugą, pirmiausia verta pradėti nuo mitybos. Vitaminas C – vienas svarbiausių imunitetą palaikančių maistinių medžiagų. Organizmas jo pats nesintetina ir negali sukaupti dideliais kiekiais, todėl jį būtina gauti kasdien su maistu.

Nors maisto papildai gali būti naudingi, geriausias ir saugiausias būdas užtikrinti pakankamą vitamino C kiekį – valgyti vaisius ir daržoves. Juose šio vitamino gausu natūraliai, be to, kartu gauname ir flavonoidų, kurie gerina vitamino C pasisavinimą. Papildomas privalumas – didesnis šviežių, sezoninių produktų kiekis racione teigiamai veikia odos būklę ir bendrą savijautą.

Vitamino C nauda sveikatai

Padeda stiprinti imuninę sistemą ir mažina jautrumą sezoninėms infekcijoms. Veikia kaip stiprus antioksidantas, lėtinantis ląstelių senėjimo procesus. Gerina geležies pasisavinimą ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei kapiliarų sieneles. Palaiko jungiamojo audinio sveikatą, greitina žaizdų ir audinių gijimą. Dalyvauja hormonų ir neurotransmiterių sintezėje, padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

12 vitamino C „bombų“, tinkamų kasdieniam racionui

Natūralus vitaminas C, gaunamas su maistu, paprastai nesukelia perdozavimo rizikos, kuri kartais gali pasireikšti vartojant dideles papildų dozes (pvz., virškinimo sutrikimais). Svarbiausia taisyklė – vaisius ir daržoves valgyti žalius arba minimaliai termiškai apdorotus, nes vitaminas C yra jautrus karščiui ir jo kiekis verdant ar ilgai kepant smarkiai mažėja.

Štai dvylika produktų, kuriuos verta kuo dažniau įtraukti į mitybą:

Aitrioji (čili) paprika – apie 229 mg vitamino C 100 g. Tinka gardinti salotas, makaronų patiekalus, žuvį ar mėsą. Saldžioji paprika – apie 166 mg 100 g. Idealiai tinka salotoms, užkandžiams, įdarams.

Juodieji serbentai ir kitos uogos – apie 180 mg 100 g. Galima dėti į kokteilius, jogurtą arba valgyti kaip užkandį. Rukola – apie 110 mg 100 g. Puikiai tinka salotoms, žaliesiems kokteiliams ir daržovių patiekalams. Špinatai – apie 54 mg 100 g. Tikras „supermaistas“ nuo nuovargio, tinka salotoms, glotnučiams ir lengvai troškinti.

Gūžinės salotos (latukas) – apie 59 mg 100 g. Puikus pasirinkimas lengviems pietums ar garnyrui. Gvava – apie 228 mg 100 g. Pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešvirusiniu poveikiu.

Kale (lapinis kopūstas) – apie 120 mg 100 g. Tinka salotoms, kokteiliams arba sultims spausti. Kivis – apie 85 mg 100 g. Padeda virškinimui, be vitamino C dar turi kalcio, kalio ir kitų naudingų medžiagų. Apelsinai ir kiti citrusiniai vaisiai – apie 75 mg viename vidutinio dydžio apelsine. Sultis geriausia išgerti iškart po išspaudimo, kad neprarastumėte vitamino C.

Brokoliai – apie 89 mg 100 g. Galima valgyti žalius salotose arba labai trumpai garinti, kad išliktų kuo daugiau maistinių medžiagų. Briuselio kopūstai – apie 85 mg 100 g. Skanu smulkiai supjaustytus dėti į salotas arba trumpai apkepti ir pabarstyti kietuoju sūriu, pavyzdžiui, parmezanu.

Reguliariai įtraukus šiuos produktus į kasdienį valgiaraštį, galima žymiai sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti odos, širdies ir kraujagyslių būklę bei bendrą energijos lygį, ypač šaltuoju metų laiku, kai peršalimo ligų pavojus yra didžiausias.

Santykis su pinigais įprastai formuojasi dar tada, kai apie juos žinome labai nedaug. Deja, kai kurie iš vaikystėje girdėtų teiginių ne tik nepadeda, bet ir riboja mūsų finansinį potencialą.

„Vaikystėje išgirstos frazės neabejotinai formuoja mūsų santykį su pinigais, tačiau jos nėra nuosprendis visam gyvenimui. Suprasdami, iš kur kyla mūsų finansiniai įsitikinimai, galime juos keisti ir mąstyti sąmoningiau. Finansinė sėkmė priklauso ne nuo to, kiek pinigų turime šiandien, o nuo to, kaip apie juos galvojame. Keisdami požiūrį, galime keisti ir savo finansinę ateitį”, – pasakoja A. Mincienė.

„Pinigai ant medžių neauga”

Greičiausiai šią frazę vaikystėje girdėjo ne vienas. Ji teigia, kad pinigai yra riboti ir sunkiai gaunami. Ir nors pati frazė nėra neteisinga, vis dėlto, anot ekspertės, ji gali formuoti požiūrį, kuris suaugus virs baime rizikuoti, investuoti ar net keisti darbą.

„Jeigu nuo vaikystės girdime, kad pinigų visada trūksta, natūralu, kad suaugę pradedame bijoti jų netekti. Dėl to renkamės saugiausius, bet ne būtinai geriausius sprendimus, pavyzdžiui, laikome visas santaupas „kojinėje“, kol jos nuvertėja, vietoje to, kad dalį jų investuotume, vengiame naujų profesinių galimybių, bijodami prarasti stabilias pajamas, ir panašiai”, – aiškina A. Mincienė.

Anot jos, pinigai neturi būti tikslas savaime. Jie yra įrankis, kuris padeda kurti norimą gyvenimą, finansinį saugumą, siekti tikslų. Jei į pinigus žiūrėsime kaip į priemonę, o ne kaip į galutinę stotelę, finansiniai sprendimai taps ryžtingesni ir atneš daugiau naudos, pabrėžia ekspertė.

„Kalbėti apie pinigus negražu”

Taip pat, kai kuriose šeimose pinigų tema vis dar laikoma tabu, apie finansus nekalbama net artimiausioje aplinkoje. Tačiau tokia tyla turi savo kainą: šitaip užaugę žmonės yra mažiau finansiškai raštingi, nežino, kaip planuoti biudžetą ar net derėtis dėl geresnio atlyginimo.

„Atviri pokalbiai apie pinigus padeda prisijaukinti ir pažinti finansų pasaulį. Be to, kalbėdamiesi tokiomis temomis stipriname ir santykius šeimoje, kartu priimdami išlaidų sprendimus, planuodami biudžetą arba siekdami užsibrėžtų ilgalaikių tikslų”, – teigia A. Mincienė.

Ekspertės teigimu, kalbėtis apie pinigus nereiškia tik girtis pasisekimais arba skųstis dėl iškilusių sunkumų, o veikiau planuoti bei ieškoti sprendimų, dalintis įžvalgomis ir pamokomis. Kuo anksčiau šeimos nariai pradeda diskutuoti apie finansus, tuo stipresnis gali tapti jų finansų valdymas.

„Taupyk kiekvieną centą ir būsi turtingas”

Mokėti taupyti svarbu, jei siekiame būti finansiškai raštingi, tačiau vien to šiandien nebepakanka. Sparčiai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje pinigų vertė gali kristi, tokiu atveju, vien tik taupydami, dalį santaupų galiausiai prarasime.

„Turtas kuriamas ne tik taupant, bet ir investuojant. Investicijos leidžia pinigams išlaikyti ir didinti savo vertę, todėl pinigai turi dirbti jums, ne tik gulėti sąskaitoje. Investuodami galime susikurti papildomą pajamų šaltinį arba sukaupti lėšų didesniems tikslams, pavyzdžiui, naujam būstui, vaikų mokslams ar oriai senatvei. Kartu šitaip mokomės ir planuoti savo finansus, mąstyti strategiškai, ko labai reikia siekiant finansinės laisvės”, – akcentuoja A. Mincienė ir primena, kad investavimas visada yra susijęs su rizika.

„Geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje”

Ši patarlė moko rinktis saugumą vietoje didesnės, bet neapibrėžtos naudos. Tačiau per didelė rizikos baimė ilgainiui gali stabdyti augimą.

„Rizika finansų pasaulyje nėra blogis, tačiau svarbu, kad ji būtų apskaičiuota ir mums priimtina. Jei galime sau leisti tam tikrą rizikos lygį, greičiausiai tai taps galimybe, o ne grėsme. Tai yra, jei žinome, kiek rizikos galime prisiimti neprarasdami finansinio saugumo, galime strategiškai siekti didesnės grąžos. Nors saugus kelias ir atrodo patikimas, jis ne visada veda į didelį finansinį proveržį, jei būtent jo siekiame”, – sako A. Mincienė.

Ekspertė pabrėžia, kad rizikos tolerancija yra labai individuali, ji priklauso nuo žmogaus pajamų, gyvenimo etapo, finansinių tikslų ir net psichologinio komforto ribų. Todėl svarbu reguliariai vertinti savo finansinę situaciją ir, jei leidžia aplinkybės, nebijoti žengti už „saugios zonos” ribų. Kartais „briedis girioje” yra galimybė, kuri gali pakeisti jūsų finansinę ateitį. Svarbiausia žinoti, kaip to siekti atsakingai, apibendrina A. Mincienė.

Atlikus kraujo tyrimus, paaiškėjo, kad vartojant mangus:

Sumažėjo C reaktyviojo baltymo (CRB) ir interleukino-6 (IL-6) kiekis – tai pagrindiniai sisteminio uždegimo rodikliai. Sumažėjo kreatinkinazės koncentracija kraujyje – šis fermentas atspindi raumenų pažeidimo laipsnį po fizinio krūvio.

Tokie pokyčiai rodo, kad mango gali padėti slopinti uždegiminius procesus ir palengvinti raumenų atsistatymą po treniruočių.

Poveikis imuninei sistemai

Be uždegimo žymenų, tyrėjai stebėjo ir tam tikrus imuninės sistemos rodiklius. Nustatyta, kad kasdien vartojant mangus: padidėjo CD4+ T limfocitų (imuninių ląstelių) dalis, padidėjo CD4/CD8 santykis.

Tokie pokyčiai gali rodyti stabilesnę, atsparesnę imuninės sistemos būklę intensyvių treniruočių laikotarpiu, kai organizmas patiria didesnį krūvį ir yra labiau pažeidžiamas infekcijoms.

Svarbu tai, kad tyrimo metu dalyvių kūno masė, kūno sudėtis ir bendras suvartojamos energijos kiekis iš esmės nesikeitė. Tai reiškia, jog teigiamas poveikis buvo susijęs būtent su mango sudėtyje esančiomis medžiagomis, o ne su kalorijų pokyčiais.

Potenciali mitybos strategija sportininkams

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalbama apie perspektyvią mitybos strategiją, galinčią padėti sportininkams geriau atsistatyti po krūvio ir sumažinti sisteminį uždegimą. Nors tai tik pilotinis tyrimas, gauti duomenys leidžia manyti, jog mango vartojimas gali būti naudingas kaip papildomas natūralus būdas palaikyti raumenų ir imuninės sistemos funkciją reguliariai sportuojant.

Vis dėlto, kaip ir bet kuris produktas, mango turėtų būti vartojamas saikingai, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir bendrą mitybos racioną.

Astronomijos apžvalgininkas Entonis Vudas pažymi, kad tai bus pirmasis 2026 metų Saulės užtemimas ir vienas efektingiausių metų astronominių reiškinių. Per šį užtemimą Mėnulis išsidėstys taip, kad uždengs centrinę Saulės dalį, o matoma liks tik plona išorinė šviesos juosta. Dėl to pietiniame danguje susidarys įspūdis, jog matomas degantis žiedas. Toks užtemimo tipas vadinamas žiediniu (arba anuliariniu).

Reiškinys prasidės 7 val. 12 min. rytų JAV laiku (12 val. 12 min. pagal Grinvičą) ir truks 1 minutę 52 sekundes. Geriausios sąlygos jį stebėti bus Antarktidos tyrimų stotyse, tad gyvai jį išvys tik ribotas skaičius žmonių, tačiau – milijonai pingvinų, gyvenančių šiame ledu padengtame žemyne.

Atokesniuose regionuose – pietiniame Pietų Amerikos pakraštyje, pietrytinėje Afrikos dalyje ir kai kuriose vandenynų teritorijose – bus matomas dalinis užtemimas. Ten atrodys tarsi Mėnulis būtų „atkandęs“ gabalą Saulės disko.

Specialistai pabrėžia, kad žiūrėti į Saulę be tinkamos apsaugos yra labai pavojinga ir gali akimirksniu bei negrįžtamai pažeisti regėjimą. Saugiam stebėjimui būtini specialūs užtemimų akiniai arba tam skirti Saulės žiūronai ir teleskopai, kurie blokuoja kenksmingą ultravioletinę ir infraraudonąją spinduliuotę.

Entonis Vudas taip pat primena, kad jau 2026 metų rugpjūčio 12 dieną laukia visiškas Saulės užtemimas. Todėl dabar yra puikus laikas iš anksto pasirūpinti reikiama įranga ir pasirengti šiems įsimintiniems dangaus reginiams.

Primename, kad 2027 metų rugpjūtį taip pat prognozuojamas itin retas Saulės užtemimas, kuris pagal trukmę bus ilgiausias XXI amžiuje. Jis apims dalį Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų, o šiose teritorijose tamsa išsilaikys ilgiau nei šešias minutes.

10 paprastų užkandžių, gausių magnio

1. Moliūgų sėklos – Apie 28 g moliūgų sėklų yra net 156 mg magnio – tai beveik pusė rekomenduojamos paros normos moterims. Šios sėklos taip pat gausios baltymų ir antioksidantų. Jas galima valgyti vienas arba berti į užkandžių mišinius, salotas, košes.

2. Edamame pupelės – Pusėje stiklinės virtų ir išlukštentų edamame yra apie 50 mg magnio, taip pat nemažai baltymų ir skaidulų. Toks užkandis gerai pasotina ir tinka greitiems, maistingiems užkandžiams tarp pagrindinių valgymų.

3. Bananas su riešutų sviestu – Vienas vidutinio dydžio bananas ir du valgomieji šaukštai žemės riešutų sviesto suteikia apie 85 mg magnio. Tai subalansuotas užkandis, kuriame yra angliavandenių, baltymų ir naudingųjų riebalų. Žemės riešutų sviestą galima keisti migdolų ar kitu riešutų sviestu.

4. Migdolai, anakardžiai arba žemės riešutai – Maždaug 28 g riešutų porcijoje yra nuo 49 iki 80 mg magnio, priklausomai nuo rūšies. Riešutai taip pat aprūpina organizmą geraisiais riebalais, skaidulomis ir vitaminais. Tai patogus ir lengvai su savimi nešiojamas užkandis.

5. Čija sėklų pudingas – Du valgomieji šaukštai čija sėklų (apie 28 g) turi apie 111 mg magnio. Čija sėklos taip pat gausios omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir skaidulų, todėl iš jų pagamintas pudingas yra sotus ir maistingas užkandis.

6. Jogurtas su gervuogėmis – Stiklinė (apie 240 g) natūralaus jogurto su puse stiklinės gervuogių suteikia apie 55 mg magnio, taip pat kalcio ir kalio. Baltymų ir skaidulų derinys padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.

7. Kukurūzų traškučiai su guakamole – Porcija, sudaryta iš 30 g kukurūzų traškučių ir maždaug 110 g guakamolės, suteikia apie 56 mg magnio. Avokadas, iš kurio gaminama guakamolė, yra ir naudingųjų riebalų bei folio rūgšties šaltinis.

8. Datulės su riešutų sviestu – Trys datulės, įdarytos trimis arbatiniais šaukšteliais riešutų sviesto, suteikia apie 75 mg magnio. Tai saldus, tačiau maistingas užkandis, gausus skaidulų ir kalio.

9. Skrudinti avinžirniai – Vienoje stiklinėje skrudintų avinžirnių yra apie 79 mg magnio. Be to, tai puikus baltymų ir skaidulų šaltinis, padedantis ilgiau išlikti sotiems.

10. Džiovintos figos – Stiklinėje džiovintų figų yra apie 101 mg magnio ir nemažai skaidulų. Tai sveikesnė alternatyva saldumynams ir desertams, kai norisi ko nors saldaus.

Kodėl organizmui toks svarbus magnis?

Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių procesų organizme. Jis padeda reguliuoti raumenų ir nervų veiklą, stabilizuoti kraujospūdį, palaikyti normalų širdies ritmą ir dalyvauja gliukozės apykaitoje. Pakankamas magnio kiekis siejamas su mažesne depresijos, 2 tipo diabeto, osteoporozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Magnio trūkumas dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems virškinamojo trakto sutrikimų, sergantiems 2 tipo diabetu, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. Magnio kiekį organizme gali mažinti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (šlapimą varantys vaistai) ar protonų siurblio inhibitoriai.

Rekomenduojamas magnio kiekis

Magnio paros norma priklauso nuo amžiaus ir lyties: suaugusiems vyrams – 400–420 mg, suaugusioms moterims – 310–320 mg (nėštumo metu – iki 360 mg), paaugliams – 360–410 mg, vaikams – 89–240 mg.

Su maistu gautas magnis paprastai yra saugus, tačiau vartojant maisto papildus svarbu neviršyti rekomenduojamų kiekių. Suaugusiesiems maksimali paros dozė iš papildų – apie 350 mg. Per didelis magnio kiekis papildų pavidalu gali sukelti pykinimą, pilvo skausmus ir spazmus.

Įtraukdami šiuos paprastus magnio turinčius užkandžius į kasdienį racioną, galite natūraliai paremti širdies, nervų sistemos ir kaulų sveikatą bei sumažinti magnio trūkumo riziką.

Įpratome arbatinuką pildyti iki maksimumo, net jei ketiname išgerti vos vieną puodelį arbatos. Šis įprotis – visą laiką virinti pilną arbatinuką ir tą pačią vandenį kaitinti po kelis kartus – ir lemia, kad sienelės greitai pasidengia storu kalkių sluoksniu.

Vandeniui verdant, dalis jo neišvengiamai išgaruoja. Tuomet likusiame vandenyje druskų koncentracija nuolat didėja. Su kiekvienu pakartotiniu užvirimu šios druskos vis intensyviau nusėda ant dugno ir sienelių, sudarydamos vis storesnį kalkių sluoksnį.

Kaip to išvengti?

Įpraskite virinti tik tiek vandens, kiek jums reikia šiuo metu. Jei planuojate išgerti vieną puodelį arbatos, atsimatuokite jį šaltu vandeniu, supilkite į arbatinuką ir tik tada įjunkite kaitinimą. Pirma, toks vandens kiekis užvirs kelis kartus greičiau. Antra, sunaudosite gerokai mažiau elektros ar dujų, o tai maloniai atsispindės sąskaitose. Trečia, kalkės paprasčiausiai nespės susidaryti, nes kaskart pilsite šviežią vandenį.

Be to, specialistai primygtinai nerekomenduoja gerti vandens, kuris buvo kelis kartus užvirtas. Pakartotinai kaitinant iš jo pasišalina beveik visas deguonis, suyra dalis naudingų junginių. Jei vanduo nėra idealiai švarus, daugkartinis virinimas gali dar labiau padidinti jame esančių kenksmingų priemaišų koncentraciją.

Vandenį rekomenduojama virinti ne daugiau kaip du kartus, tačiau geriausia – kiekvieną kartą naudoti šviežią. Taip ne tik sumažinsite kalkių susidarymą arbatinuke, bet ir gersite kokybiškesnį, saugesnį vandenį.

Pasak tyrimo autorės profesorės Elizabeth Colson, paprastas miego trūkumas dažniausiai sukelia tik laikiną smegenų nuovargį. Tačiau jei dėl kvėpavimo sutrikimų smegenys nuolat negauna pakankamai deguonies, tai gali paskatinti negrįžtamus pakitimus, būdingus demencijai.

Mokslininkai toliau tiria, kaip tiksliai deguonies stoka (hipoksija) veikia kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Profesorės Colson teigimu, maždaug 50 % vyresnio amžiaus žmonių serga obstrukcine miego apnėja – būkle, kai miego metu dėl viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo ar užkritimo periodiškai sustoja kvėpavimas.

Jungtinėje Karalystėje su šia problema gyvena iki 10 milijonų suaugusiųjų, tačiau oficialiai diagnozė nustatyta tik apie 700 tūkst. žmonių. Be to, beveik keturi milijonai jau patiria ryškius simptomus, pavyzdžiui, nuolatinį mieguistumą dieną.

Dažniausi miego apnėjos požymiai – dažnas garsus knarkimas, dusulys naktį bei tylos pauzės kvėpuojant, trunkančios nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Vis dėlto ryškiausi signalai apie rimtesnį sveikatos sutrikimą gali pasireikšti būtent pabudus ryte. Įspėjamieji simptomai: pabundate su labai skausminga arba stipriai išsausėjusia gerkle, jaučiate dažnus rytinius galvos skausmus, pabudę patiriate galvos svaigimą.

Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba miego apnėją apibūdina kaip būklę, kai miego metu kvėpavimas periodiškai sustoja ir vėl atsistato. Nors pavieniai epizodai dažniausiai nėra pavojingi, negydoma miego apnėja ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų.

Profesorė Colson pabrėžia, kad miego apnėja toli gražu ne visada reiškia demenciją. Kai kurių pacientų būklė žymiai pagerėjo, o atmintis sustiprėjo, pradėjus tinkamai gydyti miego sutrikimus.

Be neigiamo poveikio smegenims, miego apnėja kenkia ir širdžiai bei kraujagyslėms. Dėl nuolat pasikartojančių kvėpavimo sustojimų kraujyje staigiai krinta deguonies kiekis, kyla kraujospūdis. Tai gerokai padidina insulto ir širdies ligų riziką.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tam tikri asmenybės pokyčiai ir nuolatinis nerimas gali būti specifinių demencijos formų simptomai. Ankstyvose stadijose demencijos požymiai dažnai būna labai nežymūs ir gali būti lengvai supainioti su kitomis ligomis arba paprastu nuovargiu.

Įsivaizduokite situaciją: vėluojate į darbą, tačiau labai norisi išgerti puodelį arbatos ar kavos. Vanduo ką tik užvirė, gėrimas – per karštas, o laukti nėra kada. Vietoje to, kad skiestumėte arbatą šaltu vandeniu ar mestumėte ledukų, tereikia iš šaldiklio išimti užšaldytą š aukštą ir įdėti jį į puodelį. Šaltas metalas akimirksniu „atima“ dalį šilumos, ir gėrimas greitai atvėsta iki malonios gerti temperatūros.

Tas pats galioja ir pirmiesiems patiekalams – sriubai, barščiams, troškiniams. Jei lėkštėje viskas per karšta, o laiko laukti nėra, įdėkite į lėkštę porą iš šaldiklio išimtų valgomųjų šaukštų. Patiekalas žymiai greičiau atvės iki tinkamos temperatūros, nereikės laukti pusvalandžio, kol sriuba atvės savaime. Tai patogiau ir skaniau nei praskiesti patiekalą šaltu vandeniu.

Šaldytus valgomuosius šaukštus galima panaudoti ir grožio procedūroms. Ryte, kai veidas paburkęs, o po akimis matyti patinimai, š altas metalas tampa puikiu pagalbininku. Hladis mažina paburkimą, gerina odos spalvą ir tonusą, padeda greičiau „atsibusti“.

Jei rytais vargina paburę paakiai, tereikia iš šaldiklio išimti dvi šaukštus ir išgaubta puse švelniai priglausti prie vokų maždaug minutę–dvi. Patinimai pastebimai sumažėja, žvilgsnis tampa žvalesnis ir gaivesnis – ir tam nereikia brangių paakių kaukių ar specialių pleistrų.

Užtenka šaldiklyje nuolat laikyti 4–5 švarius metalinius valgomuosius šaukštus, ir jie visada bus po ranka: tiek skubant pusryčiauti, tiek prireikus greito ir veiksmingo veido „gaivinimo“ ryte.

2026 metais galiojančios vienišo asmens išmokos, našlių ir našlaičių pensijų sąlygos išlieka aktualios dešimtims tūkstančių žmonių. Apžvelgiame, kam jos skiriamos, kokio dydžio yra šiuo metu ir kada būtina imtis iniciatyvos.

Kas gali gauti vienišo asmens išmoką?

„Sodros“ duomenimis, teisę į vienišo asmens išmoką turi Lietuvoje gyvenantys vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, taip pat vieniši žmonės su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Vienišu laikomas žmogus, kuris niekada nėra sudaręs santuokos arba yra oficialiai išsituokęs ir šiuo metu neturi sutuoktinio. Daugeliu atvejų išmoka skiriama automatiškai, naudojantis valstybės registrų informacija.

Tačiau jei duomenų nepakanka arba jie neatitinka realios situacijos, gyventojui gali tekti pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus.

Ar reikia kreiptis pačiam?

Jeigu asmuo gauna socialinio draudimo našlių pensiją, vienišo asmens išmoka jam neskiriama – mokama viena iš šių išmokų. Vis dėlto, jei našlių pensija yra mažesnė nei vienišo asmens išmoka, žmogus turi teisę pasirinkti jam naudingesnį variantą.

Tokiu atveju reikia kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą stabdyti našlių pensijos mokėjimą bei skirti vienišo asmens išmoką. Patvirtinus prašymą, nauja išmoka pradedama mokėti automatiškai.

Jeigu gyventojas mano, kad atitinka sąlygas, tačiau išmokos negauna, jis gali kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 525 008 83 arba registruotis vizitui klientų aptarnavimo skyriuje.

Koks vienišo asmens išmokos dydis 2026 metais?

Vienišo asmens išmoka mokama kas mėnesį – į banko sąskaitą, pristatoma į namus arba per Lietuvos paštą.

2025 metais ši išmoka siekė 42,29 euro per mėnesį. 2026 metais, po metinės indeksacijos, ji padidinta iki 46,46 euro per mėnesį.

Per metus tai sudaro 557,52 euro papildomų pajamų.

Kada išmokos mokėjimas nutraukiamas?

Vienišo asmens išmoka nutraukiama, jei žmogus išvyksta nuolat gyventi į užsienį, sudaro santuoką arba jam nutraukiamas pagrindinės pensijos ar kompensacijos mokėjimas.

Pagal 2025 metų duomenis, vienišo asmens išmokoms buvo skirta daugiau kaip 120 mln. eurų, jas gavo apie 235 tūkst. gyventojų. 2026 metais finansavimas numatytas dar didesnis dėl augančio gavėjų skaičiaus ir indeksuotų dydžių.

Ką svarbu žinoti apie našlių pensiją?

Tapus našle ar našliu galima kreiptis dėl socialinio draudimo našlių pensijos. Ji skiriama asmenims, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba per penkerius metus po sutuoktinio mirties tapo nedarbingi ar iš dalies darbingi.

Našlių pensija mokama kas mėnesį visą likusį gyvenimą, jei asmuo išlieka nedarbingas ar nesusituokia iš naujo.

2025 metais našlių pensija siekė 42,29 euro per mėnesį. 2026 metais ji padidinta iki 46,46 euro.

Kas turi teisę į našlaičių pensiją?

Netekus vieno ar abiejų tėvų, vaikui gali būti skiriama šalpos našlaičių pensija. Ji priklauso vaikams iki 18 metų, taip pat jaunuoliams iki 24 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programas ar studijuoja nuolatine forma aukštojoje mokykloje.

Teisę į šią pensiją turi ir asmenys, kuriems iki 24 metų nustatytas 45 proc. ar didesnis dalyvumo netekimas. Tokiu atveju išmoka mokama pagal galiojančias socialinės paramos taisykles.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalpos pensijų bazė siekia 261 eurą. Šalpos našlaičių pensija sudaro 0,5 šios bazės dydžio, tai yra 130,50 euro kiekvienam vaikui per mėnesį.

Jeigu pensija skiriama keturiems ar daugiau mirusiojo vaikų ar įvaikių, jiems bendrai mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio suma – 391,50 euro. Ši suma padalijama po lygiai visiems vaikams. Pavyzdžiui, keturi vaikai gautų po 97,88 euro, penki – po 78,30 euro kiekvienas.

Kardiologas Sandžajus Gupta išskiria tris simptomus, kurie gali įspėti apie pavojingai padidėjusį kraujospūdį. Pasak jo, šie požymiai dažnai nuvertinami, nors gali signalizuoti apie slaptą grėsmę širdžiai ir inkstams.

Trys simptomai, kurių ignoruoti negalima

Pirmasis galimas ženklas – nuolatinis nuovargis. Jei energijos stoka tampa kasdienybe ir nepraeina net pailsėjus, verta susimąstyti apie galimas širdies ir kraujagyslių problemas.

Antrasis simptomas – dažni galvos skausmai. Nors jie gali turėti įvairių priežasčių, pasikartojantis ar ilgai trunkantis galvos skausmas gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu.

Trečiasis įspėjamasis signalas – dusulys fizinio krūvio metu. Jei net ir nedidelė fizinė veikla sukelia neįprastą oro trūkumą, tai gali rodyti, kad širdžiai tenka per didelis krūvis.

Nors hipertenzija dažniausiai nesukelia ryškių simptomų, ji ženkliai didina širdies infarkto ir insulto riziką. Pažeistos arterijos gali susiaurėti, užsikimšti ar net plyšti, sukeldamos gyvybei pavojingas būkles.

Kaip hipertenzija veikia organizmą?

Nuolat padidėjęs kraujospūdis verčia širdį dirbti intensyviau nei įprastai. Ilgainiui širdies raumuo silpsta, storėja ir praranda gebėjimą efektyviai pumpuoti kraują.

Susiaurėjusios ir sustandėjusios kraujagyslės blogina organų aprūpinimą krauju. Dėl to gali sutrikti inkstų veikla ir išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Kraujagyslių pažeidimai veikia ir akis bei smegenis. Gali atsirasti regėjimo sutrikimų, prastėti atmintis, lėtėti mąstymas, didėti demencijos rizika.

Negydoma hipertenzija daro kraujagysles trapias ir mažiau elastingas. Šis procesas dažniausiai vyksta be aiškių simptomų, tačiau jį galima sulėtinti ar sustabdyti tinkamu gydymu ir gyvenimo būdo pokyčiais.

Kodėl negalima laukti akivaizdžių simptomų?

Gydytojas Gupta pabrėžia, kad laukti, kol pablogės savijauta, yra pavojinga klaida. Organų pažeidimai kaupiasi tyliai, todėl pasitikėti vien savo pojūčiais nepakanka.

Reguliarus kraujospūdžio matavimas ir profilaktiniai tyrimai yra patikimiausias būdas laiku pastebėti problemą. Tokie tyrimai kaip akių dugno apžiūra ar širdies būklės įvertinimas gali padėti anksti nustatyti pažeidimus.

Tik ankstyva diagnostika leidžia išvengti sunkių pasekmių – insulto, širdies nepakankamumo, inkstų funkcijos sutrikimų ar pažintinių gebėjimų silpnėjimo.

Aukštas kraujospūdis – signalas keisti įpročius

Pasak kardiologo, padidėjęs kraujospūdis dažnai atspindi bendrą organizmo perkrovą. Viena svarbiausių priežasčių – nesveikas gyvenimo būdas ir ilgalaikis stresas.

Tarp pagrindinių rizikos veiksnių išskiriamas piktnaudžiavimas alkoholiu, miego trūkumas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Šie veiksniai spartina kraujagyslių senėjimą ir didina hipertenzijos riziką.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą tam tikrų mineralų, pavyzdžiui, magnio, trūkumą maiste. Subalansuota mityba gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį.

Vien vaistų nepakanka

Kardiologo teigimu, vien medikamentinis gydymas be gyvenimo būdo pokyčių nėra pakankamas sprendimas. Vaistai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį, tačiau jie nepašalina pagrindinių problemos priežasčių.

Norint apsaugoti širdį ir kraujagysles, būtina peržiūrėti kasdienius įpročius. Rekomenduojama rinktis subalansuotą mitybą, gausią daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų, bei riboti perdirbtą maistą.

Svarbu reguliariai judėti, užtikrinti kokybišką miegą ir skirti dėmesio streso mažinimui. Tik derinant gydymą su sąmoningais gyvenimo būdo pokyčiais galima veiksmingai apsisaugoti nuo „tyliojo žudiko“ padarinių.

Valentino dienos dekoracijas lengvai pasigaminsite namuose

Romantiškai atmosferai sukurti puikiai tinka gražios dekoracijos. Šiandien jų gausu parduotuvėse, tačiau visiškai nebūtina išlaidauti ar skubėti į prekybos centrus. Jei nenorite leisti pinigų arba tiesiog neturite laiko ir ūpo kažko ieškoti, Valentino dienos puošmenas nesunkiai pasigaminsite patys. Tokios dovanos vertė dažnai net didesnė, nes į jas įdedate savo laiką ir širdį. Kaip geriau parodyti meilę, jei ne savo rankomis sukurtu siurprizu?

Daugumą reikalingų daiktų, tikėtina, rasite namuose. Panaudoti galite: tuščius butelius ar stiklainius, stiklainius nuo uogienės, likusias dažų, purškiamų dažų pakuotes, virveles, kaspinėlius, juosteles, nėrinius, veltinį, audinių atraižas, spalvotą popierių, mygtukus, karoliukus, nereikalingus rėmelius ir kitas smulkias dekoratyvias detales.

Spalvoms rinkitės tai, kas asocijuojasi su meile ir šiluma. Tradiciškai labiausiai tinka raudona – ji laikoma aistros spalva. Prie jos puikiai dera juoda, balta ar auksinė. Dažniausias Valentino dienos motyvas, žinoma, yra širdelė – jas galite karpyti, klijuoti, siuvinėti ar piešti.

Paprastos idėjos: šakelės, širdelės ir žvakidės

Net jei manote, kad nesate labai nagingi, neverta nusiminti. Romantiškam akcentui užteks ir kelių šakelių, parsineštų iš lauko. Įstatykite jas į vazą ar ąsotį ir ant jų pritvirtinkite mažas iš popieriaus, audinio ar veltinio iškirptas širdeles – jas galima priklijuoti klijais arba prisegti siūlu. Didesnes širdeles galite pakabinti ant šakelių, tarsi nedidelius pakabukus.

Nesudėtinga ir Valentino žvakidės ar vazelės rožei iš meilės gamyba. Jums prireiks tik švaraus stiklainio arba tuščio vyno butelio ir dažų. Tiks likę purškiami dažai, taip pat galite panaudoti vaikų temperas. Nudažytą butelį ar stiklainį gerai išdžiovinkite, o kai dažai visiškai išdžius, papildomai papuoškite širdelėmis, taškeliais, užrašais ar kitais meilės simboliais.

Pasitelkę šiek tiek fantazijos ir paprastas medžiagas, savo namus lengvai paversite jaukia, romantiška meilės oaze ir nustebinsite žmogų, kurį mylite.

Tradicinės Užgavėnių kaukės ir jų reikšmės

Seniau kaukių motyvai buvo gana aiškiai nusistovėję, nors skyrėsi priklausomai nuo regiono ar net kaimo. Kiekvienas personažas turėjo simbolinę prasmę ir savo vietą eitynėse.

Viena dažniausių kaukių – Mirtis. Ji simbolizuoja besibaigiančią žiemą ir senųjų, tamsiųjų jėgų išvarymą, taip užleisdama vietą pavasariui.

Meška laikoma jėgos, vaisingumo ir atgimimo simboliu. Ji dažnai būna viena įspūdingiausių eisenos figūrų, lydima triukšmo ir juoko.

Kumelė arba „pasiutusi kumelė“ įkūnija nevaldomą energiją ir linksmybes. Jaunikio ir nuotakos pora simbolizuoja gyvenimo tęstinumą, naują pradžią ir vaisingumą.

Taip pat sutinkami žydo, velnio, įvairių gyvūnų personažai. Kiekvienas jų turi savitą istorinę ir kultūrinę prasmę.

Paprasta popierinė kaukė – greitas sprendimas

Jei reikia greito varianto, kaukę galima pasigaminti iš storesnio popieriaus ar kartono. Tai ypač patogu gaminant su vaikais ar ruošiantis šventei paskutinę minutę.

Ant kartono nusipieškite pasirinkto personažo veidą arba atsispausdinkite šabloną. Iškirpkite formą ir akių angas, o tuomet dekoruokite dažais, flomasteriais ar audinio skiautėmis.

Šonuose pradurkite po mažą skylutę ir pritvirtinkite gumelę. Jei nenorite gaminti kaukės, veidą galite papuošti specialiais veido dažais.

Tradicinė technika – kaširavimas

Norint sukurti tvirtą ir ilgalaikę kaukę, verta išbandyti kaširavimo techniką. Tai senas metodas, kai naudojama sluoksniuota popieriaus masė, iš kurios formuojama tvirta konstrukcija.

Tokios kaukės išlaiko formą daugelį metų ir atrodo itin autentiškai. Pagrindui dažniausiai naudojamas pripučiamas balionas.

Ko reikės? – Jums prireiks senų laikraščių ar lankstinukų, krakmolo arba tapetų klijų, vandens, dubens, baliono, žirklių, gumelės ir dažų. Papildomoms detalėms galite pasiruošti audinio, siūlų ar vilnos.

Kaip gaminti žingsnis po žingsnio? – Pirmiausia dubenyje sumaišykite vandenį su krakmolu ar klijais, kad gautumėte tirštesnę, košę primenančią masę. Laikraščius suplėšykite mažomis skiautėmis.

Popierių sudrėkinkite, pamirkykite paruoštame tirpale ir gerai išminkykite. Pripūskite balioną iki reikiamo dydžio ir pradėkite ant jo formuoti pirmąjį sluoksnį.

Kai pagrindas padengtas, dėkite papildomus sluoksnius, kad kaukė būtų tvirtesnė. Iš tos pačios masės galite formuoti nosį, antakius ar kitus veido bruožus.

Palikite gaminį išdžiūti per naktį arba bent kelioms valandoms. Išdžiūvus balioną pradurkite ir atsargiai išimkite, o kraštus bei angas pakoreguokite žirklėmis.

Galiausiai nudažykite kaukę pasirinktomis spalvomis. Meškai tiks rudi ir juodi atspalviai, Mirties personažui – balta ir juoda, kumelės kaukei – pilka ar ruda spalva.

Papildomai galite priklijuoti „kailį“ iš dirbtinio kailio ar audinio, o karčius suformuoti iš siūlų ar vilnos. Taip sukursite išskirtinę, autentišką kaukę, kuri taps tikru Užgavėnių akcentu.

Vis dėlto tai nereiškia, kad aptikti alkanai yra tiesioginis gyvybės Marse įrodymas. Ši išvada remiasi modeliavimu, kaip laikui bėgant radiacija ardo organines medžiagas. Tačiau rezultatai rodo, kad šių molekulių kilmė nusipelno kur kas išsamesnio tyrimo.

Įdomiausia tai, kad Marso molinguose sluoksniuose aptikti alkanai gali būti ilgų grandinių riebiųjų rūgščių fragmentai. Žemėje tokios rūgštys daugiausia – nors ir ne išimtinai – yra biologinės kilmės, t. y. susijusios su gyvybe.

Pirmasis „Curiosity“ marsaeigio ištirtas mėginys parodė, kad alkanų koncentracija siekia maždaug 30–50 dalelių milijardui – tai nėra itin didelis kiekis.

Pavlovas su kolegomis iškėlė du pagrindinius klausimus: ar šių molekulių kadaise uolienoje galėjo būti gerokai daugiau? Ir jeigu taip, kokie procesai jas galėjo suformuoti?

Cumberlando molinga uoliena Marso paviršiuje, veikiama stiprios radiacijos, išgulėjo maždaug 80 milijonų metų. Per tokį laiką bet kokios organinės medžiagos uolienoje pamažu yravo.

Remdamiesi laboratoriniais radiolizės eksperimentais, tyrėjai įvertino, kaip greitai radiacija ardo alkanų pirmtakus. Skaičiavimai parodė, kad pirminė šių junginių koncentracija galėjo siekti nuo 120 iki 7 700 dalelių milijonui (ppm) – gerokai daugiau nei aptikta dabar.

Tuomet mokslininkai išnagrinėjo visus žinomus nebiologinius šių medžiagų patekimo ir susidarymo būdus: organinių dalelių atnešimą tarpplanetinėmis dulkėmis, meteoritus, atmosferos dulkėtų apnašų nusėdimą, hidroterminius cheminius procesus, taip pat reakcijas, tokias kaip serpentinacija.

Paaiškėjo, kad net sudėjus visus šiuos veiksnius, jų bendra įtaka vis tiek nepriartėja prie tokio didelio pradinio molekulių gausumo, kokį rodo modeliavimas.

„Mūsų taikytas metodas leido įvertinti, kad prieš veikiant jonizuojančiajai radiacijai Cumberlando molingoje uolienoje konservatyviai galėjo būti nuo 120 iki 7 700 ppm ilgų grandinių alkanų ir (arba) riebiųjų rūgščių“, – rašo tyrėjai savo publikuotame darbe.

Jų teigimu, tokios didelės ilgų grandinių alkanų koncentracijos prastai dera su keliais šiuo metu žinomais abiotiniais organinių molekulių šaltiniais senovės Marse.

Vis dėlto mokslininkai itin akcentuoja, kad tai dar nėra tvirtas gyvybės už Žemės ribų aptikimas. Gali egzistuoti iki šiol nežinomi nebiologiniai alkanų susidarymo keliai Marse, arba mes dar nepakankamai suprantame, kaip būtent Marso sąlygomis radiacija veikia organines molekules. Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikalingi tolesni tyrimai.

Jau ne kartą nustatyta, kad Marsas yra turtingas įvairių organinių junginių. Dabartinis iššūkis mokslui – suprasti, ką jie mums pasako apie šios planetos tinkamumą gyvybei arba, priešingai, apie jos nebuvimą.

Kas lemia bulvės naudą išoriniam naudojimui?

Žaliose bulvėse gausu medžiagų, kurios suteikia joms naudingų savybių odai. Šie komponentai padeda raminti sudirgimus, mažinti tinimą ir skatinti odos atsistatymą.

Vienas pagrindinių bulvės sudedamųjų dalių yra krakmolas. Jis apgaubia sudirgusią odą, mažina paraudimą bei diskomfortą, o dėl sugeriamųjų savybių padeda pašalinti drėgmės perteklių ir sudaro palankesnes sąlygas gijimui.

Bulvėse taip pat yra vitamino C – stipraus antioksidanto, skatinančio audinių regeneraciją ir kolageno gamybą. B grupės vitaminai padeda palaikyti sveiką epidermį ir normalizuoti ląstelių medžiagų apykaitą.

Be to, bulvėse randama kalio ir magnio, kurie svarbūs normaliai ląstelių veiklai. Fermentas katecholazė gali švelniai šviesinti pigmentines dėmes ir padėti suvienodinti odos atspalvį.

Fenoliniai junginiai, esantys bulvėse, saugo odos ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio. Jie mažina oksidacinį stresą ir prisideda prie priešuždegiminio poveikio.

Kada bulvių kompresai gali būti naudingi?

Žalios bulvės kompresai gali padėti mažinti mėlynes, hematomas ir patinimus po sumušimų ar vabzdžių įkandimų. Jie skatina kraujo išsiliejimų rezorbciją, mažina tinimą bei skausmą.

Esant lengviems saulės nudegimams ar nedideliems odos pažeidimams, bulvė greitai vėsina odą. Krakmolas suformuoja apsauginę plėvelę, kuri sumažina tempimo jausmą ir diskomfortą.

Liaudies medicinoje bulvių kompresai naudojami sąnarių ir raumenų skausmams malšinti. Nors ši priemonė nepašalina skausmo priežasties, jos vėsinantis ir priešuždegiminis poveikis gali laikinai sumažinti nemalonius pojūčius.

Vėsios, plonai supjaustytos bulvės riekelės, uždėtos ant smilkinių ar kaktos, gali padėti sumažinti galvos skausmo intensyvumą. Jos mažina įtampą ir suteikia lengvą atgaivos pojūtį.

Kosmetiniais tikslais bulvė naudojama pigmentinėms dėmėms šviesinti bei patinimams mažinti. Ji gali padėti sumažinti tamsius ratilus paakių srityje, suteikti odai skaistumo ir gaivumo.

Kaip pasiruošti bulvių kompresą?

Norint pasigaminti kompresą, nulupkite vieną ar dvi žalias bulves ir sutarkuokite smulkia tarka. Gautą masę sudėkite į marlę ar ploną medžiaginį audinį ir dėkite ant probleminės vietos.

Kadangi didžioji dalis veikliųjų medžiagų yra bulvės sultyse, svarbu naudoti tik šviežiai paruoštą masę. Laikyti kompresą rekomenduojama apie 20–30 minučių.

Taip pat galima naudoti plonai supjaustytas žalios bulvės riekeles. Jos ypač tinka galvos skausmui malšinti arba tamsiems paakių ratilams mažinti, dedant ant švarios odos.

Procedūrą galima kartoti kelis kartus per dieną, tačiau kiekvieną kartą būtina naudoti tik šviežias, nepažeistas bulves. Svarbu įsitikinti, kad jos nėra pažaliavusios ar sudygusios.

Svarbūs įspėjimai

Pažaliavusiose ar sudygusiose bulvėse gali būti padidėjęs solanino kiekis. Ši medžiaga gali dirginti odą ir būti toksiška, todėl tokių bulvių naudoti nereikėtų.

Bulvių kompresų nerekomenduojama dėti ant atvirų, gilių žaizdų ar stipriai pažeistos odos. Tai gali padidinti infekcijos riziką ir sulėtinti gijimą.

Prieš naudojant pirmą kartą, verta atlikti jautrumo testą – nedidelį kiekį bulvės užtepti ant mažo odos ploto. Jei neatsiranda paraudimo, niežėjimo ar bėrimo, priemonę galima naudoti plačiau.

Svarbu prisiminti, kad bulvių kompresai yra tik pagalbinė liaudiška priemonė. Esant stipriam skausmui, uždegimui ar rimtoms odos problemoms, būtina kreiptis į gydytoją ir laikytis jo paskirto gydymo.

Grelinas – tai hormonas, kuris daugumos stuburinių organizmuose signalizuoja apie poreikį maitintis. Tačiau išanalizavus 112 roplių rūšių genomus paaiškėjo, kad visoms tirtoms gyvačių rūšims, keliems chameleonams ir driežams iš Phrynocephalus genties šie genai arba visiškai išnyko, arba prarado funkcionalumą.

Mokslininkai tyrė genus, koduojančius patį greliną, ir fermentą MBOAT4, būtina šio hormono aktyvacijai. Nustatyta, kad smaugliams ir pitonams išliko tik šių genų fragmentai, o angims, kobroms, mamboms ir žaltiniams šie genai buvo visiškai prarasti. Kietagalvių driežų (krūglagalvių) grupėje grelino genas buvo pažeistas, tačiau fermentą MBOAT4 koduojantis genas išliko funkcionalus.

Tyrėjai padarė išvadą, kad „alkio hormono“ praradimas skirtingose roplių linijose vyko nepriklausomai kelis kartus. Toks evoliucinis prisitaikymas pasirodė ypač naudingas gyvūnams, kurie medžioja retai ir ilgai tyko grobio pasaloje. Nuolatinio alkio jausmo nebuvimas leidžia jiems sumažinti energijos sąnaudas ir išgyventi be reguliaraus maitinimosi.

Pasak tyrimo autorių, šie rezultatai rodo, kokie lankstūs gali būti hormoniniai mechanizmai evoliucijos metu ir kaip tam tikrų hormonų praradimas kai kuriais atvejais tampa pranašumu išlikimui.

Taip pat primenama, kad Jungtinėse Valstijose neseniai išsirito reta dvigalvė gyvatė. Specialistė, nuo 2021 metų užsiimanti gyvačių veisimu, pripažino, jog su tokiu reiškiniu susidūrė pirmą kartą.

Makramė pradžiai: pakanka kelių pagrindinių mazgų

Pradėti kurti makramė dirbinius nereikia jokių ypatingų priemonių – dažnai pakanka paprasto virvelės kamuolio ir šiek tiek kruopštumo. Pirmiesiems darbams užtenka išmokti vos dviejų pagrindinių mazgų: plokščiojo ir šonkaulinio (žebro). Įgijus daugiau pasitikėjimo, galima mokytis ir sudėtingesnių – vadinamojo „močiutės“, audėjo, žiedavimo, grandinėlės tipo ir daugybės kitų mazgų.

Makramė yra viena seniausių tekstilės technikų pasaulyje. Ji ne tik leidžia sukurti gražių, originalių daiktų, bet ir puikiai veikia kaip meditacinė, atpalaiduojanti veikla: ritmingas mazgų rišimas ramina, padeda susikaupti ir atitraukia mintis nuo kasdienių rūpesčių.

Ką galima nusirišti: dekoracijos, tinklai ir pirkinių maišeliai?

Makramė technika galima sukurti pačius įvairiausius daiktus. Iš rištų mazgų gaminamos rankinės ir pirkinių krepšiai, dekoratyvios užuolaidėlės durų angoms, sienų dekoras, kilimėliai, stalo takeliai, pakabinami vazonų laikikliai, diržai, apyrankės, kaklo papuošalai, auskarai, raktų pakabukai ir kiti stilingi interjero bei aprangos akcentai.

Norint dirbiniams suteikti išskirtinumo, į mazgus dažnai įpinamos natūralios medžiagos: mediniai karoliukai, akmenėliai, oda, keramikiniai elementai ir panašūs papuošimai. Vis dažniau makramė naudojama ir nestandartiškai – pavyzdžiui, kuriant vaikų sūpynes ar kabamas kėdes suaugusiesiems. Tokie gaminiai ne tik funkcionalūs, bet ir tampa ryškiu interjero akcentu.

Pasitelkus kelis paprastus mazgus ir šiek tiek kantrybės, makramė gali tapti jūsų mėgstamu hobiu, o namus papildyti originaliomis, rankų darbo dekoracijomis ar praktiškais aksesuarais.

Energijos kaupimo sistemos – tai baterijų modulių rinkiniai su juos valdančia programine įranga. Jos padeda nacionaliniams elektros tinklams, taip pat atskiriems namų ūkiams, verslams ir pramonės įmonėms susidoroti su nepastoviu vėjo ir saulės energijos tiekimu.

Į ESS sektorių nukreipiamos ir kai kurios buvusios EV baterijų gamyklos. Pavyzdžiui, Kentukyje esanti elektromobilių baterijų gamykla, kurią „Ford“ pertvarko, reaguodama į „sparčiai augančią klientų paklausą vietoje gaminamoms baterijų energijos kaupimo sistemoms, kai sertifikuotų tiekėjų dar labai mažai“.

„General Motors“ baterijų padalinio vadovas Kurtas Kelty interviu pabrėžė, kad bendrovė taip pat svarsto galimybę pati gaminti energijos kaupimo baterijas.

Tuo pat metu „Stellantis“ kartu su savo Korėjos partneriu „Samsung SDI“ keičia gamybos linijas jų bendrai valdomoje gamykloje Indianos valstijoje, kad ši pradėtų gaminti ESS elementus. Tai leidžia manyti, kad visos trys pagrindinės Detroito automobilių gamintojų grupės gali tapti tiekėjomis didžiosioms technologijų bendrovėms, kurios masiškai stato AI duomenų centrus.

Energijos kaupimas yra kritiškai svarbus AI duomenų centrams, nes jie turi būti apsaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų ar įtampos svyravimų. Spartus duomenų centrų statybos bumas JAV atveria elektromobilių ir baterijų gamybos įmonėms naujus pajamų šaltinius.

„Tesla“, kuri savo „Megapack“ ir „Powerwall“ energijos kaupimo sistemose naudoja įvairių tiekėjų, tarp jų „CATL“ ir „LG“, baterijas, pranešė, kad pajamos iš energijos gamybos ir kaupimo išaugo 27 proc. per metus ir pasiekė 12,8 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 2,8 mlrd. JAV dolerių 2021 m. Tuo metu pajamos iš elektromobilių pardavimų sumažėjo 9 proc. iki 64 mlrd. JAV dolerių.

Perėjimą prie ESS spartina ir silpnėjanti valstybės parama elektromobiliams. Po to, kai Trumpo administracija apkarpė mokesčių lengvatas, įtvirtintas Bideno laikų Infliacijos mažinimo įstatyme, ir ėmėsi mažinti išmetamųjų dujų ribojimo taisykles bei valstijų švaraus oro standartus, kurie turėjo skatinti vairuotojus rinktis EV, šios rinkos plėtros prognozės buvo pakoreguotos žemyn.

Dėl šių politikos pokyčių „BloombergNEF“ analitikai sumažino prognozę, jog 2030 m. elektromobiliai sudarys 48 proc. visų automobilių pardavimų, iki 27 proc. Šiuo metu JAV EV tenka apie 8 proc. naujų automobilių rinkos.

„Stellantis“ parduoda savo 49 proc. dalį baterijų gamykloje Vindzore, Ontarijuje, esančioje vos už Detroito upės, Korėjos bendrovei „LG“ už simbolinius 100 JAV dolerių. Tai vyksta po to, kai Europos automobilių gamintojas praėjusią savaitę paskelbė apie 22 mlrd. eurų vertės turto nuvertinimą, susijusį su agresyvia EV plėtros strategija. Į Vindzoro gamyklą „Stellantis“ buvo investavusi 980 mln. JAV dolerių.

„Įmonės JAV darė dideles investicijas, susijusias su elektromobiliais, nes buvo gausu lėšų pagal IRA (Infliacijos mažinimo aktą), – aiškino „BloombergNEF“ baterijų technologijų ir tiekimo grandinių komandos vadovė Evelina Stoikou. – Tačiau kai kurie jų tikslai buvo pernelyg optimistiniai.“

Tuo metu prognozuojama, kad paklausa energijos kaupimo baterijoms augs, nes duomenų centrai didina elektros suvartojimą. Net jei saulės ir vėjo elektrinių plėtra lėtėja, vis dažniau prie tokių projektų pridedami baterijų blokai, kad būtų galima kaupti energiją ir išlyginti jų generacijos svyravimus.

„Vienas didžiausių saugyklų privalumų yra galimybė subalansuoti pertraukiamai veikiančių atsinaujinančių šaltinių gamybą“, – teigė Charlotte McClintock, „Rhodium“ energetikos ir klimato praktikos vyresnioji analitikė.

Nors administracija sumažino vartotojams skirtas mokesčių lengvatas perkant elektromobilius, prezidento Donaldo Trumpo inicijuotas įstatymas „One Big Beautiful Bill Act“, priimtas praėjusiais metais, išlaikė dosnias gamybos subsidijas baterijų gamintojams.

Tarp jų – 35 JAV dolerių už pagamintą kilovatvalandę dydžio subsidija baterijų gamybai ir 30 proc. investicijų mokesčių kreditas energijos kaupimo projektams, kuris bus palaipsniui mažinamas tik nuo 2030-ųjų pradžios.

Šios lengvatos, kartu su maždaug 60 proc. siekiančiais JAV muitais kiniškoms energijos kaupimo baterijoms, reiškia, kad ESS elementus Jungtinėse Valstijose galima gaminti už kainą, artimą kiniškų importuojamų baterijų kainai, nors šios vis dar dominuoja rinkoje.

Vis dėlto „CRU“ baterijų vertės grandinės skyriaus vadovas Samas Adhamas pažymi, kad gamintojai, siekiantys atsigauti po EV rinkos sulėtėjimo, tikėtina, neskubės perduoti kaštų sutaupymo savo klientams. Tai reiškia, kad ESS baterijų pirkėjams ir toliau bus sunku įsigyti vietoje pagamintų baterijų už kainą, prilygstančią kiniškiems analogams.

Adhamas taip pat atkreipia dėmesį, kad Korėjos bendrovės, kurios šiuo metu yra didžiausios energijos kaupimo baterijų gamintojos JAV, turi mažiau patirties kuriant ličio geležies fosfato (LFP) technologiją, plačiai naudojamą ESS baterijose, nei Kinijos gamintojai. Dėl to JAV gaminamos ESS baterijos, jo teigimu, bent kol kas bus „mažesnės ir prasčiau veikiančios“ už pažangiausius iš Kinijos importuojamus sprendimus.

Be to, Pekino sprendimas nuo balandžio mažinti PVM eksporto lengvatas ličio jonų baterijoms paskatino pasaulio rinkos dalyvius skubėti užsitikrinti kiniškų baterijų tiekimą.

Lieka ir esminis klausimas, ar energijos kaupimo sistemų paklausa bus pakankamai didelė, kad sugertų visus papildomus pajėgumus, atsirasiančius konvertavus EV baterijų linijas, be to, dar turint omenyje ir toliau tęsiamą importą iš Kinijos.

„Tikimės maržų spaudimo dėl didėjančios pigios konkurencijos, politikos neapibrėžtumo poveikio rinkai ir dėl muitų kaštų“, – neseniai investuotojams sakė „Tesla“ finansų direktorius Vaibhavas Taneja.

„Wood Mackenzie“ EV ir baterijų tiekimo grandinių komandos analitikas Milanas Thakore pažymi, kad konsultacijų bendrovės duomenys rodo: elektromobilių paklausa ir toliau sugeria didesnę baterijų gamybos dalį nei energijos kaupimo sistemos, ir ši tendencija turėtų išlikti bent iki 2030 m. pabaigos.

„Nesitikime, kad energijos kaupimo sistemų paklausa kada nors net priartės prie elektromobilių baterijų paklausos, – teigė jis. – Net žvelgiant į JAV rinką konservatyviai, jei elektromobilių paklausa vėl imtų augti, dalis įmonių, persiorientavusių į ESS, gali atsilikti nuo rinkos poreikių.“

Norėdami pasinaudoti naujuoju pokalbių asistentu, vartotojai „Uber Eats“ programėlėje pirmiausia susiranda norimą maisto prekių parduotuvę, o tuomet parduotuvės puslapyje paspaudžia violetinę „Cart Assistant“ piktogramą ir pradeda apsipirkti.

Klientai gali įvesti pirkinių sąrašą arba įkelti jo nuotrauką – „Cart Assistant“ automatiškai pridės reikiamas prekes į krepšelį. Sistema atpažįsta ir ranka rašytų sąrašų nuotraukas, ir receptų ekrano nuotraukas su išvardintais ingredientais. Vėliau vartotojai gali koreguoti krepšelį: keisti siūlomas prekes mėgstamais prekių ženklais ar pridėti daugiau pasirinktos parduotuvės produktų.

„Uber Eats“ pažymi, kad „Cart Assistant“ pasitelkia ankstesnių užsakymų duomenis ir prioritetą teikia jau pažįstamoms prekėms – pavyzdžiui, įprastai perkamo pieno rūšiai ar mėgstamai avižinei košei. Taip siekiama, kad apsipirkimo patirtis būtų kuo labiau suasmeninta.

„Vartotojai mums sakė, kad jiems reikia greitesnio būdo apsipirkti, ir mes suprantame, koks brangus yra jūsų laikas“, – teigiama „Uber“ vyriausiojo technologijų vadovo Praveen Neppalli Naga pranešime. „‘Cart Assistant’ padeda nuo idėjos iki apmokėjimo nukeliauti per kelias sekundes.“

Naujoji funkcija gali padėti „Uber Eats“ sustiprinti pozicijas konkurencinėje kovoje su kitomis maisto ir prekių pristatymo programėlėmis, kurios jau diegia arba kuria dirbtinio intelekto pokalbių robotus. Pavyzdžiui, „Instacart“ 2023 m. pristatė dirbtiniu intelektu paremtą paieškos įrankį, veikiantį „OpenAI“ „ChatGPT“ pagrindu, kuris padeda klientams sutaupyti laiko ir gauti asmenines pirkinių rekomendacijas. Tais pačiais metais buvo pranešta, kad „DoorDash“ testuoja dirbtinio intelekto pokalbių robotą „DashAI“.

Pernai tiek „Uber Eats“, tiek jos konkurentė „DoorDash“ integravo „ChatGPT“, kad dar labiau supaprastintų maisto užsakymo procesą. Naudodamiesi „Uber Eats“, Jungtinių Valstijų vartotojai gali naršyti vietinius restoranus ir jų meniu „ChatGPT“ aplinkoje, o vėliau užbaigti pirkimą „Uber Eats“ programėlėje. „DoorDash“ integracija suteikia galimybę paprašyti sudaryti mitybos planą ir automatiškai pridėti visus reikalingus ingredientus į „DoorDash“ krepšelį.

Dar 2023 m. buvo skelbta, kad „Uber Eats“ kuria dirbtiniu intelektu paremtą pokalbių robotą, kuris turėtų klausti vartotojų apie jų biudžetą ir mitybos pageidavimus, o tada padėti suformuoti užsakymą.

Apskritai „Uber Eats“ sparčiai investuoja į dirbtinį intelektą. Bendrovė taip pat siūlo įrankius prekybininkams: automatiškai generuojamus meniu aprašymus, patobulintas maisto nuotraukas ir apibendrintas klientų atsiliepimų santraukas.

Naujojo tyrimo, paskelbto žurnale PLOS One, autoriai pateikia netikėtą, bet įtikinamą atsakymą: viena iš pagrindinių galios ir įtakos priežasčių galėjo būti… paukščių išmatos.

Itin vertinga gamtos dovana

Činča, esanti pietinėje Peru dalyje, yra viena iš keleto upių slėnių palei dykumų krantą, drėkinamą vandenų iš Andų aukštikalnių. Šie vandenys nuo seno buvo ypatingai svarbūs drėkinamajai žemdirbystei. Maždaug už 25 kilometrų nuo krantų plyti Činčos salos – jose sukaupti vieni didžiausių Ramiojo vandenyno guano (paukščių išmatų) telkinių.

Jūros paukščių guanas – tai ypač veiksminga organinė trąša. Palyginti su sausumos gyvulių mėšlu, pavyzdžiui, karvių mėšlu, guane yra kur kas daugiau azoto ir fosforo – augalams itin svarbių maistinių medžiagų.

Peru pakrantėje tekanti Humboldto (Peru) srovė sukuria ypač turtingus žuvų išteklius. Šios žuvys maitina milžiniškas jūros paukščių kolonijas, įsikūrusias ant uolėtų salų prie kranto.

Dėl sauso, beveik be kritulių klimato guano sluoksniai nenusiplauna, o per šimtmečius kaupiasi ir pasiekia kelių metrų storį. Toks unikalus gamtinės aplinkos derinys lėmė, kad Peru guanas tapo itin geidžiamu ištekliu.

Tyrėjai, pasitelkę ikonografinę medžiagą, istorinius rašytinius šaltinius ir archeologinių kukurūzų (Zea mays) stabiliojo izotopų analizę, nustatė, kad čiabuvių bendruomenės Činčos slėnyje jūros paukščių guaną žemdirbystei naudojo jau prieš maždaug 800 metų. Taip jie gerokai padidino dirvožemio derlingumą ir žemės ūkio produkcijos apimtis.

Mokslininkai siūlo hipotezę, kad būtent guanas buvo vienas iš veiksnių, lėmusių Činčos karalystės iškilimą ir ypatingą jos santykį su Inkų imperija.

Dykumų pakrantės valdovai

Činčos karalystė (apie 1000–1400 m.) buvo didelė ir sudėtingai organizuota visuomenė, kurioje galėjo gyventi iki 100 000 žmonių. Ji buvo suskirstyta į specializuotas bendruomenes – žvejus, ūkininkus ir pirklius. Ši visuomenė kontroliavo Činčos slėnį iki tol, kol XV a. buvo įtraukta į Inkų imperiją.

Atsižvelgdamas į istoriškai svarbius guano telkinius Činčos salose, Peru istorikas Markas Kuratola dar 1997 m. pasiūlė mintį, kad jūros paukščių guanas buvo vienas pagrindinių Činčos turto šaltinių. Naujausi tyrimai suteikė šiai hipotezei tvirtą pagrindą.

Biocheminiai įrodymai

Biocheminė analizė – patikimas būdas nustatyti, ar senovėje buvo naudojamos trąšos. 2012 m. eksperimentinis tyrimas parodė, kad augalai, tręšti kupranugarių (alpakų ir lamo) mėšlu ar jūros paukščių guanu, pasižymi gerokai didesnėmis azoto izotopų reikšmėmis nei netręšti pasėliai.

Tyrėjai išanalizavo 35 kukurūzų pavyzdžius, rastus kapavietėse Činčos slėnyje. Šios liekanos buvo dokumentuotos ankstesnio tyrimo, skirto laidojimo praktikoms, metu.

Daugumos mėginių azoto izotopų reikšmės buvo aukštesnės, nei būdinga netręštiems kukurūzams, o maždaug pusėje pavyzdžių jos buvo itin aukštos. Tokie rezultatai kol kas suderinami tik su jūros paukščių guano naudojimu. Taigi cheminė analizė patvirtino, kad prieš ispanų atvykimą guanas buvo naudojamas žemės ūkyje.

Vaizdiniai ir rašytiniai šaltiniai

Guanas ir jį gaminantys paukščiai Činčos žmonėms buvo svarbūs ne tik praktiškai, bet ir simboliškai.

Archeologinių radinių analizė rodo, kad Činčos gyventojai giliai suvokė ryšį tarp žemės, jūros ir dangaus. Guano naudojimas ir santykis su salomis buvo ne tik ūkio sprendimas, bet ir pasaulėžiūros dalis.

Ši pagarba atsispindi Činčos materialinėje kultūroje. Jų tekstilėje, keramikoje, architektūriniuose frizuose ir metalo dirbiniuose nuolat kartojasi jūros paukščių, žuvų, bangų ir dygstančių kukurūzų atvaizdai.

Šios scenos liudija, kad Činčos gyventojai suvokė visą ekologinį ciklą: jūros paukščiai minta žuvimi vandenyne ir išskiria guaną, guanu tręšiami kukurūzai, o kukurūzai maitina žmones.

Šis ryšys galbūt iki šiol išlikęs vietovardžiuose. Miesto pavadinimas Piskas kilęs iš kečujų kalbos žodžio „paukštis“, o Lunahuana gali reikšti „guaną naudojantys žmonės“ arba „guanų žmonės“.

Išmatų galia

Veiksmingos ir itin vertingos trąšos – guanas – leido Činčos bendruomenėms padidinti derlių ir plėsti prekybos tinklus. Tai prisidėjo prie ekonominio karalystės augimo.

Manoma, kad žvejai plaukdavo į Činčos salas rinkti guano ir tiekdavo jį ne tik ūkininkams, bet ir jūros prekybininkams, kurie guaną gabendavo pakrante bei į aukštikalnes.

Augantis žemės ūkio produktyvumas ir prekybinė įtaka sustiprino Činčos strateginę reikšmę Inkų imperijai. Apie 1400 metus inkai, sudarę palyginti taikų susitarimą, įtraukė Činčą į savo valstybę – tai buvo viena iš nedaugelio sąmoningai sudarytų politinių sąjungų.

Nors tikslus šio „sandorio“ turinys tebėra diskusijų objektas, tyrėjai spėja, kad jūros paukščių guanas galėjo būti vienas svarbiausių derybų objektų. Inkų valstybei buvo gyvybiškai svarbūs kukurūzai, tačiau ji pati neturėjo priėjimo prie jūros trąšų. Tai galėtų paaiškinti, kodėl Činčos valdovas buvo toks gerbiamas, kad, kaip fiksavo Pedras Pizaras, buvo nešamas neštuvais šalia paties Inko.

Inkams guanas buvo toks brangus, kad jie įvedė griežtą priėjimo kontrolę prie guano salų per paukščių perėjimo sezoną ir draudė žudyti guano paukščius tiek salose, tiek žemyne, už šių taisyklių pažeidimą skirdami mirties bausmę.

Naujas tyrimas išplečia iki šiol žinomą guano naudojimo žemdirbystei arealą prieš inkų laikus ir tvirtai patvirtina mintį, kad guanas atliko svarbų vaidmenį Činčos karalystės klestėjime. Vis dėlto dar reikia išsiaiškinti, kaip plačiai ši praktika buvo paplitusi ir kada tiksliai ji prasidėjo.

Vasario 19 dieną Mėnulis Avine sustiprins ryžtą veikti, o savaitės pabaigoje Mėnulis Jautyje leis ramiau įvertinti situaciją ir pasirengti artėjančioms savaitėms. Penkiems Zodiako ženklams ši savaitė prognozuojama ypač palanki.

Vandenis: užtemimas atveria naują etapą

Saulės užtemimas jūsų ženkle gali sukelti intensyvių išgyvenimų, tačiau jis veikia kaip starto signalas naujam etapui. Tai laikotarpis, kai teks pergalvoti savo vaidmenį tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje.

Savaitės viduryje Saulė, prisijungusi prie Merkurijaus ir Veneros Žuvyse, suteiks palankią emocinę aplinką. Tai tinkamas metas pasirūpinti savimi – planuoti poilsį, skirti dėmesio sveikatai ar kūrybiniams projektams.

Saturnas Avine skatins discipliną, o Mėnulis Jautyje savaitės pabaigoje sustiprins pasitikėjimą savo jėgomis. Tai gali būti pasiruošimas svarbesniam proveržiui artimiausiu metu.

Žuvys: prasideda jūsų sezonas

Vasario 18 dieną Saulė įžengia į jūsų ženklą, pažymėdama naują asmeninį ciklą. Tačiau dar prieš tai Vandenio užtemimas skatina pasitikėti savimi ir atsisakyti abejonių.

Kelių planetų buvimas jūsų ženkle rodo naujas pradžias. Tai metas saugoti savo energiją ir atsakingai vertinti emocinius iššūkius. Kūrybinė veikla ar atviri pokalbiai gali padėti išlaikyti vidinę pusiausvyrą.

Mėnulis Avine sustiprins ryžtą, o savaitės pabaigoje Mėnulis Jautyje skatins bendravimą. Naujos pažintys ar atnaujinti ryšiai gali tapti svarbūs artimiausiu laikotarpiu.

Avinas: atsakomybės primena apie tikslus

Saturnas jūsų ženkle šią savaitę veikia kaip priminimas apie ilgalaikius įsipareigojimus. Užtemimas gali išryškinti tai, kas nebeveikia, ir paskatinti koreguoti planus.

Žuvų sezonas, prasidedantis vasario 18 dieną, įneš daugiau ramybės. Tai tinkamas metas atsikvėpti ir įvertinti, kur link judate. Parama iš artimųjų gali būti svarbi.

Mėnulis jūsų ženkle suteiks pasitikėjimo ir drąsos, o savaitės pabaigoje Mėnulis Jautyje paskatins daugiau dėmesio skirti asmeninei gerovei bei finansiniam stabilumui.

Mergelė: vidiniai pokyčiai stiprina ryšius

Nors Vandenio užtemimas gali atskleisti sritis, kuriose reikia daugiau darbo su savimi, bendra savaitės atmosfera jums palanki. Atsiveria galimybė paleisti praeities situacijas ir atrasti naujus talentus.

Mėnulis Žuvyse sustiprins emocinį artumą santykiuose. Tai tinkamas metas nuoširdiems pokalbiams ir tarpusavio supratimui.

Mėnulis Avine skatins neapleisti ambicijų, o savaitės pabaigoje Mėnulis Jautyje gali paskatinti planuoti keliones ar spręsti su dokumentais susijusius klausimus.

Liūtas: profesiniai sprendimai ir naujos idėjos

Saulės ir Veneros energija Žuvyse sumažins įtampą, kurią galėjo sukelti užtemimas. Vandenio laikotarpis jums gali tapti proga pristatyti naujas idėjas profesinėje srityje.

Žuvų ir Avino Mėnulio fazės skatins pasitikėti savo potencialu. Tai metas plėsti akiratį, mokytis ar pradėti naujus projektus.

Savaitės pabaigoje Mėnulis Jautyje nukreips dėmesį į karjeros tikslus. Patariama susitelkti į prioritetus ir užbaigti pradėtus darbus, vengiant pernelyg didelio krūvio.

Mokslininkai pabrėžia, kad paties fizinių galimybių „aukso amžiaus“ atitolinti beveik neįmanoma, tačiau gyvenimo būdas labai stipriai veikia, kaip greitai šios galimybės blogėja. Kitaip tariant, kada pikas ateis – beveik nulemia biologija, bet tai, kaip staigiai po jo krisime žemyn, didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių.

47 metų tyrimas: kaip keičiasi kūnas nuo paauglystės iki senatvės

Tyrimas buvo atliktas remiantis švedišku ilgalaikiu projektu SPAF. Jo metu kelios šimtai dalyvių buvo stebimi nuo 1974 metų, pradedant nuo 16 metų amžiaus. Tų pačių žmonių fizinė forma, raumenų jėga ir ištvermė buvo matuojamos penkiais etapais: 16, 27, 34, 52 ir 63 metų.

Toks požiūris leido ne tiesiog palyginti skirtingų kartų ar amžiaus grupių žmones vienu momentu, o sekti realius pokyčius to paties žmogaus gyvenimo eigoje beveik per pusę šimtmečio. Dėl to gauti duomenys itin aiškiai atspindi natūralius su amžiumi susijusius pokyčius.

Kada pasiekiamas fizinės formos pikas?

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad raumenų ištvermė ir aerobinė (deguonies panaudojimo) geba savo maksimumą pasiekia maždaug 26–36 gyvenimo metais. Po to šie rodikliai ima nuosekliai mažėti.

Pradžioje metinis kritimas yra palyginti nedidelis – apie 0,3–0,6 % per metus, tačiau vyresniame amžiuje jis gali paspartėti iki maždaug 2,5 % per metus. Šie tempai buvo labai panašūs tiek vyrams, tiek moterims.

Raumenų jėgos kreivė pasirodė kiek kitokia. Moterų raumenų jėgos pikas vidutiniškai fiksuotas apie 19 metus, vyrų – apie 27 metus. Vėliau jėga mažėjo panašiu greičiu abiejose lytyse. Sulaukus 63 metų, bendra tiriamųjų fizinė darbingumo sumažėjo 30–48 %, palyginti su geriausiais jų rodikliais jaunystėje.

Gera žinia: pradėti judėti niekada nevėlu

Nors skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodo negailestingi, mokslininkų išvados nėra vien niūrios. Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie buvo fiziškai aktyvūs dar paauglystėje, viso savo gyvenimo eigoje išsaugojo aukštesnius ištvermės, jėgos ir aerobinių gebėjimų rodiklius.

Dar daugiau – net ir tie dalyviai, kurie pradėjo daugiau judėti jau suaugę, sugebėjo pagerinti savo fizinius rodiklius maždaug 10 %. Tai reiškia, kad net ir vėlesniame amžiuje aktyvumas duoda apčiuopiamą naudą.

„Niekada nevėlu pradėti judėti. Mūsų tyrimas rodo, kad fizinis aktyvumas gali sulėtinti darbingumo mažėjimą, net jei jo ir negali visiškai sustabdyti“, – pabrėžė tyrimo autorė Marija Vesterstol.

Ką tai reiškia mums kasdienybėje?

Tyrimo duomenys dar kartą patvirtina: nors biologiniai senėjimo procesai yra neišvengiami, mes galime labai stipriai paveikti jų greitį. Reguliarus judėjimas – vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, jėgos pratimai, dviračio mynimas ar bet kokia kita aktyvi veikla – padeda ilgiau išlaikyti stipresnius raumenis, geresnę širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei aukštesnę gyvenimo kokybę.

Skirtingai nuo daugelio genetinių veiksnių, fizinis aktyvumas yra tai, ką galime rinktis kasdien. Net jei paauglystėje sportas nebuvo jūsų kasdienybė, prasminga pradėti dabar – jūsų kūnas vis tiek sureaguos į pastangas ir atsilygins didesne jėga, ištverme ir geresne savijauta.

Pasak „Mazda“, ši baterija „sujungia geriausias abiejų variantų savybes“. „6e“ pagal WLTP ciklą gali nuvažiuoti iki 560 km, o baterija nuo 10 iki 80 % įkraunama maždaug per 24 minutes, naudojant iki 195 kW greitojo įkrovimo galią.

„Mazda 6e“ bus siūloma dviejų komplektacijų. „Takumi“ versijos kaina prasidės nuo 38 995 £, o aukštesnės „Takumi Plus“ – nuo 39 995 eurus.

Pirmą kartą „6e“ buvo oficialiai pristatytas 2025 m. pradžioje vykusiame Briuselio automobilių salone. Nuo to laiko modelis jau kurį laiką parduodamas įvairiose Europos rinkose, tačiau į JK atkeliauja lėčiau. Kitas elektrinis markės modelis, kuris pasieks rinką po „6e“, bus krosoveris „CX-6e“ SUV, taip pat pristatytas Briuselyje.

Automobilis buvo kuriamas bendradarbiaujant su Kinijos gamintoju „Changan“. Šis gamintojas jau turi atstovybes Jungtinėje Karalystėje, tačiau „6e“ čia nebus pardavinėjamas su „Changan“ ženklais. Kinijoje šis modelis žinomas pavadinimu „Deepal SL03“ ir yra „Changan“ gaminių linijos dalis.

Pagrindinė „Takumi“ komplektacija pasižymi itin gausia įranga. Standartiškai pirkėjai gaus panoraminį stiklinį stogą, šildomas ir vėdinamas priekines sėdynes, šildomą vairą, dviejų zonų automatinį oro kondicionavimą, beraktę užrakinimo ir užvedimo sistemą, adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemą, 360 laipsnių vaizdo kamerų sistemą, belaidį išmaniojo telefono ryšį ir išorinę muzikos kolonėlę.

Aukštesnės „Takumi Plus“ versijos pirkėjams siūlomas odinis interjeras su veliūrine (suede) prietaisų skydelio apdaila bei papildomas uždengiamas skėtis panoraminiam stogui.

„Mazda 6e“ jau galima užsisakyti Jungtinėje Karalystėje, o pirmieji automobiliai klientams turėtų būti pristatyti vasaros metu.

Veiksmingo balinimo tirpalo receptas

Norint paruošti priemonę, reikės paprastų ingredientų:

šilto vandens (patogiausia naudoti kibirą arba didelį dubenį), 1/4 stiklinės vandenilio peroksido, 1 stiklinės sodos, 1 arbatinio šaukštelio indų plovimo priemonės (geriausia – gelio pavidalo).

Į šiltą vandenį supilkite vandenilio peroksidą, berkite sodą ir įpilkite indų ploviklio. Viską gerai išmaišykite, kad sudedamosios dalys pilnai ištirptų ir pasiskirstytų vandenyje.

Kaip mirkyti ir kiek laiko laikyti?

Į paruoštą tirpalą sudėkite baltus drabužius ar namų tekstilę: kojines, marškinius, tiulį, staltieses, paklodes ir pan. Mirkymo trukmė priklauso nuo to, kiek stipriai audinys pageltęs. Jei audinys tik šiek tiek papilkėjęs ar nežymiai pageltęs, dažniausiai pakanka 30 minučių. Jei dėmės ryškios, o geltonumas užsisenėjęs, palikite mirkti maždaug 1 valandai.

Mirkymo metu drabužius kartkartėmis pamaišykite, kad tirpalas geriau įsigertų į audinį.

Kuo naudingas šis tirpalas?

Ši namų sąlygomis paruošta priemonė šviesina audinio pluoštus ir efektyviai šalina pageltimą. Be to, kartu dingsta ir nemalonus, užsistovėjęs kvapas, kuris dažnai atsiranda ilgai spintoje gulinčiuose daiktuose. Po mirkymo drabužiai atrodo ne tik baltesni, bet ir gaivesni – lyg gerai išvėdinti gryname ore.

Pasibaigus mirkymo laikui, drabužius ar tekstilę reikia išskalauti įprastu režimu skalbimo mašinoje. Taip bus galutinai pašalinami purvo likučiai ir tirpalo sudedamosios dalys.

Svarbi džiovinimo taisyklė

Norint pasiekti geriausią rezultatą, nerekomenduojama naudoti automatinio džiovinimo džiovyklėje. Aukšta temperatūra gali „užrakinti“ audinyje likusias mikroskopines purvo daleles, ir tada dėmes pašalinti bus daug sunkiau.

Baltus drabužius geriausia džiovinti natūraliai – pakabinus juos lauke ar gerai vėdinamoje patalpoje. Saulės šviesa ir grynas oras padeda audiniui dar labiau pašviesėti ir išlaikyti gaivą.

Taip pageltę daiktai vėl tampa akinamai balti, tarsi būtų buvę skalbiami su brangiausiomis priemonėmis. Išbandykite šį paprastą tirpalą – jis gali tapti jūsų slapta, bet labai veiksminga priemone baltų drabužių ir tekstilės priežiūroje.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad esant žemesnei nei –4 °C temperatūrai, organizmas gali atšalti, jei žmogus sušlampa, gausiai prakaituoja arba ilgai būna lauke pučiant šaltam vėjui.

Kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C, sulėtėja širdies, smegenų ir plaučių veikla, o nesuteikus laiku pagalbos tai gali tapti mirtinai pavojinga būkle.

Pagrindiniai veiksniai, didinantys bendrojo atšalimo riziką, yra didelė oro drėgmė, šaltas vėjas, šlapni ar per ankšti drabužiai ir avalynė. Taip pat pavojinga ilgai išbūti nejudant – lėtėja kraujotaka ir šiluma greičiau prarandama.

Specialistai pabrėžia, kad norint išvengti atšalimo, svarbu išlikti fiziškai aktyviems, tačiau neperkaisti ir neleisti kūnui gausiai prakaituoti.

Naudinga gerti šiltus gėrimus – vandenį ar arbatą, kad būtų išvengta organizmo skysčių netekimo, taip pat laikytis visavertės, pakankamai kaloringos mitybos.

Nuo alkoholio žiemą vertėtų susilaikyti: jis sukuria klaidingą šilumos pojūtį ir paskatina dar greitesnį kūno šilumos praradimą.

Bendrojo kūno atšalimo požymiai

Pirmieji bendrojo atšalimo požymiai yra drebulys, išblyškusi ir šalta oda, sulėtėjęs kvėpavimas, neaiški kalba, silpnas pulsas ir sutrikusi judesių koordinacija.

Vėliau gali pasireikšti mieguistumas, sąmonės susimaišymas ar net jos netekimas.

Tokiu atveju būtina kuo skubiau nukentėjusįjį perkelti į šiltą patalpą, apsaugoti nuo vėjo, pakloti po juo sausą antklodę ar kitą šiltą pagrindą ir nuvilkti šlapius drabužius.

Šiuo metu prognozuojama, kad šalyje tęsis antroji stiprių šalčių banga, o naktimis temperatūra vietomis gali nukristi net iki –30 °C. Tokios sąlygos išlieka pavojingos sveikatai, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių, riboti buvimą lauke ir atidžiai stebėti savo bei artimųjų savijautą.

Devynbalsių genties lotyniškas pavadinimas Sylvia suteiktas ir prestižiniam ornitologų mokslo žurnalui, leidžiamam jau nuo 1930-ųjų. Pasak specialistų, juodagalvė devynbalsė yra puikus rūšies, gebančios prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, pavyzdys. Kadaise ji buvo tipiškas miškų tankmės ir pakelės krūmynų paukštis, o šiandien sėkmingai gyvena parkuose, soduose ir miestų želdynuose.

Dėl tokio prisitaikymo jai sekasi puikiai. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio šios rūšies gausa išaugo maždaug tris kartus. Skaičiuojama, kad Vidurio Europos mastu juodagalvių devynbalsių yra iki kelių milijonų perinčių porų, ir ji patenka į gausiausių regiono paukščių penketuką.

Atpažinti iš „kepurėlės“ labai paprasta: patinėliai turi ryškią juodą „kepurėlę“, o patelių ir jauniklių galvos viršų puošia rusvai ruda, kaštoninė spalva.

Kaip atskirti juodagalvę devynbalsę nuo zylės?

Juodagalvė devynbalsė – nedidelis, liaunas paukštelis, kiek mažesnis už žvirblį. Pagrindinis skiriamasis požymis – minėtoji galvos „kepurėlė“. Patinų yra juoda, patelių ir jauniklių – rusvai ruda.

Dėl šio bruožo juodagalvės devynbalsės nesunku supainioti tik su kai kuriomis zylėmis, pavyzdžiui, šiauriete ar pilkąja zyle. Tačiau zylėms juoda galvos dalis dengia ir akis, be to, jos turi aiškiai matomą juodą „barzdelę“ po snapu, o devynbalsė – ne.

Vis dėlto labiausiai šis paukštis papirks balsu. Juodagalvė devynbalsė laikoma vienu geriausių mūsų krašto giesmininkų. Jos giesmė turtinga, melodinga, skamba šviesiai ir džiugiai. Patinėliai neretai įpina į savo fleitinius motyvus ir kitų rūšių – varnėnų, juodųjų strazdų, lakštingalų – giesmių fragmentus.

Jei krūmuose išgirsite kietą tek-tek, primenantį vienas į kitą daužomus akmenukus, galite būti tikri, kad netoliese – ši „metų paukštė“.

Juodagalvės devynbalsės išskirtinumas – nepaprastai skaidri, optimistiškai skambanti giesmė. Įsiklausius girdėti, kad, kitaip nei daugelis paukščių, kurie daugiau čirškia ar čirpia, ši rūšis gieda labai švariomis, pilnomis natomis. Giesmė prasideda tyloku „murmėjimu“, tačiau staiga išauga į aiškią, skambančią melodiją. Dėl tokio skambesio atrodo, lyg krūmynuose kažkas groja fleita.

Nuotykiai pakeliui į žiemojimo vietas

Mūsų platumose juodagalvės devynbalsės praleidžia maždaug pusmetį. Jos parskrenda kovo pabaigoje ir rugsėjį vėl išskrenda. Dauguma paukščių traukia į Viduržemio jūros regioną, tačiau mokslininkai pastebėjo įdomų reiškinį: nuo XX a. penktojo dešimtmečio dalis Centrinės Europos populiacijos pakeitė migracijos kryptį ir vietoje žiemojimo pietuose nuskrenda į Didžiąją Britaniją.

Ten šią rūšį vilioja švelnesnis klimatas ir gausiai lesyklėlėse siūlomas maistas. Tokios žiemojimo vietos leidžia paukščiams gerai peržiemoti ir pavasarį anksčiau sugrįžti į perėjimo teritorijas. Per kelias kartas ši nauja migracijos kryptis tapo genetiškai užfiksuota atskiroje populiacijos dalyje.

Tačiau kelionė į žiemojimo vietas ir iš jų kelia ir mirtinų pavojų. Kai kuriose Viduržemio jūros šalyse, ypač Kipre, Maltoje ir Italijoje, vis dar paplitęs neteisėtas paukščių gaudymas: naudojami tinklai ir žiaurūs lipnūs spąstai. Manoma, kad kasmet tokiu būdu žūsta iki 1,8 mln. juodagalvių devynbalsių. Ornitologų kampanijos ir „metų paukščio“ akcijos siekia atkreipti dėmesį į šią problemą ir prisidėti prie jos sprendimo.

Kaip prisivilioti juodagalvę devynbalsę į savo sodą?

Prisidėti prie šios rūšies apsaugos galima ir labai paprastai – tiesiog savo kieme ar sode. Perėjimo laikotarpiu devynbalsėms ypač svarbus gausus vabzdžių kiekis, kuriuo maitinami jaunikliai. Todėl verta riboti chemijos naudojimą ir dalį vejos palikti nešienautą – čia gausiau vabzdžių, vikšrų ir kitų smulkių bestuburių.

Patartina ir viename sodo kampe palikti lapų, sausų šakų, žolių krūvą – tokie mikrobiotopai tampa slėptuve ir vabzdžiams, ir paukščiams. Juodagalvės devynbalsės ypač mėgsta tankius krūmus, kuriuose gali saugiai sukti lizdus.

Vasarą jos mielai lesa uogas, todėl, jei pasodinsite šeivamedžių, ievų, serbentų ar kukmedžių, jūsų sodas joms taps tikru rojumi. Mainais kiekvieną pavasarį išgirsite giesmę, kurios neatstos jokie įrašai ar radijas.

„Išties, šis kartas mus užklupo netikėtai“, – antradienį, praėjus kelioms valandoms po staiga nutraukto bandymo Kennedy kosminiame centre, sakė NASA atstovas Johnas Honeycuttas.

Iki erzinančių kuro nuotėkių JAV kosmoso agentūra planavo jau artimiausiomis dienomis surengti pirmąjį žmonijos skrydį prie Mėnulio per daugiau nei pusę amžiaus.

„Dirbant su vandeniliu, susiduriame su labai maža molekule. Ji itin energinga, ir būtent dėl to ją ir naudojame, o mes darome viską, ką galime“, – aiškino Honeycuttas.

Pareigūnai nurodė, kad maždaug mėnesio trukmės atidėjimas leis starto komandai atlikti dar vieną raketos kuro tiekimo bandymą, kol bus priimtas sprendimas skraidinti keturis astronautus – tris amerikiečius ir vieną kanadietį – skrydžiui aplink Mėnulį. Kol kas dar per anksti pasakyti, kada galėtų būti kartojama visa starto generalinė repeticija.

Vadovybės teigimu, pažeistų ar deformuotų sandariklių bei kitų komponentų remontas, tikėtina, galės būti atliktas starto aikštelėje. Raketos grąžinimas į surinkimo pastatą (Vehicle Assembly Building) reikštų dar ilgesnį misijos atidėjimą.

Nuotėkiai pasireiškė ankstyvuoju pirmadienio raketos užpildymo etapu ir vėliau tą pačią dieną, galiausiai sustabdydami atgalinį skaičiavimą likus penkioms minutėms iki planuoto starto. Valdymo centras siekė skaičiavimą pratęsti bent iki 30 sekundžių iki starto, tačiau išsiliejęs vandenilis viršijo leistinas saugumo ribas.

NASA ne kartą trumpam sustabdė –423 °F (–253 °C) temperatūros skysto vandenilio tiekimą, bandydama sušildyti tarpą tarp raketos ir kuro linijų ir taip vėl hermetiškai prispausti galimai pasislinkusius sandariklius. Tačiau tai nepasiteisino. Nepadėjo ir vandenilio tiekimo režimo keitimas – būtent tokios korekcijos 2022 m. galiausiai leido pirmąjai SLS raketai pakilti be įgulos.

Dabar, kai skrydis atidėtas mažiausiai iki kovo 6 d., misijos vadas Reidas Wisemanas ir jo įgula gavo leidimą nutraukti karantiną Hjustone. Į karantiną jie sugrįš likus dviem savaitėms iki naujai numatytos starto datos.

Wisemanas socialiniame tinkle „X“ teigė esąs patenkintas tuo, kaip pavyko generalinė repeticija, „ypač žinant, kokia sudėtinga tai buvo užduotis mūsų starto komandai, atliekančiai pavojingą ir negailestingą darbą“.

Pareigūnų teigimu, itin žema temperatūra kosmodrome neprisidėjo nei prie kuro nuotėkių, nei prie kitų trikdžių. Ant raketos viršaus esanti Orion kapsulė buvo šildoma, o pati 98 metrų (322 pėdų) aukščio raketa ir antžeminė įranga buvo nuolat apsaugomos dujų nupūtimu.

NASA administratoriaus pavaduotojas Amitas Kshatriya pabrėžė, kad Space Launch System išlieka „eksperimentine transporto priemone“, iš kurios dar reikia daug pasimokyti. Ilgi laikotarpiai tarp naujų kuro tiekimo bandymų ir realių skrydžių taip pat nepadeda, pridūrė jis.

„Praėjus vos kelioms dienoms iki Challenger katastrofos 40-ųjų metinių, man dar kartą primenama, kad niekas, sėdintis šiose kėdėse, neturėtų vadinti nė vienos iš šių transporto priemonių visiškai operatyvia“, – sakė Kshatriya spaudos konferencijoje.

NASA kiekvieną mėnesį turi tik kelias dienas, kai įgulos skrydis aplink Mėnulį apskritai įmanomas – tai būtų pirmas kartas nuo 1972-ųjų, kai astronautai vėl keliautų iki Mėnulio.

Per maždaug 10 dienų truksiančią misiją įgula nesileis ant Mėnulio paviršiaus ir net neįskris į jo orbitą. Pagrindinis tikslas – patikrinti gyvybės palaikymo ir kitas svarbiausias kapsulės sistemas prieš būsimą misiją, kurios metu kiti astronautai jau turėtų išsilaipinti Mėnulyje.

1960–1970 m. vykdant Apollo programą NASA į Mėnulį nusiuntė 24 astronautus. Naujoji Artemis programa siekia pasiekti naują regioną – Mėnulio pietinį ašigalį – ir sudaryti sąlygas įguloms kur kas ilgesnį laiką dirbti Mėnulio paviršiuje.

Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nuovargio, nuolatinės įtampos ar padidėjusio nervinio jautrumo, dažnai jaučia aiškų palengvėjimą po maždaug 20–25 minučių trukmės poilsio. Trumpas miegas dieną padeda subalansuoti hormonų sistemą, sumažina streso hormono kortizolio kiekį ir palankiai veikia širdies bei kraujagyslių veiklą.

Didesnis poreikis pamiegoti dieną būdingas ir paaugliams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Paauglių organizmui sunku išlaikyti pastovų energijos lygį visą dieną, nes smegenys intensyviai vystosi, o krūviai (mokykla, papildoma veikla) dažnai yra dideli. Tokiu atveju trumpas miegas nėra tinginystė, o natūrali organizmo reakcija į apkrovą.

Vyresnio amžiaus žmonės neretai anksti pabunda ir miega ne taip giliai naktį. Dienos snaudulys jiems padeda kompensuoti prarastas miego valandas, sumažinti nuovargį ir nervinę įtampą. Svarbiausia – kad toks miegas būtų trumpas ir ne per vėlyvas, kad nesutriktų nakties poilsis.

Kam geriau vengti miego dieną?

Nors dienos miegas gali būti labai naudingas, jis tinka ne visiems. Psichologai ir miego specialistai pabrėžia, kad žmonėms, linkusiems į nemigą, turintiems išbalansuotą paros režimą ar dažnai pabundanantiems naktį, geriau atsisakyti net trumpo miego dieną.

Priežastis paprasta: jeigu organizmas gauna dalį reikiamo miego dieną, vakare natūralus mieguistumas sumažėja ir užmigti darosi gerokai sunkiau. Taip susidaro užburtas ratas – naktį žmogus neišsimiega, todėl dieną snaudžia, o dėl to ir toliau blogai miega naktimis.

Dienos miegas taip pat nėra pageidautinas tiems, kurie po pietų snaudulio jaučiasi „sunkūs“, mieguisti ir ilgai negali atsigauti – praranda darbingumą, pasidaro vangūs. Tai gali būti požymis, kad trumpas poilsis įsikūnija į gilesnę miego fazę, iš kurios pabusti sunkiau, o organizmo biologinis laikrodis ima strigti.

Ypatingo atsargumo reikia žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, linkusiems į depresines būsenas ar žemą kraujospūdį. Jiems dienos miegas kartais ne palengvina, o paaštrina simptomus: išryškėja silpnumas, apatija, sustiprėja nuotaikos svyravimai.

Kaip teisingai suplanuoti dienos miegą, kad jis būtų naudingas?

Jei jaučiate, kad dienos miegas jums tinka ir po jo iš tikrųjų lengviau funkcionuoti, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių.

Geriausias metas trumpam poilsiui – tarp 13.00 ir 15.00 valandos. Būtent tada natūraliai krenta energijos lygis, organizmas lengviau pereina į snaudulio būseną, o trumpas miegas mažiausiai rizikuoja sutrikdyti naktinį poilsį.

Trukmė – kritiškai svarbi. Optimalus dienos miegas turėtų trukti 20–30 minučių. Ilgesnis miegas leidžia organizmui pereiti į gilesnes miego stadijas, iš kurių pabusti sunkiau, o po atsikėlimo galima jaustis apsnūdusiam, „apdujusiam“ ir net su galvos skausmu.

Ne mažiau svarbios sąlygos, kuriomis miegate. Patartina: pritemdyti patalpą ar bent apsaugoti akis nuo tiesioginės šviesos, pašalinti triukšmo ir išmaniųjų įrenginių trikdžius, užtikrinti patogią kūno padėtį (geriau atsigulti, o ne miegoti sėdint), palaikyti vėsesnę, bet ne per šaltą temperatūrą.

Po prabudimo rekomenduojama lengvai pajudėti: padaryti kelis tempimo pratimus, trumpai pasivaikščioti, išgerti stiklinę vandens. Tai padeda greičiau „įjungti“ organizmą ir grįžti į darbinį ritmą. Toks trumpas ir taisyklingai suplanuotas dienos poilsis leidžia atgauti jėgas, bet nepakenkia nakties miegui ir bendrai sveikatai.

Nepaisant to, kad daugelis miestų gyventojų jau seniai piniginėse nebeturi nei centų, kai kuriems regionams ir gyventojų grupėms grynieji tebėra kasdienybės dalis. 

Vyresnio amžiaus žmonės, atokesnių vietovių gyventojai, smulkieji prekeiviai, visi jie dažnai pasikliauja banknotais ir monetomis, o ne QR kodais ar bekontakčiais mokėjimais. Tad kas nutiktų, jei tokia grupė vieną dieną susidurtų su realybe, kurioje jų pinigai netenka vertės, bent jau laikinai?

Eksperimentas, kuris galėtų atskleisti mūsų pasirengimą skaitmeniniam gyvenimui, tuo pačiu parodytų ir spragas. Technologinis patogumas yra puiku, bet ar jis vienintelis kelias? Ir ar vis dar galime sau leisti visiškai atsisakyti fizinių pinigų?

Miestai beveik nejaustų pokyčio

Didmiesčių gyventojams toks pokytis tikriausiai būtų vos pastebimas. Didžiosiose parduotuvėse, vaistinėse, degalinėse ir kavinėse atsiskaitymas kortelėmis yra standartas. 

Daugelis įpratę naudotis banko programėlėmis, „Apple Pay“ ar „Google Wallet“. Net rinkos prekeiviai Vilniuje ar Kaune dažnai išsitraukia kortelių skaitytuvą vos tik išgirsta žodį „kortele“.

Tam tikra prasme tai atspindi augantį pasitikėjimą skaitmeniniais sprendimais. Daug kam kortelė – patogesnė, saugesnė ir greitesnė alternatyva. 

Jei visiems vienai dienai būtų uždrausta naudoti grynuosius, miestų gyventojai greičiausiai vos tik pasijuoktų, kad pagaliau ir močiutė turėjo prisijungti prie „Swedbank“ aplikacijos.

Regionai – tikras iššūkis

Visai kita situacija būtų atokesniuose regionuose. Nedideli miesteliai ir kaimai, kur prekyba dar vyksta pagal principą „čia grynais, be kortelių“, susidurtų su rimta problema. 

Prekybininkai neturėtų kaip priimti mokėjimų, o pirkėjai kaip sumokėti. Nemažai senjorų, kurie nei turi išmaniojo telefono, nei kortelės, tą dieną tiesiog negalėtų apsipirkti.

Tokiose situacijose išryškėja skaitmeninė atskirtis. Kol miestuose kalbama apie biometrinius atsiskaitymus ir finansų programėlių integracijas, kai kurie žmonės dar gyvena pagal seną sistemą. 

Viena diena be grynųjų čia reikštų nepatogumą, bet jeigu tokia situacija tęstųsi ilgiau – kiltų grėsmė net ir baziniam apsirūpinimui maistu ar vaistais.

Pasitikėjimas sistema – ar tikrai jis stiprus?

Kyla ir dar vienas klausimas, ar žmonės iš tikrųjų pasitiki sistema tiek, kad galėtų atsisakyti grynųjų? Nors skaitmeninė bankininkystė tampa norma, vis dar nemažai žmonių grynuosius laiko kaip „planu B“. 

O kas, jei tą pačią dieną kažkas nutiktų su bankine sistema? Tinklo klaida, serverių gedimas ir net skaitmeniniai pinigai pasidaro nepasiekiami.

Daugeliui grynieji vis dar simbolizuoja nepriklausomybę – turėti kažką apčiuopiamo kišenėje. Net jei kasdien jų nenaudoja, žino, kad, reikalui esant, galės jais pasinaudoti. 

Viena diena be galimybės jų išsitraukti būtų ne tiek patogumo klausimas, kiek emocinis smūgis, netikrumo jausmas, kad sistema nebėra visiškai jų pusėje.

Kur link einame?

Šis vienos dienos eksperimentas greičiausiai netaptų katastrofa, bet jis tikrai išryškintų, kiek dar turime neišspręstų klausimų. Ar galime būti užtikrinti, kad skaitmeninis pasaulis – pakankamai saugus, pasiekiamas visiems ir nepaliekantis nieko nuošalyje?

Jau dabar kai kurios valstybės eksperimentuoja su skaitmeninėmis valiutomis, o kai kur net ir turgavietės tampa vieta visai be grynųjų. Tačiau toks virsmas turi būti atsargus, įtraukiantis visus ir tuos, kurie mėgsta naujoves, ir tuos, kurie dar gyvena lėčiau, seniau. 

Tik tada galime tikėtis, kad grynieji išnyks ne skausmingai, o natūraliai.

Britų medikas Bhavin Shah iš „LloydsPharmacy“ aiškina, kaip laiku atpažinti mažiau žinomus širdies ligų požymius ir kokiais būdais galima sumažinti jų riziką.

Diskomfortas arba skausmas krūtinėje – vienas pagrindinių įspėjamųjų signalų, kad su širdimi gali būti rimtų problemų. Jei jaučiate stiprų spaudimą, veržiantį skausmą ar staigų krūtinės suspaudimą, tai gali būti širdies smūgio požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Kitas dažnas simptomas – dusulys. Anot gydytojo, jis atsiranda tada, kai širdis nebegali pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo visame kūne. Dėl to plaučiuose kaupiasi skysčiai, ir žmogui darosi sunku kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu ar gulint.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į širdies ritmo sutrikimus. Nors nelygus pulsas ar trumpalaikiai permušimai ne visuomet reiškia rimtą ligą, profilaktinis ištyrimas padeda laiku nustatyti paslėptus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.

Mažiau akivaizdus, bet labai svarbus požymis – kojų tinimas. Jis atsiranda tada, kai dėl nusilpusios širdies funkcijos audiniuose ima kauptis skysčiai. Kojų, kulkšnių ar pėdų patinimai paprastai labiausiai išryškėja vakare, po dienos veiklos. Tokių simptomų ignoruoti nereikėtų, nes jie gali būti širdies nepakankamumo ar kitų rimtų būklių ženklas.

Kaip sumažinti širdies ligų riziką?

Laikykitės subalansuotos, daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir sveikųjų riebalų gausios mitybos. Kasdien skirkite laiko fiziniam aktyvumui – bent 30 minučių spartaus ėjimo ar kitos vidutinio intensyvumo veiklos.

Meskite rūkyti, jei dar to nepadarėte – tai vienas efektyviausių žingsnių širdies apsaugai. Ribokite alkoholio vartojimą arba jo visai atsisakykite. Nepamirškite poilsio – miegokite ne mažiau kaip 7 valandas per parą.
 

Visavertis nakties miegas ypač svarbus širdies sveikatai. Nuolatinis miego trūkumas didina kraujospūdį, skatina uždegiminius procesus ir didina širdies ligų tikimybę. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Vaikams ir paaugliams miego reikia dar daugiau – kai kuriais amžiaus tarpsniais net iki 16 valandų, priklausomai nuo organizmo poreikių.

Net ir nedideli, bet nuosekliai daromi gyvenimo būdo pakeitimai – daugiau judėjimo, sveikesnė mityba, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas – padeda sustiprinti širdį ir pagerinti bendrą savijautą. Jei pastebite krūtinės skausmą, stiprėjantį dusulį, ritmo sutrikimus ar vakare didėjantį kojų tinimą, delsti nereikėtų – kreipkitės į gydytoją ir atlikite reikiamus tyrimus.

Birmingamo universiteto tyrimas, publikuotas žurnale „Science of the Total Environment“, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: iš 150 populiarių gėrimų būtent karštoje arbatoje aptikta daugiausia mikroplastiko.

Profesorius Mohamedas Abdallahas pažymi, kad viename arbatos litre gali būti iki 60 mikroplastiko dalelių (maždaug 12–15 dalelių viename puodelyje). Tai gerokai daugiau nei energetiniuose gėrimuose (apie 25 dalelės litre) ar gazuotuose gėrimuose (apie 17 dalelių litre.

Aukšta gėrimo temperatūra dar labiau paspartina plastiko dalelių išsiskyrimą.

Ypač pavojingi popieriniai puodeliai „išsinešimui“, kurių vidus padengtas plonu plastiko sluoksniu: tokiame puodelyje mikroplastiko kiekis gali išaugti iki 22 dalelių vienoje porcijoje, tuo tarpu stiklinėje ar keraminėje puodelyje – apie 14 dalelių.

„Mikroplastikas – tai smulkios plastiko dalelės, susidarančios irti didesnėms plastiko atliekoms arba gaminamos specialiai tam tikriems produktams“, – aiškina profesorius Abdallahas.

Mokslininkai pabrėžia, kad šiandien mikroplastiko yra visur: vandenyje, maiste, ore ir net žmogaus organizme. Nors tyrimai dar tęsiami, bandymai su gyvūnais jau sieja šias daleles su uždegiminiais procesais, hormonų pusiausvyros sutrikimais ir žarnyno veiklos pažeidimais.

Vienas pagrindinių problemos šaltinių – patys arbatos pakeliai. Šiuolaikiniai nailoniniai ar bioplastiko maišeliai, užpilti verdančiu vandeniu, aktyviai išskiria mikroplastiko daleles tiesiai į gėrimą.

Kaip sumažinti riziką ir apsaugoti sveikatą? rinktis birią lapinę arbatą, naudoti tik popierinius arbatos pakelius be plastikinių komponentų, kiek įmanoma vengti „išsinešimo“ puodelių su plastikiniu vidiniu padengimu.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į taninus – medžiagas, kurios suteikia arbatai kartumo ir sutraukiančio skonio. Jie gali trikdyti geležies įsisavinimą iš augalinio maisto, o tai ypač svarbu veganams, vegetarams ir nėščiosioms.

Norint sumažinti šį poveikį, specialistai rekomenduoja: arbatos negerti kartu su maistu, o tik tarp valgymų, geležies gausius produktus derinti su vitaminu C (pavyzdžiui, daržoves ir kruopas – su citrusiniais vaisiais ar kitais vitamino C šaltiniais), apriboti arbatos kiekį iki maždaug trijų puodelių per dieną.

Nors aptariamos rizikos atrodo rimtos, daugumai žmonių arbata išlieka saugiu ir maloniu gėrimu, jei ji vartojama saikingai, renkantis tinkamas priemones (biria arbatą, saugesnius puodelius) ir atsižvelgiant į bendrą mitybos balansą.

Didelio masto tyrimą atliko sveikatos ir gyvybės draudimo bendrovė „Vitality“ kartu su Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (LSE). Buvo išanalizuoti daugiau nei 105 tūkstančių žmonių duomenys, siekiant įvertinti miego įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Rezultatai parodė aiškų ryšį tarp miego įpročių ir ankstyvos mirties rizikos. Tyrėjų teigimu, laikantis „7:1 taisyklės“, gyvenimo trukmė gali pailgėti net iki ketverių metų.

Kas yra „7:1 taisyklė“?

Šios taisyklės esmė – pakankama miego trukmė ir pastovus režimas. Skaičius „7“ reiškia, kad per parą reikėtų miegoti ne mažiau kaip septynias valandas.

Skaičius „1“ nurodo, kad miego grafikas turėtų būti stabilus – eiti miegoti kasdien panašiu metu, leidžiant ne daugiau kaip vienos valandos nukrypimą.

Mokslininkų skaičiavimais, žmonių, kurie laikosi tokio režimo, ankstyvos mirties rizika yra maždaug 24 procentais mažesnė nei tų, kurie miega trumpiau ir neturi pastovaus grafiko. Specialistai pabrėžia, kad reguliarumas dažnai yra ne mažiau svarbus nei pati miego trukmė.

Kodėl stabilus miegas toks svarbus?

Žmogaus organizmas veikia pagal vidinį biologinį laikrodį – cirkadinį ritmą. Kai kasdien einame miegoti tuo pačiu metu, organizmas „išmoksta“ atpažinti, kada metas ilsėtis, o kada – būti aktyviam.

Cirkadinis ritmas reguliuoja melatonino išsiskyrimą naktį ir kortizolio lygį ryte. Nuolat kintantis miego laikas šį mechanizmą išbalansuoja, o tai gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei bendrą sveikatą.

Tyrimo duomenimis, tik apie dešimtadalis žmonių iš tiesų laikosi „7:1 taisyklės“. Tuo tarpu reikšminga dalis gyventojų miega trumpiau nei rekomenduojamas septynias valandas, o reguliarus miego trūkumas siejamas su padidėjusia ankstyvos mirties rizika.

Kaip palaipsniui susitvarkyti miego režimą?

Jei dabartinis miego grafikas yra nereguliarus, pokyčius svarbu įgyvendinti palaipsniui. Staigus režimo keitimas gali sukelti dar didesnį nuovargį ir frustraciją.

Rekomenduojama riboti kofeiną ir paskutinę kavą gerti likus bent kelioms valandoms iki miego. Taip pat svarbu mažinti ekranų naudojimą vakare, nes mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą ir apsunkina užmigimą.

Naudinga susikurti aiškų vakaro ritualą – šiltą dušą, knygos skaitymą ar kvėpavimo pratimus. Jei įprastai užmiegate labai vėlai, miego laiką paankstinkite po 15–20 minučių kas kelias dienas, kad organizmas galėtų natūraliai prisitaikyti.

Nemiga ir aplinkos veiksniai

Nors dažniausiai nemiga siejama su stresu ar kofeinu, vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkos poveikiui. Mokslininkai svarsto, kad kai kurios plastikuose esančios cheminės medžiagos gali veikti miego ir būdravimo ciklą.

Manoma, kad šie junginiai gali nežymiai išderinti cirkadinį ritmą ir apsunkinti užmigimą. Nors šioje srityje dar reikia daugiau tyrimų, tai primena, kad miegas priklauso ne tik nuo mūsų įpročių, bet ir nuo aplinkos.

Visa tai rodo, kad miegas yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo veiksnių. Laikydamiesi „7:1 taisyklės“, galite ne tik pagerinti savijautą, bet ir padidinti tikimybę gyventi ilgiau bei sveikiau.

Apie tai pranešama naujame tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature Immunology“.

ŽIV vakcinos kandidatas: kokią strategiją pasirinko mokslininkai

Tyrimo vadovė, biomedicinos mokslų daktarė Amelia Escolano, su komanda susitelkė į specialiai sukurtą ŽIV apvalkalo baltymą, pavadintą WIN332. Tai dirbtinai sukonstruotas baltymas, skirtas tikslingai sužadinti imuninę sistemą ir paskatinti plataus veikimo neutralizuojančių antikūnų gamybą.

Pasak tyrėjų, tradiciniai bandymai sukurti ŽIV vakciną dažnai reikalauja ilgo skiepijimo kurso – nuo 7 iki 10 injekcijų, kad susidarytų pakankamai stipri neutralizuojanti antikūnų reakcija. Tuo tarpu WIN332 imunogenas parodė aiškų efektą jau po pirmosios dozės.

„Paprastai neutralizuojančiai reakcijai pasiekti reikia keleto injekcijų – nuo septynių iki dešimties, tačiau mūsų imunogenas WIN332 parodė ryškų poveikį jau po vienos dozės“, – aiškino A. Escolano.

Pakartotinės injekcijos, jos teigimu, dar labiau sustiprina neutralizacijos lygį ir rodo potencialą sukurti trumpesnį, pacientams patogesnį skiepijimo režimą.

Dėmesio centre – V3 gliukano epitopas

Vienas iš esminių šio darbo aspektų – tai naujas požiūris į vadinamąjį V3 gliukano epitopą ŽIV apvalkalo struktūroje. Anksčiau manyta, kad antikūnams, nukreiptiems į šią sritį, būtina specifinio cukrinio likučio – N332 gliukano – buvimas, kad jie veiktų efektyviai.

Vistaro instituto komanda pasirinko priešingą kelią: jie visiškai pašalino šį cukrinį likutį ir taip sukūrė WIN332 baltymą. Tokia konstrukcija leido imuninei sistemai generuoti neutralizuojančius antikūnus, nepaisant tradiciškai laikytų „būtinų“ struktūrinių sąlygų.

„Viena WIN332 dozė jau po trijų savaičių sukėlė akivaizdžią viruso neutralizaciją“, – teigė pirmasis tyrimo autorius Ignacio Relano-Rodriguez.

Pasak jo, antroji dozė dar labiau padidino vakcinos kandidato efektyvumą: „Tai leidžia sutrumpinti vakcinacijos protokolus ir teoriškai pasiekti apsaugantį imunitetą maždaug trimis injekcijomis.“

Tolesni žingsniai ir klinikiniai tyrimai

Sėkmingi eksperimentai su primatais atkreipė didžiųjų tarptautinių sveikatos organizacijų dėmesį. Planuojama pradėti klinikinius WIN332 tyrimus su žmonėmis, kad būtų įvertintas šio imunogeno saugumas, imunogeniškumas ir reali apsauga nuo ŽIV infekcijos.

Šiuo metu atliekami papildomi ikiklinikiniai eksperimentai, taip pat kuriami nauji, į WIN332 principus orientuoti imunogenai. Mokslininkų tikslas – dar labiau sutrumpinti ir supaprastinti skiepijimo kursą, išlaikant ar net padidinant apsaugos lygį.

„Užmirštas ŽIV giminaitis“ – HTLV-1

Tyrėjai taip pat primena, kad be ŽIV egzistuoja ir kiti pavojingi retrovirusai. Vienas jų – HTLV-1, dažnai vadinamas „pamirštu ŽIV giminaičiu“. Šis virusas plinta panašiais keliais kaip ŽIV: per kraują, lytinius kontaktus bei iš motinos vaikui.

HTLV-1 gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, įskaitant paralyžių, o kai kuriais atvejais – itin agresyvų vėžį. Nepaisant to, apie šį virusą visuomenėje kalbama gerokai mažiau, nei apie ŽIV, nors tam tikruose pasaulio regionuose jis kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.

Galbūt pažįstate vyrą, kuris juokauja beveik apie viską, tačiau niekada nekalba apie save? Arba draugą, kuris, atrodo, puikiai tvarkosi su darbu, šeima ir atsakomybe, bet niekada neranda laiko poilsiui? Tokių istorijų – gerokai daugiau, nei manome.

Šiuolaikinis pasaulis iš vyrų dažnai reikalauja būti stipriems, sėkmingiems ir emociniu požiūriu santūriems. Tačiau tyrimai ir psichologų praktika rodo, kad už tokios „tvirtumo“ kaukės neretai slepiasi gili neviltis, vienišumas ir neišreikštas skausmas.

Galingi pykčio protrūkiai

Kartais net menkiausia smulkmena gali išprovokuoti stiprų vyro pykčio protrūkį – kelyje, darbe ar namuose. Psichologų teigimu, daug vyrų paverčia jausmus, kuriuos visuomenė dažnai laiko „nevyriškais“ (liūdesį, pažeidžiamumą, jautrumą), į pyktį ar perdėtą pasididžiavimą.

Taip bandoma išlaikyti kontrolės ir galios įspūdį, nors po šiuo paviršiumi dažnai slypi nusivylimas, menkavertiškumo jausmas ar bejėgiškumas.

Pabėgimas į begalinį užimtumą

Darbas, mokslai, papildomi projektai, susitikimai – kai kurie vyrai neleidžia sau nė minutės poilsio. Nuolatinis užimtumas tampa skydu nuo susidūrimo su savo vidine būsena ir tikraisiais jausmais.

Tačiau net ir labiausiai apkrautas dienotvarkė negali užpildyti emocinės tuštumos. Tokia „veiklos priklausomybė“ dažnai reiškia, kad žmogus bėga ne nuo išorinių aplinkybių, o nuo savęs paties.

Humoras kaip apsauginė siena

Visų rimtų temų pavertimas juokais – dar viena pabėgimo strategija. Vyras, kuris viską ironizuoja, juokauja apie savo sunkumus ar skausmingą patirtį, dažnai taip saugosi nuo atviresnių, gilesnių pokalbių.

Humoras tampa tarsi šarvais: kol visi juokiasi, niekas neužduoda tikrų, jautrių klausimų apie jo vidinę būseną.

Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis

Tarp „išgerti su kompanija“ ir gerti tam, kad bent trumpam pabėgtum nuo savo problemų, yra plona, bet labai svarbi riba. Kai alkoholis ar kitos medžiagos tampa pagrindiniu įrankiu atsipalaiduoti, užmigti ar nusiraminti, tai – pavojingas signalas.

Toks „palengvėjimas“ visada yra laikinas ir ilgainiui tik gilina krizę, apsunkina santykius su artimaisiais ir didina kaltės jausmą.

Atsitraukimas nuo artimų santykių

Vyrai, išgyvenantys emocines krizes, dažnai ima tolti nuo partnerių, šeimos, draugų. Jie nustoja dalintis savo išgyvenimais, o pokalbiai tampa paviršutiniški ir formalūs.

Vietoj to, kad ieškotų paramos, jie užsisklendžia manydami, kad privalo susitvarkyti patys ir neturi teisės „apkrauti“ kitų savo sunkumais. Tai dar labiau sustiprina vienišumo ir nesupratimo jausmą.

Priklausomybė nuo kitų nuomonės

Nuolatinis siekis pasiekti vis daugiau, įtikti aplinkiniams, rinkti patiktukus socialiniuose tinkluose, demonstruoti pasiekimus – visa tai gali rodyti gilų poreikį būti pripažintam ir įvertintam.

Tačiau joks išorinis pripažinimas negali pakeisti tikro vidinio savivertės jausmo ir ramybės su savimi. Kuomet vyras gyvena vien tam, kad atitiktų kitų lūkesčius, jo vidinė būsena dažnai būna labai trapia.

Fiziniai simptomai dėl užspaustų emocijų

Kūnas neretai pirmas prabyla apie emocinius sunkumus. Lėtiniai galvos skausmai, nemiga, virškinimo sutrikimai, įtampa raumenyse, širdies plakimo padažnėjimas – visa tai gali būti ilgalaikio streso ir neišreikštų jausmų pasekmė.

Kai protas atsisako pripažinti problemą, ją ima signalizuoti kūnas. Tokiais atvejais svarbu ne tik medicininiai tyrimai, bet ir atidus žvilgsnis į emocinę būseną.

Cinizmas ir pesimizmas

Cinizmas, nuolatinis nepasitenkinimas, ironija ir įsitikinimas, kad „pasaulis blogas“ ar „nieko gero vis tiek nebus“, dažnai tampa apsaugine reakcija nuo dar vieno nusivylimo.

Žmogus, kuris nieko gero iš gyvenimo nesitiki, tarsi apsisaugo: jei nieko nelauki, nebus ir skaudu nusivilti. Tačiau toks požiūris pamažu izoliuoja nuo kitų ir dar labiau gilina vienatvę.

Psichologai pabrėžia, kad šių požymių pastebėjimas turėtų vesti ne į kaltinimus ar moralizavimą, o į supratimą ir palaikymą. Daug vyrų niekada neišmoko sveikai išgyventi ir reikšti emocijų – jiems nebuvo duota nei leidimo, nei priemonių tai daryti.

Jei atpažįstate šiuos signalus savo artimo vyro, draugo ar šeimos nario elgesyje, svarbiausia – kantrybė, pagarba ir nuoširdi parama. Ramus, nevertinantis pokalbis, pasiūlymas kartu kreiptis į specialistą ar bent jau aiškus patikinimas, kad jis nėra vienas, gali tapti pirmu žingsniu iš gilios vidinės krizės.

Tyrėjų teigimu, rastas balandis veikiausiai priklausė Nacionalinei balandžių tarnybai – savanoriškai organizacijai, kuri Didžiojoje Britanijoje veikė karo metais. Ši tarnyba kariuomenei pateikė daugiau kaip 250 tūkstančių pašto balandžių. Jie naudoti perduodant žinutes tais atvejais, kai radijo ryšys buvo pernelyg pavojingas arba visai neįmanomas.

Balandžių svarba buvo pripažinta oficialiai: iš daugiau kaip 60 Dikino medalių – aukščiausio karinio apdovanojimo gyvūnams – net 32 atiteko būtent balandžiams.

Rasta žinutė sudaryta iš raidžių ir skaičių grupių, būdingų to meto kariniams šiframs:

AOAKN HVPKD FNFJU YIDDCRQXSR DJHFP GOVFN MIAPXPABUZ WYYNP CMPNW HJRZHNLXKG MEMKK ONOIB AKEEQUAOTA RBQRH DJOFM TPZEHLKXGH RGGHT JRZCQ FNKTQKLDTS GQIRU AOAKN 27 1525/6

Jungtinės Karalystės vyriausybės ryšių centras (GCHQ) paaiškina, kad karo metu dažnai naudotos kodų knygos ir papildomas šifravimas, įskaitant vienkartinio rakto („one-time pad“) sistemas. Dėl to iššifruoti rastą tekstą praktiškai neįmanoma net ir šiuolaikinėmis priemonėmis, jei nėra originalių kodų knygų ir rakto.

Parodos „Balandžiai kare“ kuratorius iš Bletčlio parko Kolinas Hilas yra nurodęs, kad aliumininis žiedas ant paukščio kojos rodo, jog balandis gimė maždaug 1940 metais. Raudona kapsulė leidžia manyti, kad jis priklausė sąjungininkams, tačiau tiksli skrydžio kryptis ir žinutės turinys lieka nežinomi.

Manoma, kad balandis skrido iš nacių okupuotos Europos, tačiau žuvo nusileidęs ant kamino ir įkritęs į dūmtraukį, kur ir buvo rastas po kelių dešimtmečių.

Per skirtingus metus pasirodė keletas pareiškimų, esą žinutė jau iššifruota. 2012 metais Kanados mėgėjas šifruotojas tvirtino, kad tekstas esą aprašo vokiečių kariuomenės pozicijas Normandijoje. Tačiau britų ekspertai, tarp jų – Bletčlio parko istorijos konsultantai, šiuos teiginius atmetė kaip nepatikimus.

GCHQ specialistai pabrėžia, kad žinutė, tikėtina, buvo užšifruota naudojant vienkartinį raktą. Be jo ir be autentiškų kodų knygų tekstas lieka neįveikiamas iki šiol – praėjus dešimtmečiams po atsitiktinio atradimo Suro grafystės kaime.

Primintina, kad atsitiktiniai remontai jau ne kartą atvedė prie netikėtų istorinių atradimų. 1963 metais Turkijos Kapadokijos regione namo savininkas, bandydamas išsiaiškinti, kur dingsta jo vištos, pramušė įtrūkusią sieną ir netikėtai atvėrė įėjimą į senovinį požeminį Derinkuju miestą, kuris vėliau tapo vienu garsiausių XX amžiaus archeologinių atradimų.

Žemės magnetinis laukas atsiranda dėl lydyto metalo judėjimo planetos branduolyje. Šis laukas sukuria apsauginę sritį aplink planetą, kuri saugo atmosferą nuo Saulės skleidžiamų kenksmingų dalelių. Tačiau magnetinio lauko stiprumas nėra pastovus, jis nuolat kinta, kaip ir deguonies kiekis atmosferoje.

Senoviniai akmenys, tai gamtos archyvas

Geologiniai įrašai leidžia mokslininkams stebėti praeities magnetinio lauko pokyčius. Kai magma vėsta ir kristalizuojasi, joje esantys mineralai įrašo tuo metu vyravusį magnetinį lauką. Panašiai galima nustatyti ir deguonies kiekį, analizuojant cheminę uolienų sudėtį, susiformavusią esant tam tikram atmosferos deguonies lygiui.

Šie duomenys padėjo tyrėjams pastebėti aiškų sutapimą tarp magnetinio aktyvumo ir deguonies kiekio svyravimų. Tokį ilgalaikį ryšį pirmą kartą detaliai išanalizavo NASA Godardo kosminių skrydžių centro geofizikas Weijia Kuang ir jo komanda.

Kontinentų judėjimas ir vidinės planetos paslaptys

Tyrimo bendraautoris, biogeochemikas Benjaminas Millsas iš Lydso universiteto, pažymėjo, kad ir magnetinio lauko stiprumas, ir deguonies kiekis atmosferoje galimai reaguoja į vieną bendrą veiksnį. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tektoninių plokščių judėjimas ar kiti giluminiai procesai Žemės mantijoje.

Mokslininkai tikisi, kad išplėsdami duomenų laikotarpį atras dar gilesnį šio ryšio supratimą. Be to, planuojama ištirti ir kitų gyvybei svarbių cheminių elementų, tokių kaip azotas, pokyčius geologinėje istorijoje, siekiant nustatyti, ar ir jie atitinka panašius dėsningumus.

Ateities tyrimų kryptys

Nors ryšys tarp planetos vidaus procesų ir paviršiaus sąlygų jau yra akivaizdus, daug klausimų vis dar lieka neatsakyti. Mokslininkai tęs darbus siekdami išsiaiškinti, kaip tiksliai Žemės vidiniai judesiai daro įtaką atmosferos sudėčiai ir gyvybės raidai.

Kaip pastebėjo tyrimo dalyvis Ravi Kopparapu, šis atradimas gali būti tik pradžia giliau suprantant, kaip gyvybė atsirado Žemėje ir kokių sąlygų reikia jos išlikimui kitose planetose.

NASA atliktas tyrimas atskleidžia gilų ryšį tarp planetos magnetinio aktyvumo ir gyvybės palaikymo sąlygų. Šis ilgametis ritmas, siekiantis dar Kambro eros pradžią, kai atsirado sudėtinga gyvybė, verčia iš naujo pažvelgti į Žemę kaip į sudėtingą, darniai veikiančią sistemą. Tai gali būti svarbus žingsnis ne tik į mūsų praeities pažinimą, bet ir į kitų gyvybingų pasaulių paieškas Visatoje.

Baltymai – svarbiausias vidinės šilumos šaltinis

Efektyviausiai sušildo baltymų gausūs produktai. Jų virškinimui organizmas sunaudoja daugiausia energijos, todėl kūno temperatūra gali išlikti šiek tiek padidėjusi dar 2–3 valandas po valgio.

Prieš išeinant į šaltį verta rinktis kiaušinius, vištieną ar kalakutieną, žuvį, varškę ar natūralų jogurtą. Šie produktai suteikia ne tik šilumos, bet ir ilgiau trunkantį sotumo jausmą.

Riebalai ir lėti angliavandeniai – ilgalaikei energijai

Norint ilgiau išlikti žvaliems ir nejausti šalčio, pusryčiai turėtų būti sotūs bei subalansuoti. Juose svarbu derinti sveikuosius riebalus ir sudėtinius angliavandenius.

Sveikieji riebalai, esantys avokaduose, riešutuose, sėklose ar svieste, virškinami lėčiau ir padeda ilgiau išlaikyti šilumą. Sudėtiniai angliavandeniai – avižinė košė, grikiai, pilno grūdo duona – užtikrina tolygų energijos tiekimą be staigių cukraus kiekio svyravimų kraujyje.

Prieskoniai, skatinantys kraujotaką

Šildantį poveikį gali sustiprinti ir tinkamai parinkti prieskoniai. Jie suaktyvina kraujotaką ir padeda greičiau pajusti malonią šilumą.

Į arbatą ar pusryčių patiekalus verta įdėti imbiero, cinamono, gvazdikėlių ar juodųjų pipirų. Svarbu, kad gėrimai būtų šilti, bet ne per karšti, kad nepažeistų burnos ir stemplės gleivinės.

Ko vengti prieš išeinant į šaltį?

Kai kurie produktai gali turėti priešingą efektą ir skatinti greitesnį kūno atvėsimą. Dėl jų energija greitai išsenka, o šalčio pojūtis sustiprėja.

Alkoholis suteikia apgaulingą šilumos jausmą, nes išplečia kraujagysles, tačiau dėl to šiluma iš organizmo pasišalina greičiau. Taip padidėja nušalimų ir hipotermijos rizika.

Greitieji angliavandeniai, tokie kaip saldainiai ar dideli medaus kiekiai, sukelia staigų energijos antplūdį, po kurio seka silpnumas ir mieguistumas. Šalti gėrimai taip pat verčia organizmą eikvoti papildomą energiją juos sušildyti.

Gydytojai rekomenduoja prieš žvarbią dieną rinktis šiltą košę su riešutais ir sėklomis arba keptą žuvį su šiltu garnyru, pavyzdžiui, grikiais ar rudaisiais ryžiais. Tokie pusryčiai padės ilgiau išlaikyti šilumą ir energiją.

Kaip išgyventi šaltame būste?

Kai namuose temperatūra tesiekia apie +10 °C, vien šiltesnio megztinio dažnai nepakanka. Svarbiausia taisyklė – sluoksniuoti drabužius ir patalynę taip, kad kiekvienas sluoksnis sulaikytų kūno šilumą.

Keli plonesni sluoksniai šildo efektyviau nei vienas storas, nes tarp jų susidaro oro tarpai. Tokia sistema veikia tarsi termosas – padeda išlaikyti šilumą ir neleidžia jai greitai pasišalinti iš kūno.

Ypatingas dėmesys skiriamas Naegleria fowleri, geriau žinomai kaip „smegenis ėdanti ameba“. Laisvai gyvenančios amebos – tai vienaląsčiai organizmai, kuriems nereikia šeimininko. Jos geba keisti savo formą pasitelkdamos išaugas – pseudopodijas, ir aptinkamos įvairiose aplinkose: nuo paprastų balų iki ežerų.

 Pavojingiausia iš jų – Naegleria fowleri – labiausiai mėgsta šiltą gėlą vandenį ir dažniausiai randama esant 30–40 °C temperatūrai.

Infekcija išsivysto tuomet, kai užterštas vanduo patenka į nosį. Ameba per uoslės nervus migruoja į smegenis ir pradeda ardyti jų audinius. Mirštamumas siekia 95–99 %. Ši infekcija neperduodama nuo žmogaus žmogui ir neatsiranda vien prarijus vandenį – pavojus kyla tik tuomet, kai vanduo patenka į nosies ertmę.

Nors vandens chloravimas ir tinkamas valymas gali sunaikinti šiuos organizmus, amebos sugeba išgyventi bioplėvelėse vandentiekio vamzdžiuose ir sudaryti apsaugines cistas. Dėl to jas itin sunku kontroliuoti vandentiekio sistemose, ypač vasarą.

Mokslininkai taip pat įspėja apie vadinamąjį „Trojos arklio efektą“: amebos gali tapti prieglobsčiu kitiems patogenams – tuberkuliozės bakterijoms, legioneliozės sukėlėjams, kai kuriems grybeliams ir virusams. Tokiose „slėptuvėse“ šie sukėlėjai geriau išsilaiko aplinkoje ir tampa atsparesni dezinfekcijai.

Klimato kaita dar labiau apsunkina situaciją: šylant vandeniui, Naegleria fowleri paplitimo arealas plečiasi į regionus, kuriuose anksčiau ši ameba nebuvo aptinkama. Tai reiškia, kad rizika gali didėti ir šalims, kurios iki šiol tokių atvejų nefiksavo arba fiksavo itin retai.

Vandentiekio sistemų stebėsena, siekiant aptikti amebas, atliekama retai, nes tyrimai yra sudėtingi ir brangūs. Šiuo metu pagrindinė apsaugos priemonė – vandens chloravimas ir reguliarus vamzdynų praplovimas, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad to nepakanka. Reikalinga kompleksinė ekologinė ir medicininė kontrolė.

Be pirminio smegenų uždegimo, amebos gali sukelti akių, odos infekcijas ir retus sisteminius susirgimus žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.

Specialistai rekomenduoja vengti panardinti galvą į šiltą, stovintį gėlą vandenį, maudantis naudoti nosies spaustukus. Kontaktinius lęšius būtina prižiūrėti itin kruopščiai – juos plauti ir laikyti tik steriliame arba virintame, atvėsintame vandenyje ar specialiame tirpale. Nosies plovimui tinka tik sterili, distiliuota arba prieš tai užvirinta ir atvėsinta vanduo.

Medikai pabrėžia: po maudynių gėlame vandenyje būtina atkreipti dėmesį į staigų, stiprų galvos skausmą, karščiavimą, pykinimą ar sprando sustingimą. Pajutus tokius simptomus, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę.

Taip pat pranešama, kad Vistaro instituto mokslininkai sukūrė vakcinos nuo ŽIV kandidatą, kuris jau po vienos injekcijos primatams paskatino neutralizuojančių antikūnų susidarymą. Tokia strategija gali reikšmingai supaprastinti skiepijimo procesą ir padaryti jį labiau prieinamą visame pasaulyje.

Su šiuo leidimu bendrovė atsisako atskirų kūrėjams skirtų beta versijų ir pereina prie nuolatinio „Canary“ kanalo, per kurį atnaujinimai bus platinami kūrėjams. Tokį pat požiūrį „Google“ jau taiko žiniatinklio naršyklėms, palaikydama ir „Chrome“ naršyklės „Canary“ kanalą.

Pasak bendrovės, dėl tokio modelio funkcijos ir API kūrėjams taps prieinamos iškart po to, kai bus patvirtintos vidiniuose testavimuose. Be to, „Canary“ kanalas palaiko atnaujinimus belaidžiu būdu (over-the-air), todėl kūrėjai gali dirbti su labiau integruotais darbo procesais ir turi geresnes galimybes realiomis sąlygomis testuoti savo programas.

„Google“ teigia, kad platformos stabilumo ji siekia pasiekti iki kovo mėnesio, o „Android 17“ išleidimą planuoja 2026 m. antrojo ketvirčio laikotarpiu. Dar pernai, kartu su „Android 16“ išleidimu, „Google“ perėjo prie dviejų leidimų struktūros per kalendorinius metus: didelis SDK leidimas pirmoje metų pusėje ir mažesnis SDK atnaujinimas antroje. Toks žingsnis buvo žengtas siekiant suteikti įrenginių gamintojams daugiau laiko naujausiai versijai įdiegti į kuo daugiau įrenginių ir sumažinti „Android“ ekosistemos fragmentaciją.

„Android 17“ taip pat apribos kūrėjų galimybes išjungti dydžio keitimo apribojimus. Tai reiškia, kad programų kūrėjai nebegalės priverstinai nustatyti ekrano orientacijos ar uždrausti dydžio keitimo dideliuose ekranuose. Taip „Google“ siekia, kad daugiau programų sklandžiai veiktų planšetiniuose kompiuteriuose ir sulankstomuose įrenginiuose, nepriklausomai nuo orientacijos ar lango dydžio.

„Google“ taip pat išplečia kameros galimybes „Android 17“ versijoje. Įdiegiamos naujos API, leisiančios kūrėjams sklandžiau valdyti kameros perėjimus, suteikiama VVC (H.266) vaizdo kodeko palaikymas, užtikrinamas geresnis garsumo lygio valdymas tarp skirtingų programų, kad garsas išliktų tolygus, bei įvedama griežtesnė fono garso kontrolė.

„Android 17“ atneša ir įvairius našumo patobulinimus: sumažėja praleistų kadrų skaičius, pagerinama atminties valymo (garbage collection) sistema. Be to, tobulinamas „Wi‑Fi“ ryšys – užtikrinamas tikslesnis įrenginių artumo nustatymas ir saugesnis tarpusavio įrenginių aptikimas.

Patyrę agronomai teigia, kad toks būdas gerokai paspartina dirvos ir pačių gumbų įšilimą. Pavasarį greičiausiai įšyla būtent viršutiniai 5–10 centimetrų dirvožemio sluoksniai, todėl bulvės gauna ankstyvą startą. Daigai pasirodo greičiau, o stolonai – požeminiai ūgliai, ant kurių formuojasi nauji gumbai – aktyviau vystosi purioje, orui laidžioje aplinkoje.

Rezultatas – gausesnis, kokybiškesnis derlius: gumbai būna lygesni, be suaugimų ir mazgų. Viršutinis dirvos sluoksnis po lietaus daug greičiau pradžiūsta, todėl sumažėja puvinių, rauplių ir grybinės kilmės ligų rizika.

Pasiruošimą rekomenduojama pradėti jau rudenį: dirvą verta perkasti, įterpiant perpuvusios organikos. Pavasarį žemės jau nebekasama – tik gerai supurenama. Sodinamoji medžiaga turėtų būti daiginama, kol susiformuos tvirti, trumpi daigeliai.

Į 5–7 centimetrų gylio vagas, paliekant 30–35 centimetrų atstumą tarp gumbų, bulves reikia dėti akelėmis į viršų. Iš viršaus jos užberiamos daržo žemės, gerai perpuvusio komposto arba mėšlo ir medžio pelenų mišiniu. Šio sluoksnio spausti nereikia – svarbu, kad jis išliktų purus.

Kai pasirodo daigai, būtina bent kartą juos supurenti ir apkaupti, suformuojant aukštą vagą. Be šios procedūros gumbai gali iškilti į paviršių, patekti į šviesą ir pažaliuoti, o tokios bulvės maistui netinka.

Specialistų teigimu, šis sodinimo „atvirkščiai“ būdas ypač pasiteisina vidutiniškai drėgnuose regionuose ir ten, kur gruntinis vanduo slūgso gana arti paviršiaus. Tuo tarpu labai sausuose rajonuose jis gali būti mažiau efektyvus, nes viršutinis dirvos sluoksnis per greitai išdžiūsta. Tokiais atvejais geriau taikyti klasikinį, gilesnį sodinimą.

Šiuo metu mokslininkams žinomos 66 kometų grupės, iš kurių 15 yra gerai ištirtos ir pažymėtos raidėmis nuo A iki Q. Manoma, kad visos šios grupės susidarė iš vienos milžiniškos „motininės“ kometos, kurios skersmuo galėjo viršyti 100 kilometrų. Ši kometa subyrėjo į daugybę dalių dar antikiniais laikais.

Naujoji kometa pavadinta C/2026 A1 (MAPS). Ją sausio 13 dieną aptiko MACS1 observatorija San Pedro de Atakamoje, Čilėje.

Apskaičiuota kometos orbita parodė, kad ji priklauso vadinamajai Krojco (Kreutz) šeimai. Tai netikėtas atradimas, nes iki šiol nė viena šios šeimos kometa nebuvo stebėta taip toli nuo Saulės ir tokiu dideliu išankstiniu laikotarpiu – net 11,5 savaitės iki priartėjimo prie periheliumo, artimiausio taško prie Saulės.

MAPS juda labai ištęsta orbita. Prognozuojama, kad balandžio pradžioje ji priartės prie mūsų žvaigždės iki kritiškai mažo atstumo – tik apie 120 tūkstančių kilometrų nuo Saulės paviršiaus. Jei kometos ledinis branduolys atlaikys milžinišką temperatūrą ir nesubyrės per anksti, šis objektas gali tapti toks ryškus, kad bus matomas net dieną plika akimi.

Jeigu kometa pradėtų irti tiesiog artimiausio priartėjimo prie Saulės metu, tai galėtų sukelti staigų ir labai stiprų šviesio padidėjimą. Tokiu atveju jos blyksnį tikėtina pamatytų gyventojai visame pasaulyje.

Iki šiol rekordinis atvejis priklausė ryškiai kometai C/1965 S1 (Ikeya–Seki), kuri buvo pastebėta likus vos 33 dienoms iki periheliumo.

Jungtinių Tautų Organizacija taip pat atkreipė dėmesį į kometų tyrimus. Ji oficialiai įtraukė paslaptingą tarpžvaigždinį objektą 3I/ATLAS į kasmetinių planetinės gynybos pratybų scenarijus dėl jo neįprasto ir sunkiai prognozuojamo elgesio.

Atliktas tyrimas rodo, kad asteroidai gali atlaikyti gerokai didesnes apkrovas, nei buvo manyta. Dar daugiau – esant itin stipriam smūgiui jų medžiaga gali net sustiprėti. Šis atradimas keičia požiūrį į branduolinio scenarijaus rizikas planetos gynyboje, nes sumažėja tikimybė, jog po sprogimo į Žemę skrietų daugybė pavojingų fragmentų.

Tyrime dalyvavo Oksfordo universiteto fizikai ir „Outer Solar System Company“ (OuSoCo) startuolio specialistai. Jie nagrinėjo geležinio meteorito elgseną stipraus apšvitinimo sąlygomis. Pasak OuSoCo bendraįkūrėjos Melanie Böhmann, analizė parodė, kad meteorito medžiaga mikroskopiniu masteliu tapo maždaug 2,5 karto atsparesnė.

Šiuo metu pagrindiniu, praktiškai išbandytu Žemės apsaugos nuo asteroidų metodu laikomas kinetinis smūgis – kaip per NASA misiją DART, kai zondas sąmoningai atsitrenkė į asteroidą, kad pakeistų jo orbitą. Tačiau šis metodas turi daug neapibrėžtumų: nedidelė paklaida skaičiavimuose ar netikėta medžiagos reakcija gali tik atidėti susidūrimą su Žeme arba nenuspėjamai pakeisti asteroido trajektoriją.

Siekdami geriau suprasti šias rizikas, tyrėjai pirmą kartą realiu laiku ir nenaudodami destruktyvių metodų stebėjo, kaip meteoritas deformuojasi ir prisitaiko prie ekstremalių sąlygų. Eksperimentai buvo atlikti Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN centre HiRadMat, naudojant dalelių greitintuvą „Super Proton Synchrotron“.

Tyrimo metu geležinio meteorito „Campo del Cielo“ pavyzdys buvo apšvitintas trumpos trukmės skirtingo intensyvumo protonų pluošto impulsais. Jutikliai užfiksavo, kad medžiaga iš pradžių suminkštėja ir išlinksta, o vėliau vėl tampa tvirtesnė. Be to, esant stipresniems smūgiams, ji efektyviau išsklaidė perduotą energiją.

Šie rezultatai padeda paaiškinti, kodėl ankstesni laboratoriniai modeliai dažnai pateikdavo prieštaringus duomenis apie asteroidų tvirtumą. Pasirodo, jų mechaninės savybės nėra pastovios ir gali kisti akimirksniu, priklausomai nuo apkrovos pobūdžio ir intensyvumo.

Mokslininkai pabrėžia, kad kosminių kūnų mechaninės savybės kinta realiu laiku, todėl jų negalima laikyti nekintamais dydžiais, kaip dažnai daroma nukreipimo modeliuose. Toliau komanda planuoja tirti kitokios sudėties asteroidus, nes labiau nevienalytės uolienos gali elgtis visiškai kitaip nei geležiniai meteoritai.

OuSoCo bendraįkūrėjo Carlo-Georgo Schlesingerio teigimu, pasaulis turi būti pasirengęs itin tiksliai suplanuotai branduolinio nukreipimo misijai, net jei pilno masto bandymų iš anksto atlikti neįmanoma. Tuo pat metu mokslininkai akcentuoja, kad realios grėsmės atveju greičiausiai būtų taikomas nuotolinis branduolinis sprogimas šalia asteroido paviršiaus.

Toks sprogimas išgarintų dalį paviršiaus medžiagos ir sukurtų reaktyvią trauką, kuri pamažu pakeistų asteroido orbitą, bet nesunaikintų jo visiškai. Taip būtų sumažinta didelio nuolaužų debesies susidarymo ir nekontroliuojamo jų pasklidimo rizika.

Šis fenomenas, vadinamas mikroseisminiu signalu, pirmą kartą užfiksuotas XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje. Tuomet Amerikos geologas Džekas Oliveris, dirbęs Lamont–Doherty geologijos observatorijoje Kolumbijos universitete, atkreipė dėmesį į keistą ritmišką „triukšmą“ seisminiuose duomenyse.

Tuo metu turimos technologijos neleido tiksliai nustatyti šio signalo šaltinio. Vėliau mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad impulsas sklinda iš Bonio įlankos srities Gvinėjos įlankoje.

Viena iš hipotezių šį Žemės pulsą sieja su vandenyno bangomis. Pagal šią versiją, žemyninis šelfas šiame regione veikia kaip milžiniškas natūralus „būgnas“: bangos, reguliariai atsitrenkiančios į šelfo kraštą, sukuria harmoningus virpesius, kurie plinta per Žemės plutą.

Kita mokslininkų grupė spėja, kad pusiausvyros sutrikdymą lemia vulkaninė veikla, nes signalo židinys yra netoli ugnikalnio San Tomės saloje, o panašūs mikroseisminiai virpesiai jau buvo stebėti ir Japonijoje.

Nepaisant dešimtmečius trunkančių stebėjimų, šis reiškinys iki šiol lieka tyrimų paraštėse, nes nekelia tiesioginės grėsmės ir nedaro įtakos žemės drebėjimams. 2020 metais, per pasaulinį karantiną, kai žmonių veikla gerokai sumažėjo, mokslininkai galėjo detaliau stebėti Žemės foninius virpesius, tačiau paaiškinti 26 sekundes trunkančio „dūžio“ kilmės jiems vis tiek nepavyko.

Gyventojų surašymai yra viena svarbiausių priemonių valstybėms planuoti paslaugas ir paskirstyti išteklius. Jie padeda nustatyti, kur reikia naujų gydymo įstaigų, mokyklų ar kelių, atsižvelgiant į realų gyventojų skaičių ir jų poreikius. 

Tačiau pasaulinė duomenų bazė trūkinėja. Kai kurios šalys daugiau nei dešimtmetį nevykdė visuotinio surašymo, o kitos nors ir surengė jį, nepaskelbė rezultatų. Vien tai, kad ketvirtadalis pasaulio gyventojų šiuo metu nėra įtraukti į oficialius skaičiavimus, rodo mastą šios tyliai augančios problemos. 

Dar blogiau, kai net atlikus surašymą, rezultatai pasirodo esantys netikslūs. Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, paskutinio surašymo metu buvo praleista apie tris milijonus lotynų kilmės gyventojų. Pietų Afrikos duomenys rodo, kad bendras gyventojų skaičius galėjo būti sumažintas net trečdaliu. Panašūs trūkumai fiksuojami ir kituose žemynuose. 

Kodėl žmonės išnyksta iš statistikos? 

Daug veiksnių lemia, kad gyventojai lieka neįtraukti. Vienas jų yra pandemija, sutrikdžiusi tradicinius duomenų rinkimo metodus. Kitas vis mažėjantis pasitikėjimas valdžia. Kai kurios bendruomenės baiminasi, kad pateikti duomenys gali būti panaudoti prieš juos, ypač kalbant apie migracijos politiką ar dirbtinio intelekto sprendimų taikymą. 

Be to, kai kurios valstybės nukreipia finansinius išteklius į kitas sritis, pavyzdžiui, gynybą, mažindamos paramą Jungtinių Tautų organizacijoms, kurios padeda koordinuoti gyventojų apklausas. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose nutraukta keturis dešimtmečius veikusi programa, kuri aprūpindavo duomenimis apie 90 skirtingų šalių. Be tokios paramos, daugelis besivystančių šalių neturi nei technologinių, nei žmogiškųjų išteklių patikimam duomenų rinkimui. 

Paradoksas: duomenų gausu, bet ne apie tai, kas svarbiausia 

Nors gyvename laikais, kai atrodo, jog informacijos yra daugiau nei bet kada anksčiau, dažnai trūksta esminių demografinių duomenų. Tai sukelia pavojų, nes sprendimai daromi ne iš realybės, bet iš spėlionių. 

Mokslininkai siūlo sprendimus. Vienas jų – pasitelkti palydovinius vaizdus ir dirbtinį intelektą, kurie gali padėti identifikuoti gyvenvietes, pastatus ir net gyventojų tankumą tam tikrose teritorijose. Tokios priemonės jau taikomos kai kuriose šalyse ir padeda sumažinti surašymų kaštus bei pagerinti jų tikslumą. 

Tačiau vien technologijos neužtenka. Pasitikėjimas – pagrindinis raktas. Vyriausybės turi paaiškinti, kodėl gyventojų duomenys yra svarbūs, kaip jie prisideda prie žmonių kasdienybės gerinimo ir kaip užtikrinamas jų saugumas. 

Kiekvienas žmogus turi būti matomas 

Profesorius Andrew Tatem iš Pietų Hamptono universiteto pabrėžia, kad gyventojų duomenys yra lyg valstybės stuburas. Jie būtini planuojant atsparias, teisingas ir sveikas visuomenes. Kai tam tikros bendruomenės lieka neįtrauktos, tai sukuria užburtą ratą – jų problemos ignoruojamos, o skirtumai dar labiau didėja. 

Sprendimas slypi bendrame darbe. Derinant technologinę pažangą, skaidrumą ir tarptautinę paramą, galima užtikrinti, kad nė vienas žmogus neliks nepastebėtas. Nes tik tada, kai kiekvienas žmogus yra suskaičiuotas, galime sakyti, kad visi yra svarbūs.

„Bluesky“ vartotojai prie juodraščių gali prieiti taip pat, kaip ir kitose panašiose platformose: pradėjus kurti naują įrašą, viršutiniame dešiniajame ekrano kampe tereikia pasirinkti mygtuką „Drafts“ (juodraščiai).

Juodraščių diegimas vyksta tuo metu, kai „Bluesky“ neseniai pristatė savo veiklos planus artimiausiems metams. Bendrovė teigia, kad daugiausia dėmesio skirs programėlės algoritminės „Discover“ naujienų srauto skilties tobulinimui, tikslesnėms paskyrų, kurias verta sekti, rekomendacijoms ir programėlės „realaus laiko“ pojūčiui sustiprinti, be kitų atnaujinimų. Kartu įmonė pripažįsta, kad vis dar reikia sutvarkyti esmines, bazines funkcijas.

Nors „Bluesky“ jau yra subūręs lojalią vartotojų bendruomenę, pagal tam tikras pagrindines funkcijas jis vis dar atsilieka nuo konkurentų. Pavyzdžiui, platformoje vis dar trūksta privačių paskyrų galimybės ir ilgesnių vaizdo įrašų palaikymo.

Viešai visiems prieinama „Bluesky“ tapo 2024-ųjų pradžioje. Nuo tada platforma sparčiai augo ir, remiantis tiesiogiai iš „Bluesky“ kūrėjams skirtos API gaunamais duomenimis, jau yra perkopusi 42 milijonų vartotojų ribą.

Radinį aptiko Centrinio Lankašyro universiteto tyrėjų grupė, kuriai vadovavo archeologijos profesorius Dankanas Sejeras. Pasak mokslininkų, tai vienas įspūdingiausių ankstyvojo viduramžio ginklų, rastų šiame regione per pastaruosius dešimtmečius.

Prabanga ir runų paslaptys

Kardas išsiskiria itin kruopščiu meistrų darbu. Rankenos elementai dekoruoti sidabru ir paauksavimu, o metalinėse dalyse matyti įrėžti runiniai ženklai. Runos buvo naudojamos dar iki lotyniško rašto paplitimo, todėl jų buvimas ant ginklo leidžia tyrėjams geriau suprasti to meto raštingumą, simboliką ir kultūrinius ryšius.

Mokslininkai tikisi, kad iššifravus runinius užrašus pavyks sužinoti daugiau apie kardo savininką, jo kilmę ar statusą, o gal net apie dirbtuves, kuriose buvo pagamintas šis ginklas.

Išlikusios kailinės makštys

Šalia kardo archeologai aptiko neįprastai gerai išsilaikiusius medinių ir odinių makščių likučius, kurių vidus buvo išklotas bebro kailiu. Tokia organinių medžiagų išlikimo būklė yra itin reta, todėl radinys laikomas išskirtiniu.

Bebro kailiu pamuštos makštys rodo ne tik aukštą meistriškumo lygį, bet ir savininko statusą. Profesoriaus Sejero teigimu, tokie ginklai buvo ne vien kovos priemonė, bet ir valdžios bei prestižo simbolis, galėjęs būti perduodamas iš kartos į kartą kaip paveldimas relikvinis daiktas.

Karys, palaidotas su ginklu

Preliminari kapo analizė leidžia manyti, kad karys buvo palaidotas laikydamas kardą rankose. Toks laidojimo būdas rodo ypatingą ginklo reikšmę jo savininkui ir pabrėžia socialinį statusą bendruomenėje.

Archeologai šiuo metu tęsia tyrimus, taikydami laboratorines analizės metodikas, kad nustatytų naudotas medžiagas, metalo apdirbimo technikas ir kuo tiksliau datuotų radinį. Tikimasi, kad tolimesni tyrimai padės atskleisti daugiau detalių apie ankstyvųjų anglosaksų elito gyvenimą, jų ritualus ir tarpkultūrinius ryšius Europoje.

Šiuolaikiniai KT skeneriai itin tiksliai užfiksavo smulkiausias anatomines struktūras ir parodė lėtinio skausmo pėdsakus, su kuriais gyveno žyniai Nes-Minas ir Nes-Choras.

Į Keck Medicine USC medicinos centrą mumijos buvo atgabentos užantspauduotuose sarkofaguose. Radiologai atliko išsamų KT tyrimą nepažeisdami įvyniojimų. Mokslininkus nustebino gautų vaizdų tikslumas – aparatas aiškiai parodė net vokų ir lūpų kontūrus.

Tyrimas atskleidė, kad Nes-Minas turėjo stipriai pažeistą juosmeninę stuburo dalį – greičiausiai dėl amžiaus sukeltų degeneracinių pokyčių. Kartu su juo buvo palaidoti amuletai ir papuošalai, kurie taip pat buvo skaitmenizuoti. Nes-Chorui nustatytos rimtos dantų problemos ir suirusios klubo sąnario struktūros, rodančios labai garbų amžių mirties metu.

Mokslininkų komanda, vadovaujama daktarės Summer Decker, iš KT vaizdų sukūrė itin detalius abiejų kūnų ir su jais palaidotų artefaktų 3D modelius. Šių duomenų pagrindu medicininiais 3D spausdintuvais buvo pagamintos natūralaus dydžio stuburo, kaukolių ir šlaunikaulių kopijos, taip pat kelių Nes-Mino kape rastų artefaktų atkartojimai.

„Mumijos ilgą laiką buvo mįslė. Galimybė pažvelgti po paviršiumi ir atskleisti konkrečių žmonių gyvenimo patirtis yra nepaprastai jaudinanti. Ši šiuolaikinė mokslo technologija suteikia mums galingą langą į senųjų žmonių ir praėjusių civilizacijų pasaulį, kurie kitu atveju būtų prarasti“, – pabrėžė antropologė Diana Perlov.

Primename, kad Kento grafystėje archeologai neseniai aptiko maždaug 1500 metų senumo anglosaksišką kalaviją. Ginklas su runų užrašais ir paauksuota rankena suteikia naujos informacijos apie ankstyvųjų Viduramžių kultūrinius ryšius.

Vartotojai gali atsidaryti skiltį „Library“, paspausti mygtuką „New“ ir pasirinkti parinktį „AI playlist“. Tada galima įvesti norimą užklausą tekstu arba balsu – pavyzdžiui, „raging death metal“, „sad post rock“, „progressive house mix for a chill party“, „indie pop“ ar „90s classic hits“ – ir pagal ją bus automatiškai sugeneruojamas grojaraštis.

„YouTube“ su dirbtinio intelekto kuriamais grojaraščiais eksperimentuoja jau kurį laiką. 2024 m. liepą bendrovė JAV rinkoje testavo funkciją, leidžiančią vartotojams kurti pasirinktines radijo stotis pagal tekstines užklausas. Naujoji AI grojaraščių kūrimo galimybė yra natūrali šių bandymų tąsa ir išplėtimas.

Konkurentų žingsniai: AI sprendimai tampa standartu

Kitos muzikos transliavimo platformos taip pat neskuba atsilikti. „Spotify“, „Amazon Music“ ir „Deezer“ jau yra įdiegusios savo AI pagrindu veikiančius grojaraščių ar radijo stočių kūrimo sprendimus.

Tai rodo aiškią rinkos tendenciją: personalizuotas turinys, generuojamas dirbtiniu intelektu, tampa viena svarbiausių muzikos srautinių platformų funkcijų.

Pastangos sustiprinti „YouTube Premium“ patrauklumą

„YouTube“ siekia padaryti „Premium“ planą patrauklesnį ir dažniau pasirenkamą. Šią savaitę bendrovė pradėjo riboti nemokamiems „YouTube Music“ vartotojams galimybę matyti dainų tekstus programėlėje.

Kaip nurodė „YouTube“, tai yra eksperimentas, atliekamas „su maža dalimi reklamas matančių vartotojų“, ir dainų tekstai bei toliau lieka prieinami didelei daugumai nemokamų naudotojų.

Prenumeratų verslo augimas

„Google“ fiksuoja augantį pajamų srautą iš prenumeratų verslo, kuriame svarbų vaidmenį atlieka „YouTube“. Bendrovė neseniai paskelbė, kad iš viso turi 325 milijonus mokančių vartotojų, jungiančių „Google One“ ir „YouTube Premium“ paslaugas.

Naujos AI funkcijos, tokios kaip automatinis grojaraščių kūrimas, yra viena iš priemonių, padedančių didinti šių prenumeratų vertę vartotojams ir skatinančių pereiti nuo nemokamo prie mokamo plano.

Ritualų mastas ir technika

Mokslininkų komanda iš Autonominio Barselonos universiteto išanalizavo kaukolių liekanas, rastas Olerdolos ir Molí d’Espergolio gyvenvietėse. Bioantropologiniai tyrimai parodė aiškius aštriais įrankiais padarytų pjūvių ir įbrėžimų pėdsakus, atsiradusius mirties momentu arba netrukus po jos.

Ypatingą tyrėjų dėmesį patraukė sudėtingi galvų paruošimo „trofėjams“ metodai. Norint išsaugoti nukirstas galvas, buvo naudojamos natūralios medžiagos: pušų sakai, augaliniai ir gyvūniniai riebalai, vaškas bei aliejai. Ant vienos kaukolės aptikta pėdsakų, rodančių, kad buvo nuožulniai nuimta ne tik galvos, bet ir veido oda – tai itin reta praktika, iki šiol dokumentuota tik Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos teritorijose.

Kai kuriais atvejais į kaukoles buvo įkalami geležiniai vinys, kad galvos būtų tvirtai pritaisomos – greičiausiai prie sienų, stulpų ar specialių konstrukcijų, skirtų demonstravimui.

Simbolika ir socialinė reikšmė

Kaulų fragmentai daugiausia rasti viešosiose erdvėse – prie įėjimo bokštų ar architektūriškai išskirtiniuose pastatuose. Tai rodo, kad nukirstos galvos buvo naudojamos kaip „viešos ekspozicijos“ objektai ir atliko svarbų simbolinį vaidmenį bendruomenės gyvenime.

Dauguma identifikuotų palaikų priklausė jauniems vyrams, maždaug 8–15 metų amžiaus. Kadangi pagrindinė iberų laidojimo tradicija buvo kremacija, tyrėjai daro prielaidą, kad galvų nukirtimo ritualai buvo taikomi ne savo bendruomenės nariams, o karo belaisviams ar priešų atstovams.

Nauji duomenys verčia istorikus iš naujo apibrėžti senosios Europos kultūrines ribas. Ispanijos iberų genčių ritualų panašumas į galų papročius dabartinėje Prancūzijos teritorijoje rodo, kad tarp keltų ir galų pasaulių egzistavo tvirti kultūriniai ryšiai, kurie gerokai peržengė atskirų regionų ir genčių ribas.

Šie atradimai ne tik atskleidžia dramatiškas senovės karo ir ritualų formas, bet ir padeda geriau suprasti, kaip smurtas, bausmė ir simbolinė galia buvo integruoti į ankstyvųjų Europos visuomenių socialinę struktūrą.

Didmiesčiuose gyvenantiems žmonėms bankomatai dar vis prieinami, tačiau net ir ten jų tinklas pastebimai traukiasi. Kalbant apie mažesnius miestelius ar kaimus, situacija dar liūdnesnė, gyventojai neretai turi važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio grynųjų išdavimo punkto. 

Tokios tendencijos lemia svarbius pokyčius, tiek kasdienėse žmonių įpročiuose, tiek finansinio saugumo bei prieinamumo klausimuose. Diskusija apie bankomatų reikalingumą nėra vien tik apie technologijas ar šiuolaikinius atsiskaitymo būdus. 

Ji taip pat liečia socialinį teisingumą, geografinį pasiekiamumą bei vyresnio amžiaus žmonių galimybes likti pilnaverčiais ekonominės sistemos dalyviais. O dabar, plačiau apie tai, kur link judame ir kas vis dėlto gali pakeisti seną, pažįstamą grynųjų išėmimo aparatą.

Bankomatų mažėjimo priežastys

Pagrindinis bankomatų tinklo traukimosi motyvas – besikeičiantys klientų įpročiai. Daugelis renkasi bekontakčius mokėjimus, mobiliuosius pervedimus ir skaitmenines pinigines. Tai ne tik greičiau, bet dažnai ir saugiau. Bankai mato, kad fizinių pinigų poreikis mažėja, todėl investuoti į aparatų priežiūrą, apsaugą, kasetėms su pinigais pildyti skirtą logistiką, ekonomiškai nebeapsimoka.

Didelį vaidmenį taip pat vaidina augantis grynųjų pinigų išėmimo limitų sumažinimas bei vis mažiau atsiskaitantys grynaisiais gyventojai. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija, grynieji jau sudaro tik mažytę dalį visų operacijų. 

Lietuvoje šis skaičius vis dar gerokai didesnis, tačiau tendencijos aiškios – vis daugiau paslaugų teikėjų net nesiūlo galimybės atsiskaityti grynaisiais.

Socialinė atskirtis ir regioninis disbalansas

Nors technologiniai pokyčiai džiugina didžiųjų miestų gyventojus, jie tampa nemaloniu iššūkiu regionuose. Mažesnių miestelių ar kaimų gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi išmaniojo telefono ar nėra įgudę naudotis elektronine bankininkyste, bankomatų trūkumas tampa ne tik nepatogumu, bet ir socialinės atskirties ženklu.

Pensijos, pašalpos ar net smulkios kasdienės išlaidos vis dar dažnai tvarkomos grynaisiais. Jei artimiausias bankomatas už kelių dešimčių kilometrų, kyla klausimas, ar tokia sistema iš tiesų yra prieinama visiems piliečiams. Bankai pamažu diegia mobiliuosius bankomatus ar bendradarbiauja su pašto skyrių tinklais, tačiau šios priemonės dar nėra plačiai prieinamos.

Alternatyvų paieškos

Tiesa, visiškai be grynųjų gyventi kol kas nepavyksta. Dėl to imtasi ieškoti sprendimų – kai kurie prekybos centrai, vaistinės ar pašto skyriai siūlo galimybę išsigryninti pinigus atsiskaitant kortele už pirkinius. Toks sprendimas nors ir padeda iš dalies, bet vis dar neatstoja klasikinio bankomato, kuris prieinamas bet kuriuo metu ir dažniausiai leidžia atlikti daugiau nei vieną finansinę operaciją.

Kita vertus, matome ir pozityvių permainų. Į skaitmenines paslaugas linkstančios valstybės investuoja į alternatyvias grynųjų išdavimo formas, nuo mažų, lengvai perkeltinų bankomatų iki partnerystės su vietos verslais. Tokiu būdu net ir atokesnėse vietovėse atsiranda galimybė gauti grynųjų, o bankams tai pigesnis būdas palaikyti prieinamumą.

Ar bankomatai išnyks visiškai?

Ar bankomatų laukia toks pat likimas kaip pašto dėžučių? Galbūt. Tačiau tai nereiškia, kad jų neliks visai. Tikėtina, kad jie taps labiau specializuota paslauga – skirta tam tikriems vartotojų segmentams arba išliks tik didesniuose mazguose: stotyse, ligoninėse, prekybos centruose.

Bankomatai jau dabar traukiasi į užkulisius, nuo kiekvienos sankryžos iki kelių strategiškai pasirinktų taškų. Bet kol bent daliai visuomenės jie išlieka pagrindiniu būdu pasiekti savo pinigus, jų atsisakyti visiškai dar negalime. Tai būtų ne tik rizikinga, bet ir socialiai neatsakinga.

Ateities scenarijus – mišri sistema?

Greitu metu gali susiformuoti dviguba sistema: miestų gyventojai vis labiau pasikliaus skaitmeninėmis paslaugomis, o regionuose išliks poreikis grynųjų išdavimo sprendimams. Gali būti, kad bankomatai taps panašūs į viešąsias bibliotekas – jų mažės, bet išnykti jie vis tiek negalės.

Vienas svarbus principas išliks nepajudinamas. Pinigai, nepriklausomai nuo jų formos, turi būti prieinami visiems. Ir jei grynieji išlieka svarbi jų dalis, tuomet ir bankomatų funkcija dar ilgai bus gyvybiškai reikalinga.

Ypatingo sėkmės impulso suteikė metų pabaigos kampanija „Wrapped“, kuri apibendrina klausytojų metų statistiką ir muzikiniaus įpročius, pateikia asmeniškas ataskaitas ir dalijimosi turiniu galimybes. Pasak bendrovės, ši kampanija pritraukė daugiau kaip 300 mln. aktyviai įsitraukusių naudotojų ir sukūrė apie 630 mln. pasidalijimų socialiniuose tinkluose, o turinys buvo pristatytas 56 kalbomis.

Bendros „Spotify“ ketvirčio pajamos siekė 4,53 mlrd. eurų (5,39 mlrd. JAV dolerių) – maždaug 7 % daugiau nei prieš metus. Didžiausią įtaką tam turėjo 8 % išaugusios pajamos iš prenumeratų. Tuo tarpu iš reklamomis paremto verslo segmento pajamos sumažėjo 4 % – iki 518 mln. eurų (616,6 mln. JAV dolerių).

Investuotojams svarbus bendrasis pelningumas taip pat gerėjo – bendrovės bendroji marža padidėjo 83 baziniais punktais ir pasiekė rekordinį 33,1 %. Tam daugiausia įtakos turėjo sėkmingesnis reklamų pardavimas tiek tinklalaidėse, tiek muzikos turinyje.

Šie rezultatai pasiekti tuo metu, kai „Spotify“ vairą perėmė nauji bendrai einantys generalinių direktorių pareigas – Gustavas Söderströmas ir Alexas Norströmas, pakeitę bendrovės įkūrėją Danielį Eką. Jie valdo įmonę, kuri jau seniai peržengė vien tik muzikos transliavimo ribas.

Pradėjusi veiklą kaip vien muzikos transliacijos platforma, „Spotify“ išplėtė paslaugų spektrą: dabar čia galima klausytis tinklalaidžių, garso knygų, įsigyti fizinių knygų. Programėlėje atsirado muzikos vaizdo klipai ir vaizdo tinklalaidės. Bendrovė daug dėmesio skiria naudotojų išlaikymui – siūlo socialines funkcijas, tokias kaip grupiniai pokalbiai, galimybė realiuoju laiku dalintis tuo, ką klausai, ir kiti bendravimo formatai.

Per „Spotify“ taip pat galima rezervuoti bilietus į koncertus ir išsamiau sužinoti dainų atsiradimo istorijas. Tokiu būdu platforma tampa ne tik muzikos transliavimo paslauga, bet ir platesne pramogų bei patirčių ekosistema.

„Spotify“ aktyviai diegia dirbtinio intelekto sprendimus. Vartotojams siūlomas DI didžėjus (AI DJ), kuris kuria personalizuotas transliacijas ir reaguoja į balso komandas, taip pat DI sugeneruoti grojaraščiai, sudaromi pagal vartotojo pateikiamas užklausas. Be to, klausytojai gali išskirti tam tikrus kūrinius, kad jie nebūtų naudojami formuojant jų muzikinį profilį ir rekomendacijas – tai padeda dar tiksliau pritaikyti siūlomą turinį.

Pastaraisiais metais „Spotify“ itin daug dėmesio skiria pelningumui. Viena iš krypčių – prenumeratos kainų didinimas JAV ir Europoje. Kartu bendrovė papildė nemokamą, reklamomis paremtą paslaugos versiją naujomis funkcijomis, siekdama pritraukti daugiau naudotojų iš tokių konkurentų kaip „YouTube Music“ ar „Amazon Music“. Nemokami vartotojai dabar gali lengviau ieškoti konkrečių dainų ir jas pasirinkti klausymuisi, o tai artina nemokamą paketą prie mokamos patirties.

Artimiausiam ketvirčiui „Spotify“ prognozuoja dar didesnį augimą: tikimasi, kad bendras naudotojų skaičius pasieks 759 mln., o mokamų prenumeratorių – 293 mln. Jei šios prognozės pasitvirtins, bendrovė dar labiau sustiprins savo, kaip didžiausios pasaulyje muzikos transliacijos platformos, pozicijas.

Įrankis „Results about you“ jau anksčiau leido vartotojams prašyti pašalinti iš „Google“ paieškos rezultatų nuorodas, kuriose yra jų telefono numeris, el. pašto adresas ar namų adresas. Dabar, kaip pranešė bendrovė, šiuo įrankiu taip pat galima prašyti pašalinti rezultatus, kuriuose pateikiami tokie duomenys kaip vairuotojo pažymėjimo numeris, paso informacija ar socialinio draudimo (Social Security) numeris.

Šį įrankį galima pasiekti „Google“ programėlėje: tereikia bakstelėti savo „Google“ paskyros nuotrauką ir pasirinkti „Results about you“ („Rezultatai apie jus“). Jei naudojatės pirmą kartą, reikia paspausti „Get started“ („Pradėti“) ir įvesti asmeninę kontaktinę informaciją, kurią norite stebėti. Tuomet būsite paraginti pridėti ir savo valstybinių asmens dokumentų numerius. Esami vartotojai gali papildomai įvesti šiuos numerius ir pasirinkti, kuriuos iš jų įrankis turėtų nuolat stebėti.

Patvirtinus duomenis, „Google“ automatiškai stebės paieškos rezultatus ir praneš, jei ras nuorodas, kuriose pateikiama jūsų informacija. Bendrovė pabrėžia, kad duomenų pašalinimas iš paieškos nereiškia, jog jie išnyksta iš viso interneto, tačiau tai gali reikšmingai sumažinti riziką, kad jautri informacija bus lengvai randama ir viešai prieinama.

Atnaujinimai per artimiausias dienas pradedami diegti Jungtinėse Valstijose. Ateityje „Google“ planuoja šias galimybes išplėsti ir į kitas pasaulio rinkas.

Technologijų milžinė taip pat pranešė, kad tapo paprasčiau prašyti pašalinti nepageidaujamus atvirus (non-consensual explicit) atvaizdus iš „Google“ paieškos. Dabar vartotojams pakanka paspausti tris taškus ant atvaizdo, pasirinkti „remove result“ („pašalinti rezultatą“) ir tuomet nurodyti „It shows a sexual image of me“ („tai rodo seksualinį mano atvaizdą“).

Be to, nebereikia pranešti apie kiekvieną atvaizdą atskirai – vienu prašymu galima pažymėti ir pateikti kelis paieškos rezultatuose rodomus atvaizdus. Visi pateikti prašymai ir jų būsena gali būti patogiai stebimi vienoje vietoje, „Results about you“ („Rezultatai apie jus“) skiltyje.

Pasak „Google“, vien tik esamo turinio pašalinimo nepakanka. Todėl naujasis procesas siūlo papildomą apsaugą: vartotojai gali pasirinkti apsaugos priemones (opt-in), kurios iš anksto filtruos bet kokius naujai atsirandančius panašaus pobūdžio atvirus rezultatus, kad jie nepasirodytų vykdant panašias paieškas.

Turkija yra sudėtingame kelių tektoninių plokščių sandūroje, ir būtent ši geodinaminė situacija ne kartą lėmė pražūtingus žemės drebėjimus. Po 1939 m. Erzindžano tragedijos, kai žuvo daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, mokslininkai atkreipė dėmesį į tendenciją, kad stiprių žemės drebėjimų epicentrai laikui bėgant slinko į vakarus išilgai Šiaurės Anatolijos lūžio.

Daugelis tyrėjų laiko labiausiai tikėtina būsimo didelio žemės drebėjimo vieta būtent Marmuro jūros dugną. Ten reikšminga seisminė veikla nefiksuojama daugiau kaip 250 metų, todėl manoma, kad šiame ruože kaupiasi tektoninė įtampa. Tačiau tiksli lūžio struktūra ilgą laiką buvo neaiški.

Tokijo mokslo instituto mokslininko dr. Yasuo Ogawa vadovaujama komanda pirmą kartą sudarė detalų trimačio (3D) regiono požeminių sluoksnių modelį, panaudodama maždaug dviejų dešimčių stočių magnetotelūrinius duomenis. Šis metodas leido atkurti elektrinio laidumo ir varžos pasiskirstymą dešimčių kilometrų gylyje ir tiksliau nustatyti silpnų bei „užblokuotų“ Žemės plutos zonų ribas.

Gautas modelis atskleidė ryškiai kontrastuojančias sritis: silpnas, skysčiais prisotintas zonas su mažu elektriniu varžiu ir tvirtus, standžiai „užspaustus“ segmentus. Būtent ribos tarp šių dviejų tipų sričių gali tapti būsimo galingo žemės drebėjimo židiniais.

Pasak dr. Ogawos, tyrimo rezultatai leidžia tiksliau nustatyti potencialius stiprių požeminių smūgių židinius ir įvertinti galimą jų intensyvumą. Tai itin svarbu kuriant patikimesnes žemės drebėjimų prognozavimo sistemas ir mažinant stichinių nelaimių padarinius Turkijoje.

Be to, tyrėjai pabrėžia, kad tokie išsamūs geofiziniai modeliai padeda geriau suprasti ne tik šio konkretaus regiono, bet ir kitų tektoniškai aktyvių zonų elgseną. Tai gali prisidėti prie globalių seisminių rizikų vertinimo ir efektyvesnio pasirengimo galimoms nelaimėms.

Primename, kad po Australijos žemynu taip pat aptikta paslaptinga „įduba“ Žemės magnetiniame lauke. Mokslininkų teigimu, ši anomalija gali tapti raktu į naujus svarbius geologinius atradimus ir padėti geriau suprasti mūsų planetos gilumines struktūras.

Emocinis ryšys ir veidrodiniai neuronai

Viena svarbiausių užkrečiamo žiovulio priežasčių – emocinis ryšys tarp žmonių. Tyrimai rodo aiškią priklausomybę: kuo artimesnis jums žmogus žiovauja, tuo didesnė tikimybė, kad „užsikrėsite“ ir jūs.

Šis reiškinys siejamas su vadinamaisiais veidrodiniais neuronais galvos smegenyse. Jie atsakingi už mūsų gebėjimą įsijausti, suprasti kitų emocijas ir elgesį. Iš esmės žiovulio pakartojimas yra nesąmoningas socialinės solidarumo aktas – tarsi tylus signalas: „Aš esu su tavimi, jaučiu tą patį.“

Evoliucinės šaknys: grupės ritmo sinchronizavimas

Kita priežastis siekia labai senus laikus, kai žmonių išlikimas priklausė nuo grupės ar genties veiksmų suderintumo. Manoma, kad žiovulys galėjo atlikti savotiško signalo funkciją, padedančią sinchronizuoti biologinius ritmus visoje grupėje.

Nusižiovavus vienam bendruomenės nariui, tai sukeldavo grandininę reakciją – kiti taip pat nusižiovaudavo, tarsi „atsinaujindavo“. Taip visa grupė vienu metu tapdavo budresnė arba, atvirkščiai, ruošdavosi poilsiui. Bendra aktyvumo būsena didino galimybę greičiau pastebėti pavojų ir efektyviau į jį reaguoti.

Fiziologinis vaidmuo: smegenų aušinimas

Trečiasis veiksnys – grynai fiziologinis. Žiovulys atlieka termoreguliacijos funkciją. Gilaus įkvėpimo metu įkvepiamas vėsesnis oras padeda atvėsinti smegenis, kai jos perkaista dėl intensyvaus darbo ar streso.

Organizmas tarsi „išvėdina sistemą“, kad ši veiktų efektyviau. Pamatęs žiovaujantį žmogų, jūsų smegenys gali nesąmoningai interpretuoti tai kaip signalą, jog aplinkoje galbūt trūksta oro ar patalpoje per šilta, ir „profilaktiškai“ įjungia aušinimo mechanizmą jums patiems.

Kodėl vaikai beveik neužsikrečia žiovuliu?

Įdomu tai, kad 4–6 metų sulaukę vaikai beveik nereaguoja į kitų žiovulį – jie retai „užsikrečia“ šiuo veiksmu tiek nuo suaugusiųjų, tiek nuo bendraamžių.

Mokslininkai tai aiškina tuo, kad ankstyvame amžiuje empatijos mechanizmai ir socialiniai įgūdžiai dar tik pradeda formuotis. Vaiko smegenys dar nėra pilnai „užprogramuotos“ automatiškai nuskaityti ir veidrodiniu principu atkartoti aplinkinių emocines ir fiziologines būsenas.

Vystantis socialiniams ryšiams, stiprėjant empatijai ir suvokimui apie kitus žmones, didėja ir polinkis „užsikrėsti“ žiovuliu – tai tampa dar vienu ženklu, kad žmogus vis labiau įsitraukia į socialinę aplinką.

Ką mums pasako užkrečiamas žiovulys?

Užkrečiamas žiovulys nėra tik nuovargio ar nuobodulio požymis. Tai sudėtingas reiškinys, susijęs su: empatija ir emociniu ryšiu su kitais žmonėmis, evoliuciniu poreikiu veikti išvien su grupe, smegenų apsauga ir jų darbo efektyvumo palaikymu.

Stebėdami tokius, atrodytų, kasdieniškus refleksus, iš tiesų matome, kaip glaudžiai mūsų kūnas ir smegenys susiję su socialine aplinka ir evoliuciniais prisitaikymais.

Naujai aprašytai rūšiai suteiktas pavadinimas Haolong dongi, kuris kinų kalba reiškia „dūriuotas (arba dygliuotas) drakonas“. Atradėjų vertinimu, rastas individas buvo apie 2,45 metro ilgio, o ne visiškai sukaulėję slanksteliai rodo, kad tai buvo jaunas gyvūnas. Manoma, kad suaugę šios rūšies atstovai galėjo siekti 3–5,5 metro ilgį.

Tyrėjai nustatė, kad dinozauro oda turėjo du pagrindinius žvynų tipus. Ant liemens vyravo įprasti, vienas kito nepersidengiantys žvynai. Ant uodegos, priešingai, žvynai dalinai persidengdavo, sudarydami tvirtesnį, šarvus primenantį paviršių. Vis dėlto labiausiai mokslininkus nustebino gausūs spygliai.

Šie odos dariniai buvo tuščiaviduriai, cilindro formos ir labai įvairaus dydžio. Daugumos jų ilgis tesiekė 2–3 milimetrus, tačiau ilgiausias išlikęs spyglys buvo net 44 milimetrų ilgio. Manoma, kad tokie dariniai išsivystė nepriklausomai nuo žinomų struktūrų – nebuvo tiesioginė protoplunksnų tąsa ar analogas dabartinių roplių odos ataugoms.

Spėjama, kad pagrindinė šių spyglių funkcija buvo gynybinė. Kreidos periode dauguma potencialių Haolong dongi plėšrūnų buvo palyginti nedideli, tad tankus, adatų primenantis šarvas galėjo padaryti šį žolėdį gyvūną itin nepatogia ir pavojinga grobio rūšimi. Tokia „šarvuota“ oda galėjo atgrasyti plėšrūnus nuo bandymo įkąsti ar sugriebti jauną individą.

Kita vertus, tyrėjai neatmeta ir papildomų funkcijų. Spygliuotas odos paviršius galėjo padėti reguliuoti kūno temperatūrą, keisdami šilumos atidavimą aplinkai. Taip pat neįmanoma atmesti ir signalinės funkcijos – ryškesni ar tankesni spygliai galėjo būti svarbūs tarpusavio konkurencijoje arba poravimosi elgesyje, kaip vizualus signalas kitiems tos pačios rūšies atstovams.

Šis atradimas papildo vis gausėjantį netikėtų dinozaurų kūno dangos pavyzdžių sąrašą ir rodo, kad jų išvaizda buvo kur kas įvairesnė, nei ilgą laiką manyta. Nuo plunksnų, šerelių ir keistų žvynuotų skydų iki dabar aptiktų adatų primenančių spyglių – dinozaurai buvo ne tik milžiniški ropliai, bet ir labai įvairialypė, prie įvairių ekologinių nišų prisitaikiusi gyvūnų grupė.

Primintina, kad per pastaruosius metus aptikta ir daugiau netikėtų mažo ūgio dinozaurų. Pavyzdžiui, šiaurinėje Ispanijos dalyje rasti itin smulkių dinozaurų rūšies Foskeia pelendonum pėdsakai ir skeletų liekanos. Šių gyvūnų ilgis kartu su uodega neviršijo pusės metro, o atsistoję jie tesiektų suaugusio žmogaus kelio aukštį. Tokie radiniai padeda geriau suprasti, kiek įvairios buvo senovinės ekosistemos ir kokį platų dydžių bei prisitaikymų spektrą užėmė dinozaurai.

MTL dalelės linkusios kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles. Dėl to susiaurėja kraujagyslių spindis, suprastėja kraujotaka, didėja infarkto ir insulto rizika. Mityba čia atlieka lemiamą vaidmenį – ji gali tiek paspartinti šiuos procesus, tiek juos sulėtinti ir pagerinti kraujagyslių būklę.

Jūros žuvis: kodėl gydytojai ją vertina labiausiai

Jūros žuvis yra vienas svarbiausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Šios rūgštys tiesiogiai padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir kartu didina „gerąjį“ – DTL (didelio tankio lipoproteinus).

Daugiausia naudos teikia tokios žuvų rūšys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis.

Omega-3 riebalų rūgštys mažina kraujagyslių uždegimą, slopina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, mažina trigliceridų kiekį kraujyje, gerina kraujagyslių elastingumą. Tai natūralus mechanizmas, padedantis kontroliuoti „blogąjį“ cholesterolį – tokio poveikio neturi jokia mėsa.

Gydytojai rekomenduoja valgyti jūros žuvį 2–3 kartus per savaitę. Toks dažnis paprastai pakanka, kad būtų palaikoma geresnė širdies ir kraujagyslių sistemos būklė ir lengviau kontroliuojamas cholesterolio lygis.

Vištiena: sveikesnė už raudoną mėsą, bet ne tokia veiksminga

Vištiena laikoma liesa mėsa, nes joje gerokai mažiau sočiųjų riebalų nei kiaulienoje ar jautienoje. Dėl to ji ne taip stipriai didina MTL („blogojo“ cholesterolio) kiekį ir yra geresnis pasirinkimas už riebią raudoną mėsą.

Vis dėlto vištiena aktyviai cholesterolio nemažina – ji daugiausia yra tiesiog sveikesnė alternatyva riebiai mėsai.

Vištienos nauda labai priklauso nuo paruošimo būdo. Sveikiausia – virta, troškinta arba orkaitėje kepta be didelio riebalų kiekio. Piktnaudžiauti kepta vištiena nereikėtų: skrudinimas aliejuje ar riebaluose skatina „blogojo“ cholesterolio didėjimą, kaip ir bet kurios kitos mėsos kepimas tokiu būdu.

Apibendrinant, norint sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, pagrindiniu baltyminiu produktu dažniau turėtų būti ne vištiena, o jūros žuvis, o vištiena gali likti saikinga ir tinkamai paruošta kasdienės mitybos dalis.

Tad ir bendrų daugiabučių objektų draudimas ilgainiui galėtų tapti tokia pat savaime suprantama norma. Vis dėlto daugiabučių gyventojai pagrįstai domisi – kiek tai kainuotų per mėnesį ar metus? Ar papildomas mokestis neištuštintų kišenių?

Daugiabučiuose – pavojai už tūkstančius

A. Čaplikas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kasmet fiksuojama vis daugiau nelaimių: gaisrai, potvyniai, audros ar avarijos. Šie įvykiai neretai padaro didžiulę žalą – nuostoliai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Padengti juos tenka patiems gyventojams, o valstybės parama suteikiama tik tuo atveju, jei biudžete lieka lėšų.

Problema ta, kad daugelis žmonių draudžia tik savo butus. Tuo metu laiptinės, stogai, rūsiai ar liftai lieka be jokios apsaugos. Įvykus nelaimei, bendrosios patalpos nukenčia labiausiai, o jų atstatymas tampa sudėtingas tiek finansiškai, tiek organizacine prasme.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota daug įvykių, kai stichijos ar techniniai gedimai padarė milžinišką žalą. Nuo stogus plėšusių audrų iki sprogimų ar užlietų liftų. Ne kartą nuostoliai viršijo šimtus tūkstančių eurų. Savivaldybių ar valstybės biudžetai ne visada pajėgūs padėti.

Kiek kainuotų toks draudimas?

Pasak A. Čapliko, siūlomas draudimas kainuotų tiek, kiek kavos puodelis per mėnesį. Butui tai galėtų būti 3-6 eurai, priklausomai nuo ploto, gyventojų skaičiaus ir pasirinktų draudimo sąlygų. Draudimo bendrovė „If“ nurodo, kad vidutinė įmoka siekia 2-4 eurus per mėnesį. Ji skaičiuojama pagal viso pastato plotą – kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 25 iki 50 centų.

Kiekvienas gyventojas moka pagal turimo būsto plotą. Draudimo suma gali siekti nuo 600 tūkst. iki 6 mln. eurų – tai reikštų, kad net blogiausiu atveju sugriuvus namui, būtų galima atkurti visą turtą.

Šiuo metu Lietuvoje draudimu apsaugota tik labai nedidelė dalis daugiabučių. „If“ duomenimis, fiksuojama vos keli procentai apdraustų bendrųjų patalpų. Daugiausia tai – mažesnės bendrijos ar naujesni namai. Tuo tarpu Estijoje šiuo metu apdrausta apie 2 tūkst. objektų.

Ar draudimas taps privalomu?

A. Čaplikas pabrėžia, kad privalomas draudimas nebūtų papildoma našta, o būdas apsaugoti gyventojus nuo netikėtų nelaimių. Toks modelis sėkmingai veikia daugelyje Vakarų Europos šalių. Pasak jo, tereikia politinės valios, kad žmonės Lietuvoje taip pat būtų apsaugoti nuo finansinių sukrėtimų.

Jis primena, kad Aplinkos ministerijoje šis klausimas keliamas jau ne pirmą kartą. Tačiau kol kas sprendimo nėra – būtina ekonominė ir socialinė analizė, taip pat visuomenės ir institucijų sutarimas.

Aplinkos ministerija kol kas neskuba įvesti privalomo draudimo. Pasak jų, tai paliestų daugybę žmonių ir sukurtų papildomų išlaidų. Ministerijos pozicija aiški – reikia rimto pagrindimo ir veikimo modelio, kuris įtikintų tiek gyventojus, tiek draudimo bendroves.

Dabar labiau skatinamas savanoriškas pasirinkimas

Ministerijos nuomone, šiuo metu tikslingiau skatinti savanorišką apsisprendimą. Bendrijos ir daugiabučių administratoriai galėtų aktyviau domėtis draudimo galimybėmis, o valstybė turėtų padėti sudaryti sąlygas tokiems sprendimams priimti.

Ministerija jau rengia pasiūlymus Civilinio kodekso pakeitimams, kurie supaprastintų daugiabučių priežiūros klausimų sprendimą, įskaitant ir draudimą. Tai galėtų padėti gyventojams greičiau reaguoti į rizikas ir apsaugoti bendrą turtą nuo galimų nelaimių.

Taigi, klausimas dėl privalomo draudimo dar atviras. Vieni jį vertina kaip būtinybę, kiti – kaip dar vieną išlaidą. Tačiau nelaimių statistika rodo, kad rizika reali. Ir kol sprendimai nepriimti, verta pasvarstyti – ar netikėtas gaisras, potvynis ar avarija netaps nepakeliama finansine našta, kurios būtų buvę galima išvengti vos už kelis eurus per mėnesį.

Naujesnis „Go“ planas JAV kainuoja 8 JAV dolerius per mėnesį ir buvo pristatytas visame pasaulyje sausio viduryje. Tai žemesnės kainos prenumerata, skirta tiems, kurie nori daugiau galimybių nei suteikia visiškai nemokama versija, bet nenori mokėti už brangesnius planus.

Pasak bendrovės, „OpenAI“ mokamų planų – „Plus“, „Pro“, „Business“, „Enterprise“ ir „Education“ – prenumeratoriai reklamų nematys. Reklamos bus rodomos tik nemokamo ir „Go“ lygio naudotojams.

Siekdama iš anksto atsakyti į nuogąstavimus dėl naudotojo patirties, „OpenAI“ savo tinklaraštyje pabrėžė, kad reklamos neturės įtakos tam, kokius atsakymus pateikia „ChatGPT“, o pokalbiai su pokalbių robotu nebus dalijami su reklamos užsakovais. Bendrovė teigia, kad jų tikslas – reklamas panaudoti kaip priemonę užtikrinti platesnę prieigą prie galingesnių „ChatGPT“ funkcijų, išlaikant naudotojų pasitikėjimą, kai sprendžiamos svarbios ir asmeninio pobūdžio užduotys.

Apie planus įtraukti reklamas „OpenAI“ paskelbė dar praėjusį mėnesį. Šis sprendimas sulaukė pašaipų iš didžiausio konkurento – „Anthropic“, kuris per „Super Bowl“ transliuotose reklamose ironizavo dirbtinio intelekto produktus su integruotomis reklamomis.

„Anthropic“ televizijos klipuose vaizdavo situacijas, kai menkai pritaikytos reklamos trikdo pokalbių su dirbtiniu intelektu patirtį. Ekrane pasirodantys, tarsi „stiklinėmis akimis“ į kamerą žvelgiantys aktoriai, vaidinantys DI pokalbių robotus, savo patarimus teikė kartu su akivaizdžiai nevykusiai parinkta reklama.

„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas į šias užuominas sureagavo labai aštriai – viešuose komentaruose jis „Anthropic“ reklamą pavadino „nesąžininga“ ir apkaltino konkurentą esant „autoritarine bendrove“.

Kol kas vartotojai aiškiai vangiai priima reklamos idėją dirbtinio intelekto atsakymuose. Praėjusių metų pabaigoje „OpenAI“ jau sulaukė kritikos, kai testavo programėlių pasiūlymus, kurie daugeliui atrodė kaip nepageidaujamos reklamos. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad norint padengti DI technologijų kūrimo ir verslo plėtros kaštus, iš itin populiaraus „ChatGPT“ būtina generuoti didesnes pajamas.

Nors tokia motyvacija atrodytų suprantama, kritikai baiminasi, kad reklamos ilgainiui galėtų daryti įtaką „ChatGPT“ pateikiamiems atsakymams. „OpenAI“ tai neigia ir tvirtina, kad reklamos bus optimizuojamos pagal tai, „kas vartotojui yra naudingiausia“. Reklamos, pasak bendrovės, visada bus aiškiai pažymėtos kaip remiamas turinys ir atskirtos nuo organinių atsakymų.

Bandomuosiuose etapuose „OpenAI“ mėgino pritaikyti reklamas naudotojams pagal jų pokalbių temas, ankstesnius pokalbius ir sąveikas su reklamomis. Pavyzdžiui, jei vartotojas ieško receptų ir domisi maisto gaminimu, jis gali pamatyti maisto prekių pristatymo ar „meal kit“ tipo paslaugų reklamas. „OpenAI“ pabrėžia, kad reklamos užsakovams nebus teikiami individualūs naudotojų duomenys – jie gaus tik apibendrintą informaciją apie reklamos rodinius ir paspaudimus.

Naudotojai taip pat galės peržiūrėti visą savo sąveikų su reklamomis istoriją ir ją bet kada ištrinti. Be to, jie turės galimybę atmesti konkretų skelbimą, pateikti atsiliepimą, sužinoti, kodėl būtent tokia reklama buvo parodyta, ir valdyti asmeninius reklamos personalizavimo nustatymus.

„OpenAI“ teigia, kad reklamos nebus rodomos vartotojams, jaunesniems nei 18 metų, taip pat jos nebus pateikiamos šalia jautrių ar reguliuojamų temų, tokių kaip sveikata, politika ar psichikos sveikata. Tokiu būdu bendrovė siekia sušvelninti rizikas ir parodyti, kad reklaminiai sprendimai bus diegiami atsargiai, atsižvelgiant į jautrius kontekstus.

Tuo pat metu nustatyta, kad televizoriaus žiūrėjimas ir socialinių tinklų naudojimas neturėjo nei teigiamo, nei neigiamo poveikio vaikų intelektui. Šie rezultatai gali būti svarbūs diskusijose apie tai, kiek ekrano laiko yra tinkama jauname amžiuje.

Mokslininkų iš Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos komanda savo paskelbtame straipsnyje pažymi, kad skaitmeninė medija šiandien iš esmės apibrėžia vaikystę, tačiau jos poveikis kognityviniams gebėjimams iki šiol yra neaiškus ir audringai diskutuojamas. Tyrėjai pabrėžia, jog ypač svarbu į tyrimus įtraukti genetinius duomenis, kad būtų galima tiksliau vertinti priežastinius ryšius ir atsižvelgti į įgimtą polinkį.

Tyrime buvo analizuoti 9 855 JAV vaikų, kuriems tyrimo pradžioje buvo 9–10 metų, ekrano naudojimo įpročiai. Vidutiniškai vaikai nurodė kasdien maždaug 2,5 valandos žiūrintys televizorių ar internetinius vaizdo įrašus, 1 valandą žaidžiantys vaizdo žaidimus ir apie pusvalandį bendraujantys internete.

Vėliau tyrėjai gavo daugiau nei 5 000 tų pačių vaikų duomenis praėjus dvejiems metams. Per šį laikotarpį tie vaikai, kurie praleisdavo daugiau laiko žaisdami vaizdo žaidimus nei vidutiniškai, parodė maždaug 2,5 IQ balo didesnį intelekto padidėjimą, palyginti su bendra vaikų grupe.

Šis IQ padidėjimas buvo nustatytas remiantis vaikų rezultatais atliekant užduotis, susijusias su skaitymo suvokimu, vizualine–erdvine informacijos apdorojimo geba, atmintimi, lankstiu mąstymu ir savikontrolės užduotimis.

Pažymima, kad tyrimas buvo atliktas tik su JAV vaikais ir neskyrė skirtingų žaidimų tipų (pavyzdžiui, mobiliųjų ir konsolinių žaidimų). Vis dėlto tai suteikia vertingų įžvalgų apie žaidimų ir intelekto sąsajas bei paremta mintį, jog intelektas nėra nekintama, tik gimimo metu nulemta savybė.

Pasak tyrėjų, gauti rezultatai patvirtina, jog ekrano laikas apskritai nepablogina vaikų kognityvinių gebėjimų, o vaizdo žaidimai tam tikrais atvejais netgi gali padėti juos sustiprinti.

Tyrėjai taip pat primena, kad tai nėra pirmasis darbas, rodantis galimą ryšį tarp žaidimų ir vaikų kognityvinių gebėjimų raidos. Kiti darbai jau buvo užsiminę apie įvairius teigiamus vaizdo žaidimų poveikius, pavyzdžiui, geresnę reakciją, strateginį mąstymą ar gebėjimą priimti sprendimus.

Mokslininkų komanda atkreipia dėmesį, jog ankstesnių tyrimų išvados dažnai skyrėsi dėl kelių priežasčių: buvo naudojamos nedidelės imtys, skirtingi tyrimų dizainai ir nepakankamai įvertintos genetinės bei socialinės-ekonominės sąlygos. Šiame darbe būtent šiuos trūkumus buvo siekiama kuo labiau sumažinti.

Vis dėlto pabrėžiama, kad intelekto formavimąsi lemia daugybė veiksnių, o ekranų naudojimas gali veikti ne tik protinius gebėjimus, bet ir fizinį aktyvumą, miegą, savijautą ar mokymosi pasiekimus. Šių sričių tyrimai dar tik įsibėgėja, todėl reikalingi papildomi, ilgesnį laiką trunkantys ir dar išsamesni tyrimai.

Šiame konkrečiame tyrime nebuvo nagrinėjamas ekranų poveikis fiziniam aktyvumui, miego kokybei, emocinei gerovei ar pasiekimams mokykloje, todėl apie tai kol kas daryti išvadų negalima. Mokslininkai planuoja toliau tirti, kaip kiti aplinkos veiksniai veikia vaikų kognityvinę raidą ir smegenų vystymąsi.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale Scientific Reports. Ankstesnė šio straipsnio versija pirmą kartą buvo publikuota 2022 m. gegužę.

Greitai paaiškėjo, kad šis naujas objektas priklauso vadinamajai Kreico (Kreutz) Saulės „kaitintojų“ kometų šeimai. Į ją įeina daugelis ryškiausių ir įspūdingiausių žmonijos istorijoje stebėtų kometų.

MAPS kometa juda itin ištęsta, labai pailga orbita aplink Saulę ir neriša tiesiai į pavojingai artimą susidūrimą su mūsų žvaigžde. Ankstyvą balandį ji praskries vos maždaug 120 000 km atstumu nuo Saulės paviršiaus.

Jeigu kometa išgyvens šį priartėjimą, ankstyvą balandį ji gali tapti išskirtiniu vakarinio dangaus reginiu. Artimiausio priartėjimo metu ji galėtų būti matoma net dienos metu – nebent subyrėtų dar prieš tai.

Tad kuo šios „Saulės kaitintojos“ tokios ypatingos ir ko galime tikėtis?

Milžiniškos kometos nuolaužos

Per pastaruosius 2 000 metų mūsų dangų ne kartą puošė įspūdingos kometos. Be jokio išankstinio įspėjimo jos pasirodo tarsi iš niekur, sužiba labai arti Saulės, o kai kurios tampa tokios ryškios, kad matomos net dienos metu.

Istoriškai ryškiausios kometos dažnai vadinamos „Didžiosiomis kometomis“. 1965 metų Didžioji kometa – C/1965 S1 (Ikeya–Seki) – buvo ryškiausia XX amžiaus kometa. Ji buvo atrasta vos mėnesiui belikus iki artimiausio priartėjimo prie Saulės, pasiekė pilnaties Mėnulio ryškį ir buvo lengvai matoma plika akimi dienos metu.

Dar įspūdingesnė buvo 1882 metų Didžioji kometa C/1882 R1. Savo ryškiausiu laikotarpiu ji buvo maždaug šimtu kartų šviesesnė už pilnatį, keletą mėnesių džiuginusi stebėtojus akinamu švytėjimu danguje.

Dabar žinome, kad visos šios per pastaruosius du tūkstantmečius matytos ryškios kometos – vadinamoji Kreico Saulę „kaitinančių“ kometų šeima – turi bendrą kilmę. Manoma, kad kažkada praeityje (galbūt III–IV a. pr. Kr.) milžiniškas, daugiau nei 100 km skersmens kometos branduolys priartėjo prie pat Saulės paviršiaus. Po to, jau nutolusi nuo Saulės, ta kometa subyrėjo į du didelius fragmentus ir daugybę mažesnių gabalų.

Praėjus keliems šimtmečiams, III mūsų eros amžiuje, šios nuolaužos sugrįžo, keliaudamos savo ilga orbita aplink Saulę. Istoriniai 363 m. liudijimai rodo, kad tuo pačiu metu plika akimi dienos metu galėjo būti matoma net keletas kometų. Tuomet grįžę fragmentai vėl pradėjo irti.

XI amžiuje du didžiausi kadaise egzistavusio milžiniško kometos branduolio fragmentai dar kartą praskriejo pro Saulę, tapdami 1106-ųjų ir 1138-ųjų Didžiosiomis kometomis. Ir vėl šie kūnai subiro, o jų skilimo produktai per pastaruosius du šimtmečius ne kartą buvo stebėti kaip atskiros ryškios kometos.

Jau seniai laukėme naujos įspūdingos kometos

Šiandien Kreico šeimai priklauso gausybė mažų kometų, kurios link Saulės keliaudamos paprastai subyra, taip pat didesni fragmentai, galintys sukurti tikrai įspūdingus reginius.

NASA Saulės ir heliosferos observatorija SOHO per metus užfiksavo tūkstančius šios šeimos fragmentų – tai lediniai luitai, kurių skersmuo siekia vos kelis ar kelias dešimtis metrų. Didesnės nuolaužos pro Saulę praskrieja daug rečiau.

Paskutinė ryškesnė Kreico šeimos kometa matyta 2011 metais. Ją atrado Kvinslendo astronomas Terry Lovejoy. Ši kometa vos išgyveno pavojingą praskridimą prie pat Saulės ir 2011 metų gruodžio pabaigoje tapo tokia ryški, kaip planeta Venera.

Atsižvelgiant į čekų ir amerikiečių astronomo Zdeněko Sekaninos prognozes, per ateinančius dešimtmečius galime sulaukti dviejų labai ryškių, išskirtinių Kreico kometų, iš kurių viena gali pasirodyti jau per artimiausius kelerius metus.

Manoma, kad ši prognozuojama kometa būtų 1965 ir 1882 metų Didžiųjų kometų „sesuo“ – vienas iš fragmentų, kilusių iš 1138 metais kinų stebėtos Didžiosios kometos.

Naujoji kometa MAPS

Ši istorija mus ir atveda prie ką tik atrastos kometos C/2026 A1 (MAPS). Jos orbita tipiška Kreico Saulę „kaitinančioms“ kometoms, o pati MAPS jau spėjo pagerinti vieną rekordą: atradimo metu ji buvo toliausiai nuo Saulės buvusi naujai aptikta šios šeimos kometa.

Tai leidžia spėti, kad ji gali būti didesnis nei įprasta Kreico fragmentas – bent jau teoriškai.

Iki šiol tolimiausiai nuo Saulės atrasta šios šeimos kometa buvo Ikeya–Seki, pasirodžiusi 1965 metais ir tapusi ryškiausia XX amžiaus kometa. Vis dėlto technologijos nuo tada smarkiai patobulėjo, todėl mažai tikėtina, kad MAPS branduolys yra toks pat didelis kaip Ikeya–Seki. Tai reiškia, kad ir jos ryškumas veikiausiai bus mažesnis.

Vis dėlto faktas, kad kometa pastebėta taip anksti, rodo du galimus variantus: ji arba yra gana didelis Kreico fragmentas, arba šiuo metu patiria sprogstamą išsiveržimą ir jau ima byrėti. Laimei, naujausi stebėjimai rodo, kad kometa stabiliai šviesėja, tad labiau tikėtina pirmoji versija.

Ko galime tikėtis iš naujosios kometos?

Galutinai atsakyti dar anksti. Jeigu – ir tai tikrai didelis „jeigu“ – kometa išlaikys vientisumą iki artimiausio priartėjimo prie Saulės (perihelio), ji gali padovanoti įspūdingą reginį ankstyvą ar vidurį balandžio.

Jei kometa nesubyrės, jos ryškumas gali būti pakankamas, kad ji būtų matoma dienos metu. Net jeigu taip ir neatsitiktų, SOHO zondas vis tiek pateiks puikių kometos vaizdų.

Per kelias dienas po perihelio kometa persikels į vakarinį dangų. Dėl savo orbitos ypatybių, kaip ir visos Kreico kometos, ji bus kur kas geriau matoma iš pietinio pusrutulio.

Jeigu kometa išgyvens priartėjimą prie Saulės, o paskui praskrendant ims irti, jos ryškumas gali staiga smarkiai šoktelėti. Tokiu atveju vėlyvas subyrėjimas galėtų tapti geriausiu scenarijumi įspūdingam reginiui danguje.

Dabar belieka stebėti ir laukti.

Mokslininkai sieja šį augimą ne vien su patobulėjusia diagnostika. Tarp svarbių veiksnių minimos dažnėjančios socialinės ir ekonominės krizės, didinantis visuomeninį ir finansinį spaudimą jauniems žmonėms, taip pat augantis narkotinių medžiagų vartojimas.

Kaip buvo tiriamas psichozių paplitimas Kanadoje?

Tyrime buvo išanalizuoti daugiau kaip 12 milijonų kanadiečių, gimusių 1960–2009 m., duomenys. Iš jų beveik 153 tūkst. buvo diagnozuoti psichotiniai sutrikimai, įskaitant šizofreniją, isterinius, pogimdylinius ir kliedesinius psichozių tipus.

Analizė parodė, kad 1997–2023 m. laikotarpiu kasmet naujų psichozės atvejų tarp 14–20 metų jaunimo padaugėjo 60 %. Tuo pat metu vyresnėse amžiaus grupėse naujų diagnozių skaičius išliko stabilus arba net mažėjo.

Jau tarp 1990–1994 m. gimusių asmenų tikimybė iki 30 metų sulaukti psichozės diagnozės buvo daugiau kaip trečdaliu didesnė, palyginti su tais, kurie gimė 1975–1979 m.

Dar ryškesnis kontrastas išryškėjo 2000–2004 m. gimusiųjų grupėje: iki 20 metų amžiaus psichozinių sutrikimų diagnozavimo dažnumas šioje kartoje buvo net 104 % didesnis nei vyresnės kartos bendraamžių. Nors diagnostikos tobulėjimas laikomas vienu iš veiksnių, tyrėjai pabrėžia, kad lemiamą įtaką greičiausiai daro pasikeitusios socialinės ir ekonominės sąlygos.

Kas gali lemti psichozių augimą ir kaip to siekiama išvengti?

Tikslūs psichozių dažnėjimo priežasčių mechanizmai dar nenustatyti, tačiau mokslininkai išskiria kelias galimas kryptis. Viena jų – ilgalaikis streso lygio augimas, susijęs su ekonominiu nestabilumu, ateities neužtikrintumu, konkurenciniu spaudimu ir socialinių tinklų įtaka. Kita kryptis – psichoaktyvių medžiagų vartojimo plitimas, ypač paauglių ir jaunų suaugusiųjų tarpe.

Siekdami geriau suprasti psichozių kilmę ir simptomus, mokslininkai aktyviai naudoja eksperimentinius gyvūnų modelius. Pavyzdžiui, laboratorinės pelės taikomos tiriant mechanizmus, lemiančius haliucinacijas – vieną dažniausių psichozės simptomų.

Be to, žmonių, sergančių psichoziniais sutrikimais, kraujyje aptikta didesnė Bartonella genties bakterijų koncentracija nei sveikų tiriamųjų. Kol kas neaišku, ar šios bakterijos tiesiogiai sukelia psichozes, ar tik sustiprina jų simptomus, tačiau šie duomenys atveria naujas tyrimų kryptis.

Dar vienas svarbus atradimas susijęs su klausos haliucinacijomis: nustatyta, kad daliai pacientų jos kyla dėl to, jog nuosavas vidinis balsas yra klaidingai suvokiamas kaip išorinis. Viena iš siūlomų terapijos krypčių – virtualių avatarų naudojimas. Tokie avatarai padeda pacientams „įsikūnyti“ į balsą, kurį jie girdi, ir geriau jį atpažinti bei kontroliuoti, taip potencialiai mažinant haliucinacijų keliamą įtampą.

Jaunimo psichinė sveikata blogėja visame Vakarų pasaulyje

Kanados tyrimo rezultatus papildo ir kitų šalių duomenys. DARTMOUTH koledžo mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 10 milijonų žmonių iš JAV ir Jungtinės Karalystės duomenis ir nustatė, kad vadinamasis „vidutinio amžiaus krizės“ pikas apie 47-uosius gyvenimo metus nebėra toks ryškus kaip anksčiau. Vietoje to labiausiai prastėjanti psichinė sveikata šiandien būdinga jauniems žmonėms.

Tyrėjų teigimu, pagrindinės naujos psichologinės krizės priežastys yra ekonominis nestabilumas po 2008 m. recesijos, COVID-19 pandemijos padariniai ir griaunanti socialinių tinklų įtaka savivertei, socialiniams ryšiams ir nuolatiniam lyginimuisi su kitais.

Šie duomenys rodo, kad psichikos sutrikimų augimas tarp jaunimo nėra tik medicininė problema. Tai platesnė socialinė ir kultūrinė krizė, kuri reikalauja kompleksinių sprendimų – nuo geresnės ankstyvosios diagnostikos ir psichologinės pagalbos prieinamumo iki atsakingesnės socialinių tinklų, švietimo ir jaunimo politikos.

Ši situacija ypač neramina lojalią, nors ir ne itin didelę, programėlės bendruomenę. Rinkos analizės bendrovės „Appfigures“ duomenimis, iki šiol „Musicboard“ buvo atsisiųsta apie 462 000 kartų. Vartotojai „Reddit“ platformoje dalijasi alternatyvomis, palaiko vieni kitus ir laukia bet kokių žinių apie tolimesnį paslaugos likimą.

Įprasta, kad programėlės laikui bėgant uždaromos, tačiau tokiais atvejais, esant aktyviai naudotojų bazei, dažniausiai pateikiamas bent minimalus kūrėjų paaiškinimas ar pranešimas. „Musicboard“ atveju, vartotojai tvirtina negavę jokios aiškios informacijos. Dalis jų jau kreipiasi į žiniasklaidą tikėdamiesi, kad pavyks susisiekti su projekto komanda ir bent jau išsaugoti ar eksportuoti savo sukauptus duomenis.

Dalis bendruomenės ėmėsi iniciatyvos ir subūrė neoficialią kampaniją „Help Save Musicboard“, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją ir paskatinti dialogą su kūrėjais. Šiai iniciatyvai vadovauja „Musicboard“ naudotojas, žinomas slapyvardžiu „Lavarini“, o pati veikla grindžiama savanorišku dalyvavimu.

Žurnalistų komanda, siekdama padėti vartotojams gauti atsakymų, susisiekė su „Musicboard“ atstovais ir gavo trumpą, tačiau gana aptakų komentarą. Jame nebuvo detaliai paaiškintos ilgalaikės problemos, o vartotojų patirti trikdžiai buvo įvardyti tik kaip „laikini sutrikimai“.

Iš „Musicboard“ komandos elektroninio pašto atsiųstame ir tiesiog „Musicboard“ pasirašytame pareiškime teigiama:

„Programėlė nėra uždaryta. Serveriai patyrė laikinį sutrikimą, kuris jau greitai buvo pašalintas. Šiuo metu kartu su „Google Play“ komanda dirbame, kad programėlė vėl pasirodytų jų parduotuvėje. Programėlė nebūtų uždaroma nepateikus aiškaus grafiko naudotojams ir oficialaus pranešimo. Programėlė lieka gyva.“

Į papildomus klausimus „Musicboard“ komanda nebepateikė jokio atsakymo, tad daugelis abejonių ir neaiškumų liko neišsklaidytų.

„Musicboard“ įkūrėjai Johannesas Vermandois ir Erikas Heimeris šiuo metu taip pat dirba prie kitų projektų. Jų dirbtinio intelekto programėlė „Frank AI“ turėjo būti įsigyta bendrovės „Freedom Holdings, Inc.“, tačiau ši 2024 m. rugsėjį nutraukė ketinimų protokolą. Įmonė „Dreamsands, Inc.“, kuri „App Store“ parduotuvėje publikuoja „Frank AI“, taip pat valdo ir kitą programėlę – dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią terapijos programėlę „Helm“.

Pasak „Lavarini“, su kuriuo buvo susisiektą elektroniniu paštu, bendruomenės pastangos išsaugoti „Musicboard“ tikrai nesibaigia. Jo teigimu, „Help Save Musicboard“ iniciatyvos tikslas – didinti informuotumą ir skatinti diskusiją apie ilgalaikį nepriklausomos programėlės „Musicboard“ bei jos bendruomenės tvarumą.

„Nevartoju jokių maisto papildų. Net multivitaminų. Tačiau labai daug laiko skiriu sporto salei“, – yra sakęs jis.

Tačiau neseniai, lankydamasis saloje, priklausančioje „mėlynajai zonai“, Austedas susitiko su daugybe garbaus amžiaus žmonių, kurie buvo stebėtinai energingi, nors jų fizinio aktyvumo stilius visiškai skyrėsi nuo įprastų treniruočių salėje. Jie rinkosi ne sunkius, organizmui didelį stresą keliančius krūvius, o natūralų, visą dieną pasiskirsčiusį judėjimą.

Kodėl Sardinijoje tiek daug ilgaamžių?

Italijos sala Sardinija – viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur žmonės itin dažnai sulaukia 100 ir daugiau metų. Čia gyvenančių ilgaamžių gyvenimo būdas jau daug metų domina mokslininkus.

Manoma, kad jų sveikatą ir ilgaamžiškumą lemia keli glaudžiai susiję veiksniai: natūralus, kasdieniame gyvenime integruotas fizinis aktyvumas, paprasta, daugiausia augalinė mityba, stiprūs socialiniai ryšiai ir bendruomeniškumas.

Sardinijos kaimai išsiblaškę kalnuotoje vietovėje, todėl vietiniams vaikščiojimas pėsčiomis yra neišvengiama kasdienybės dalis. Judėjimas čia nėra atskira „treniruotė“ – tai natūrali gyvenimo forma.

Dėl to, derindami pėsčiųjų žygius po kalvotą reljefą, kasdienius ūkio ir namų ruošos darbus bei sodininkystę, sardiniečiai gauna praktiškai visą sveikatai naudingą fizinį krūvį, nė karto neperžengę sporto salės slenksčio. Jų kasdienybėje gausu lengvo ištvermės krūvio (lėtas kardio), šiek tiek aukštesnio intensyvumo judėjimo (lipimas į kalvas) ir natūralių pratimų raumenims stiprinti, užtikrinančių pilną judesių amplitudę.

Sporto salė – daugiau traumų, mažiau naudos?

Vietos regeneracinės medicinos gydytojas Sardinijoje atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis jo pacientų – jauni žmonės, susižaloję būtent sporto salėje.

Styveną Austedą tai gerokai nustebino. Visi 90–100 metų senjorai, su kuriais jis bendravo, buvo judrūs ir sveiki, o būtent jaunesni asmenys, pernelyg apkraunantys savo kūną intensyviomis treniruotėmis, dažnai prireikdavo medikų pagalbos.

Ši patirtis privertė mokslininką persvarstyti požiūrį į fizinį krūvį. Jis priėjo prie išvados, kad nebūtina būti fanatišku sporto salės lankytoju, kad išliktum sveikas ir gyventum ilgai.

Grįžęs namo, Austedas pakeitė savo treniruočių strategiją. Anksčiau jis rimtai jausdavosi kaltas praleidęs treniruotę, savaitgaliai be sporto jį tiesiog „varė iš proto“. Dabar jis vis dar reguliariai atlieka tiek kardio, tiek jėgos pratimus, tačiau sąmoningai leidžia sau poilsio dienas ir nebesiekia nuolat treniruotis „ant ribos“.

„Tai padeda jaustis mažiau kaltam tomis dienomis, kai nusprendžiu, kad šiandien sportuoti neverta“, – pripažino jis.

Miegas kaip papildomas ilgaamžiškumo veiksnys

Ilgaamžiškumo tyrimuose vis dažniau kalbama ir apie miego svarbą. Viename tyrime buvo išanalizuoti 105 tūkstančių žmonių duomenys ir pasiūlyta vadinamoji „7:1 taisyklė“, kuri, kaip manoma, gali statistiškai pridėti iki ketverių gyvenimo metų.

Ši paprasta formulė aiškinama taip: Miegoti ne trumpiau kaip 7 valandas per parą. Eiti miegoti tuo pačiu metu, leidžiant ne daugiau kaip 1 valandos nukrypimą nuo įprasto laiko.

Derinant saugų, natūralų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, visavertį miegą ir tvirtus socialinius ryšius, susidaro pagrindinės prielaidos ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui – ką aiškiai demonstruoja ir Sardinijos ilgaamžių pavyzdys.

Prie geresnių rezultatų prisideda ir patobulinta aerodinamika bei mažesnio pasipriešinimo padangos. Daugelis šiuolaikinių elektromobilių jau gali įveikti daugiau nei 480 km viena įkrova, o kai kurie modeliai pirmą kartą peržengė ir 800 km ribą pagal WLTP metodiką.

Vis dėlto realiomis sąlygomis nuvažiuojamas atstumas dažniausiai būna mažesnis nei skelbia gamintojai. WLTP (Worldwide Harmonised Light Vehicle Test Procedure) testavimo metodika ne visada tiksliai atspindi kasdienes vairavimo sąlygas, todėl faktinis nuotolis paprastai yra mažesnis.

Tam įtakos turi važiavimas dideliu greičiu magistralėmis, šildymo ar oro kondicionavimo naudojimas bei aplinkos temperatūra. Šaltu oru baterijų cheminiai procesai lėtėja, todėl mažėja jų efektyvumas ir bendras nuvažiuojamas atstumas.

„WhatCar?“ bandymai parodė, kad žiemą skirtumas tarp oficialaus WLTP ir realaus nuotolio gali siekti nuo 21 iki 36 procentų. Tai reiškia, kad automobilis, kurio deklaruojamas nuotolis yra 800 km, blogiausiu atveju realiai gali įveikti tik apie 515 km.

Nepaisant to, bendras efektyvumas nuosekliai gerėja. 2025 metais vidutinis naujo elektromobilio nuotolis pagal WLTP siekė beveik 480 km, palyginti su 378 km 2024 metais. Vidutinis realus nuotolis šiuo metu sudaro apie 377 km viena įkrova.

Lyginant modelius, WLTP rodikliai išlieka pagrindiniu atskaitos tašku, nors ir nėra tobulai tikslūs. Remiantis šiais duomenimis, pateikiame 2026 metais Jungtinėje Karalystėje parduodamų ilgiausią oficialų nuotolį turinčių elektromobilių sąrašą. Visi jie viena įkrova gali įveikti daugiau nei 725 km pagal WLTP.

„Volvo EX60“

„Volvo EX60“ šiuo metu laikomas vienu iš nuotolio lyderių rinkoje. Galingiausia „EX60 P12“ versija su 112 kWh baterija deklaruoja iki 810 km nuotolį.

Šios versijos kaina prasideda nuo 75 800 eurų. Modelis sukurtas ant naujos, tik elektromobiliams skirtos platformos ir pasižymi pažangiomis saugumo sistemomis bei integruotu „Google Gemini“ dirbtiniu intelektu.

„BMW iX3“

Naujos kartos „BMW iX3“ pradeda vadinamąją „Neue Klasse“ erą. 108 kWh baterija leidžia deklaruoti iki 805 km nuotolį pagal WLTP.

Modelio kaina prasideda nuo 68 700 eurų. Automobilyje įdiegta pažangi „Panoramic iDrive“ informacinė sistema ir naujos kartos valdymo kompiuteris.

„Mercedes-Benz CLA Electric“

Elektrinis „CLA 250+“ pagal WLTP gali nuvažiuoti iki 779 km. Efektyvumą užtikrina dviejų laipsnių transmisija ir 800 voltų elektros architektūra.

Modelio kaina prasideda nuo 53 400 eurų. Vos per dešimt minučių greitojo įkrovimo stotelėje galima papildyti apie 320 km nuotolio atsargą.

„Mercedes-Benz EQS“

„EQS“ yra elektrinis prabangaus „S-Class“ atitikmuo, siūlantis aukščiausio lygio komfortą ir technologijas. Versija su 118 kWh baterija gali įveikti iki 774 km viena įkrova.

Pradinė kaina siekia 140 100 eurų. Modelis išsiskiria itin tyliu salonu, minkštu važiavimu ir įspūdingu skaitmeniniu prietaisų skydeliu.

„Audi A6 Sportback e-tron“

„Audi A6 Sportback e-tron Performance“ su 94,9 kWh naudinga baterijos talpa gali nuvažiuoti iki 756 km pagal WLTP. Modelis pasižymi puikiomis aerodinaminėmis savybėmis ir aukštu komforto lygiu.

Kaina prasideda nuo 74 000 eurų. 800 voltų sistema leidžia bateriją nuo 10 iki 80 procentų įkrauti maždaug per 21 minutę.

„DS No 8 Long Range“

Prancūziškas „DS No 8“ orientuotas į komfortą ir prabangą. Versija su 97,2 kWh baterija oficialiai gali įveikti iki 750 km.

Pradinė kaina siekia 64 000 eurų. Modelis siūlo aukštos klasės medžiagas, pažangią pakabą ir modernias pagalbines sistemas.

„Tesla Model 3 Long Range“

„Tesla Model 3“ išlieka efektyvumo etalonu. „Long Range“ versija gali nuvažiuoti iki 750 km pagal WLTP.

Modelio kaina prasideda nuo 52 700 eurų. Minimalistinis interjeras ir nuolat atnaujinama programinė įranga išlieka išskirtiniais šio automobilio bruožais.

Kiti modeliai, viršijantys 640 km ribą

Tarp kitų modelių, kurių oficialus nuotolis viršija 640 km, yra „Peugeot e-5008“ (666 km), elektrinis „Mercedes GLC“ (713 km), „MG IM5“ (709 km), „Polestar 3“ (705 km) ir „Volkswagen ID.7“ (702 km).

Taip pat verta paminėti „Peugeot e-3008“ (700 km), „Mercedes-Benz EQE“ (690 km), „Vauxhall Grandland Electric“ (684 km) ir „Porsche Taycan“ (677 km).

Kiek nuotolio iš tikrųjų reikia?

Reikalingas nuotolis priklauso nuo individualių poreikių ir kasdienio naudojimo įpročių. Apklausos rodo, kad didelė dalis vairuotojų kasdien nuvažiuoja mažiau nei 32 km, todėl jiems pakaktų ir mažesnės talpos bateriją turinčio modelio.

Pavyzdžiui, „Dacia Spring“ su 225 km WLTP nuotoliu kainuoja nuo 18 700 eurų. Vis dėlto ilgesnio nuotolio elektromobilis suteikia daugiau lankstumo planuojant ilgesnes keliones ir leidžia rečiau sustoti įkrovimui.uliatoriai reiškia aukštesnę kainą ir didesnį svorį, o tai blogina ekonomiškumą bei didina padangų dėvėjimąsi. Todėl svarbiausia – realiai įvertinti savo poreikius ir pasirinkti elektromobilį, kuris geriausiai atitinka jūsų kasdienius maršrutus ir biudžetą.

Socialinių tinklų milžinė paskelbė, kad, pasitelkus naujuosius „Arrival Notifications“, naudotojai gali nustatyti vienkartinius arba pasikartojančius pranešimus ne tik namams, bet ir kitoms pasirinktoms vietoms. Taip automatiškai pasidalijama informacija, kada žmogus atvyksta į tam tikrą vietą.

„Arrival Notifications“ dabar pritaikyta kasdienėms situacijoms – pavyzdžiui, pranešti artimam žmogui, kad vakarui jau sugrįžote į viešbutį kelionės metu, arba automatiškai informuoti, kai atvykstate į kassavaitines paskaitas, treniruotes ar susitikimus, – ir tam nereikia kiekvieną kartą prisiminti išsiųsti žinutę, rašo bendrovė.

Kaip ir „Home Safe“ įspėjimai, „Arrival Notifications“ gali būti siunčiami tik tiems draugams, su kuriais esate nusprendę dalytis savo buvimo vieta. Svarbu pabrėžti, kad vietos dalijimasis „Snap Map“ yra išjungtas pagal numatytuosius nustatymus. Niekas negali matyti jūsų buvimo vietos ar gauti įspėjimų, kol patys to neįjungsite, aiškina „Snapchat“. Vienkartiniai įspėjimai nustoja galioti išsiuntus pranešimą arba po 24 valandų.

Norėdami naudotis „Arrival Notifications“, pirmiausia turite pasidalyti savo vieta su patikimu draugu, kurį norite informuoti apie savo atvykimus. Tada reikia atsidaryti draugystės profilį ir slinkti žemyn iki skilties „Arrival Notifications“. Galite pasirinkti vietą žemėlapyje ir suteikti jai asmeninį pavadinimą – pavyzdžiui, „bėgimo klubo“ ar „fortepijono pamokų“ vieta. Tuomet galima nustatyti vienkartinį arba pasikartojantį įspėjimą, po kurio „Snapchat“ automatiškai informuos draugą, kai ten atvyksite.

Naujoji funkcija pristatoma tuo metu, kai „Snapchat“ buvo paskelbusi, jog „Snap Map“ jau naudojasi daugiau nei 400 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį.

„Snap Map“, startavusi 2017 metais, iš pradžių buvo sukurta tam, kad naudotojai galėtų matyti draugų buvimo vietą ir naršyti viešai skelbiamus „snapus“ iš viso pasaulio. Ši funkcija vėliau išsiplėtė ir dabar leidžia atrasti vietinius traukos objektus bei suplanuoti, kur nuvykti ar ką veikti.

Siūlydama „Home Safe“ ir „Arrival Notifications“ funkcijas, „Snapchat“ stiprina savo pozicijas rinkoje ir konkuruoja su tokiomis paslaugomis kaip šeimos lokacijos sekimo programėlė „Life360“ bei „Apple“ paslauga „Find My“.

Radinyje išlikęs beveik pilnas dantų komplektas, taip pat labai seni mentės, rankų, šonkaulių, dubens, šlaunų kaulų bei kaukolės fragmentai.

Brangūs fosilijų fragmentai per pastarąjį dešimtmetį rasti išsibarsčiusiuose geologiniuose sluoksniuose šiaurinėje Kenijoje, datuojamuose 2,02–2,06 mln. metų. Mokslininkai kruopščiai išanalizavo ir iš naujo sudėjo kiekvieną rastą dalį.

„Yra žinomos tik trys kitos, labai fragmentiškos ir nepilnos, tokios svarbios rūšies dalinių skeletų liekanos“, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius Fredas Grine’as iš Stony Brook universiteto JAV.

Šie ankstesni radiniai apima gana platų amžiaus intervalą – iki pat maždaug prieš 1,44 mln. metų datuojamo žandikaulio. Naujoji H. habilis fosilija tvirtai patenka į maždaug 2 mln. metų laikotarpį.

Homo habilis garsėja kaip viena seniausių archajinių žmonių rūšių, gebėjusių gaminti akmeninius įrankius. Manoma, kad ji išsiskyrė iš Australopithecus genties, kuriai priklauso ir garsioji Liucijos (Lucy) fosilija.

Dažnai H. habilis laikomas svarbia „tilto“ rūšimi tarp medžiuose laipiojančių Australopithecus ir Homo genties, iš kurios kilo mūsų dvikoji, atvirose savanose gyvenusi protėvių linija.

Prieš daugiau nei 3 mln. metų Pietų Afrikoje gyvenusi Liucija buvo vos kiek daugiau nei 1 metro ūgio ir svėrė apie 29 kilogramus. Maždaug po milijono metų atsiradęs H. habilis jau turėjo didesnę smegeninę, tačiau jo veidas ir dantys buvo mažesni nei Liucijos.

Šios rūšies pirštakauliai rodo tikslaus sugriebimo (vadinamojo precizinio griebimo) evoliuciją – tai svarbi žmogaus savybė, kuri galėjo būti naudojama įrankiams gaminti ar mėsai ruošti.

Maždaug pusę milijono metų H. habilis paplitimo arealas persidengė su kitos homininių rūšies – Homo erectus. Ši rūšis pavadinta dėl išsitiesusios laikysenos, leidusios efektyviai judėti dviem kojomis. Vis dėlto klausimas, ar H. habilis daugiau laipiojo medžiais, ar taip pat vaikščiojo panašiai kaip mes, iki šiol išlieka diskusijų objektu.

Naujai aprašytas H. habilis radinys, pavadintas KNM-ER 64061, turi ilgesnius ir tvirtesnius rankų kaulus nei H. erectus. Be to, šis individas buvo žemesnis ir lengvesnis – maždaug 160 cm ūgio ir 30,7–32,7 kg svorio.

Tokios anatominės ypatybės gali rodyti, kad H. habilis daugiau laiko praleisdavo medžiuose nei ant žemės, tačiau tai kol kas tik hipotezė.

Deja, kitas šiai rūšiai priskiriamas egzempliorius KNM-ER 3735 yra taip prastai išlikęs, kad neįmanoma tinkamai įvertinti rankų ir kojų ilgio proporcijų.

„Kol kas lieka neaišku, kaip atrodė ir kokios buvo apatinės galūnės,“ – pažymi Ashley S. Hammond, Katalonijos Miquelio Crusafonto paleontologijos instituto tyrėja, prie projekto prisijungusi 2014 m.

„Toliau tyrimams mums būtini Homo habilis apatinių galūnių kaulai, kurie gali dar labiau pakeisti mūsų požiūrį į šią svarbiausią rūšį.“

Nesant tokių radinių, tyrėjai vengia tvirtai spręsti, kaip būtent šis konkretus individas gyveno ir judėjo.

Pagal dantų ir kaukolės kaulų būklę mokslininkai sprendžia, kad tai beveik neabejotinai buvo jaunas suaugęs individas.

Ypač įspūdinga tai, kiek daug išliko kaukolės dalių. Iki šiol buvo žinomi tik du Homo erectus kaukolės fragmentai su dantimis ir trys – Homo habilis atvejai.

Nauji duomenys rodo, kad abi šios rūšys – H. habilis ir H. erectus – Rytų Afrikoje gyveno tuo pačiu metu maždaug prieš 2,2–1,8 mln. metų. Greičiausiai tame pačiame regione tuo pat metu egzistavo ir kelios kitos homininių rūšys, pavyzdžiui, Paranthropus boisei ir Homo rudolfensis.

Žmonių evoliucija nevyko tiesia, paprasta linija. Vis dėlto šis naujai aprašytas radinys priartina mus prie mūsų sudėtingo, šakoto „šeimos medžio“ pradžios.

Vienas ankstyvųjų kėlikų tipas pasižymi mažiausiu sveikatos problemų kiekiu, o kitas – didesniu polinkiu į depresiją. Tuo tarpu „pelėdos“ sudaro dar įvairesnes grupes, besiskiriančias ir jų kasdieniais ritmais, ir sveikatos rodikliais.

„Šiandienos skaitmeniniame, po pandemijos pasikeitusiame pasaulyje miego ritmai yra įvairesni nei bet kada anksčiau, – sako Le Džou (Le Zhou), neuromokslų magistrantas iš McGill universiteto Kanadoje. – Suprasdami šią biologinę įvairovę, galime priartėti prie labiau individualizuotų sprendimų, susijusių su miegu, darbo grafikais ir psichikos sveikatos palaikymu.“

Vyturiai ir pelėdos – tai geriausiai žinomi vadinamieji chronotipai, apibūdinantys, kuriuo paros metu žmogus jaučiasi budriausias arba mieguistas. Jau daugelį metų mokslininkai teigia, kad chronotipų yra gerokai daugiau nei tik du.

Anksčiau žmonių 24 valandų biologinis laikrodis jau buvo skirstytas į kelis miego modelius, susijusius su skirtingais sveikatos, psichologiniais ir gyvenimo būdo rodikliais, tačiau šiame tyrime išskirti chronotipai yra nauji.

Mokslininkai išanalizavo 27 030 vidutinio ir vyresnio amžiaus Jungtinės Karalystės „UK Biobank“ dalyvių sveikatos duomenis ir jų pačių pateiktą informaciją apie miego įpročius. Taip jie išskyrė dvi ankstyvųjų kėlikų pogrupes ir tris vėlyvųjų, arba „pelėdų“, pogrupius.

Pritaikius tą patį modelį daugiau nei 10 000 JAV paauglių, atsiskleidė labai panašūs pogrupiai.

1 pogrupis – pirmoji „pelėdų“ grupė. Jai būdingas polinkis į rizikingą elgesį, emocijų reguliavimo sunkumai, tačiau kartu – greitesnės reakcijos ir geresni pažintiniai gebėjimai, palyginti su ankstyvaisiais kėlikais.

2 pogrupis – mažiau palankus „pelėdų“ tipas. Jis susijęs su depresija, rūkymu ir didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Šio tipo žmonės mažiau fiziškai aktyvūs, jų smegenų baltosios medžiagos struktūra prastesnė, dažniau vartojami antidepresantai.

3 pogrupis – „rytiškumo“ modelis, siejamas su geresne bendra sveikata. Šio tipo žmonės paprastai nerūko, retai vartoja alkoholį, rečiau įsitraukia į rizikingą elgesį. Nors jie dažniau patiria nerimą, emocijų reguliavimo problemų turi mažiau.

4 pogrupis – dar viena ankstyvųjų kėlikų grupė, kurioje daugiau moterų. Ji siejama su depresijos simptomais ir dažnesniu antidepresantų vartojimu.

5 pogrupis – paskutinė „pelėdų“ grupė, kurioje vyrauja vyrai. Jai būdingas didesnis alkoholio, cigarečių ir kanapių vartojimas, didesnė širdies ir kraujagyslių ligų bei prostatos ligų rizika.

Pasak tyrėjų, vis labiau aiškėja, kad mūsų vidinė miego fazavimo sistema yra susijusi su gerokai daugiau kasdienių gyvenimo aspektų, nei manyta anksčiau. Tyrimas buvo publikuotas žurnale Nature Communications.

„Pamatėme, kad bet kas gali būti panaudota kaip ginklas prieš mus, – sakė už technologijas ir saugumą atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen. – Dronų ir kovos su dronais pajėgumai yra centriniai Europos gynybos ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos komponentai.“

Briuselio paskelbtas naujasis veiksmų planas skirtas civiliniam sektoriui po to, kai praėjusiais metais buvo pradėta iniciatyva sukurti karinės antidroninės gynybos sistemą.

ES pareigūnai teigė, kad, be kita ko, jie nori paspartinti privalomą dronų registraciją visame bloke, kad būtų galima geriau sekti potencialias grėsmes.

„Visų pirma bus siekiama užtikrinti, kad kiekvieną droną būtų galima susieti su konkrečiu operatoriumi“, – sakė vienas pareigūnas.

Pasak jo, Briuselis nori išplėsti reglamentavimą taip, kad jis apimtų ir mažesnius dronus, t. y. nuo dabartinės apatinės 250 gramų ribos iki 100 gramų.

ES vykdomoji valdžia taip pat nori, kad valstybės narės tiksliau nustatytų neskraidymo zonas aplink jautrias vietoves, galiausiai siekiant, kad programinė įranga užkirstų kelią dronams skraidyti tose vietovėse.

Siekiant pagerinti dronų aptikimą, pareigūnai teigė norintys padėti stiprinti telekomunikacijų sistemų naudojimą dronams aptikti ir skatinti dirbtinio intelekto, gebančio stebėti potencialiai įtartinus skrydžius, vystymą.

„Greitojo reagavimo komandos“

Siekiant patikrinti bloko pasirengimą, pareigūnai teigė siūlantys pradėti kasmetines „plataus masto ES antidroninės kovos bandomąsias pratybas“.

Briuselis taip pat aptars su ES valstybėmis narėmis galimybę įsteigti „greitojo antidroninio reagavimo komandas“, kurios galėtų būti greitai siunčiamos į pagalbą šalims, patyrusioms dronų atakas.

Nors didžioji strategijos dalis skirta kovai su dronų keliamomis grėsmėmis, Briuselis taip pat teigė norintis tobulinti reglamentavimą ir skirti lėšų ES dronų gamybos pramonės vystymui.

ES norų sąraše nebuvo pateikta jokių konkrečių skaičių apie galimas investicijas, taip pat neaišku, kaip bus įgyvendinami visi plano tikslai.

Pareigūnai pripažino, kad sugriežtinus dronų skrydžių kontrolę nebus užkirstas kelias žmonėms, ketinantiems sukelti problemų, tačiau jie tvirtino, kad tai padės valdžios institucijoms greitai nustatyti, ar dronų naudojimas teisėtas.

Nors pareigūnai dėl pernai įvykusių nepaaiškinamų skrydžių pirštu bedė į Maskvą, iki šiol nėra jokio konkretaus patvirtinimo, kad už tai atsakingas Kremlius.

Naujasis darbas – tai atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas, laikomas aukso standartu medicinos moksle. Dalyviai pradėti įtraukti dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Daugiau nei 2800 žmonių, kuriems buvo 65 metai arba daugiau, atsitiktinai paskirstyti į kelias grupes: vieni atliko greičio treniruotes, kiti – atminties, dar kiti – mąstymo (loginio samprotavimo) užduotis, o kontrolinė grupė specialių treniruočių negavo.

Tyrimo pradžioje dalyviai po vieną valandą treniravosi du kartus per savaitę penkias savaites. Po vienų ir trejų metų jie atliko dar po keturias „palaikomąsias“ sesijas. Iš viso kiekvienam teko mažiau nei 24 valandos treniruočių.

Po 5, 10 ir galiausiai 20 metų atliktose stebėsenose greičio treniruočių nauda nuosekliai išsiskyrė iš kitų, pasakojo tyrimo bendraautorė Marilyn Albert iš Džonso Hopkinso universiteto (JAV).

Po dviejų dešimtmečių, išanalizavus Medicare (valstybinės sveikatos draudimo programos) duomenis, paaiškėjo, kad žmonėms, kurie atliko greičio treniruotes ir papildomas sesijas, demencijos rizika buvo 25 procentais mažesnė.

Kiti du treniruočių tipai – atminties ir loginio mąstymo – statistiškai reikšmingos įtakos demencijos rizikai neparodė.

„Pirmą kartą aukso standarto tyrimas parodė, ką galime padaryti, kad sumažintume demencijos išsivystymo riziką“, – sakė Albert.

Vis dėlto nepriklausomi ekspertai ragina rezultatų nepervertinti. Kohrano bendradarbiavimo tinklo (Cochrane Collaboration) mokslininkė Rachel Richardson, nedalyvavusi tyrime, pabrėžė, kad nors rezultatas statistiškai reikšmingas, jis „gali būti ne toks įspūdingas, kaip skamba 25 procentų sumažėjimas“.

Anot jos, vienas iš tokio atsargumo pagrindų – pakankamai platus galimų rezultatų intervalas: nuo 41 procento sumažėjimo iki vos 5 procentų. Be to, iš tyrimo buvo pašalinti žmonės, turintys prastesnę regą ar klausą, todėl imtis gali neatspindėti visos vyresnio amžiaus populiacijos.

Medicininės statistikos specialistas Baptiste’as Leurent’as iš Londono universiteto koledžo taip pat atkreipė dėmesį į „esminius tyrimo apribojimus“. Pasak jo, nors viena dalyvių pogrupio analizė parodė reikšmingą efektą, vien šio rezultato nepakanka tvirtai įrodyti intervencijos veiksmingumą, todėl būtini papildomi tyrimai.

„Vis dar reikia daugiau tyrimų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, ar kognityvinės treniruotės iš tiesų mažina demencijos riziką“, – pabrėžė jis.

Kas yra greičio treniruotės?

Greičio treniruotės užduotis gana paprasta: kompiuterio ekrane skirtingose vietose trumpam pasirodo automobiliai ir kelio ženklai, o žmonės turi kuo greičiau juos pastebėti ir paspausti.

Albert teigimu, iki galo nėra aišku, kodėl būtent ši užduotis pasirodė esanti veiksmingiausia.

„Manome, kad tokios treniruotės paveikia tam tikrus smegenų junglumą (angl. connectivity) lemiančius procesus“, – sakė ji.

Mokslininkė pridūrė, kad tiksliai supratus, kokiu mechanizmu greičio treniruotės veikia smegenis, ateityje būtų galima sukurti dar efektyvesnių pratimų.

Labai svarbu ir tai, kad šio tyrimo rezultatai galioja tik tirtai konkrečiai užduočiai, todėl jų negalima automatiškai taikyti kitiems smegenų lavinimo žaidimams ar programėlėms.

Vis dėlto Albert pabrėžia, kad net ir tokia ribota išvada gali būti „nepaprastai svarbi“. Jeigu pavyktų sumažinti demencijos dažnį bent 25 procentams JAV gyventojų, tai, jos skaičiavimais, pacientų priežiūros išlaidas sumažintų maždaug 100 mlrd. JAV dolerių.

Demencija šiuo metu serga apie 57 milijonus žmonių, o ši liga yra septintoji dažniausia mirties priežastis pasaulyje, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija.

Vis dėlto, nepaisant šio modernaus įvaizdžio, „Luce“ viduje trūksta to, kas daro klasikinius sportinius automobilius išskirtinius. Mano „Ferrari 250“ atveju viskas paremta mechanika ir emocijomis: variklio garsas, vibracijos, pavarų perjungimo pojūtis, benzino kvapas ir tikra, nefiltruota vairavimo patirtis. Tai dalykai, kurių joks tylus, elektrinis automobilis, kad ir koks gražus būtų jo salonas, nepajėgs atkartoti.

„Ferrari Luce“ yra puikus pavyzdys, kaip gamintojas prisitaiko prie naujos eros reikalavimų ir išlaiko prabangos bei sportiškumo įvaizdį. Tačiau emociniame lygmenyje klasikiniam „Ferrari 250“ jis neprilygsta: tai ne tik automobilis, bet ir gyvas, garsiai kvėpuojantis inžinerijos kūrinys, kurio dvasios niekada neperrašys jokie ekranai ar dirbtinai generuojami garsai.