Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (AFP-ELTA). Per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose šalyse žuvo 16 žmonių, dronų ir raketų bangoms talžant civilinę infrastruktūrą, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Kovoms fronte beveik sustojus, o deryboms įstrigus, kariaujančios šalys gerokai suintensyvino ilgojo nuotolio smūgius giliai viena kitos kariuomenių užnugaryje. Dėl to civilių aukų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių 2022-aisiais.

Rusijoje per Ukrainos dronų atakas Rostovo srityje žuvo penki žmonės, teigė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaris. Pranešama, kad dar trys žmonės žuvo Belgorodo, Kursko ir Maskvos srityse, o dar trys – Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas ataką pavadino „viena didžiausių pastarojo meto dronų atakų“. Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį visoje šalyje perėmusi 822 dronus.

Ukrainoje per Rusijos dronų ir raketų smūgį bendrovės „ArcelorMittal“ plieno gamykloje prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Viena didžiausių Ukrainos plieno gamintojų pranešė iš dalies sustabdžiusi gamyklos veiklą, nes per smūgį buvo apgadinti pagrindiniai jos gamybos įrenginiai.

Smūgių surengta ir kituose regionuose – pietrytinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės, o pasienyje esančioje Sumų srityje – vienas.

Kyjive smogta populiariam Počainos knygų turgui po atviru dangumi, kuriame nuo seno buvo galima rasti retų ir antikvarinių leidinių.

„Čia buvo parduotuvė. Ir knygos, ir visų šalių, visų šalių vėliavos. Kalnai visko. O dabar jau viskas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 45-erių metų knygų pardavėjas Dmytro Semenucha.

Komentuodamas naktinę ataką socialiniuose tinkluose V. Zelenskis pareiškė, kad „visur, kur rusai gali pasiekti savo balistinėmis raketomis, jie smogia civilinei infrastruktūrai“.

Pasak Ukrainos prezidento, per pastarąją savaitę šalies miestams smogta „daugiau kaip 1 550 kovinių dronų, beveik 1 560 valdomųjų aviacinių bombų ir 62 raketomis“. Jis dar kartą paragino sąjungininkus suteikti daugiau oro gynybos priemonių.

Dronų karas persimeta į Europą

Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. pradžioje Rusija beveik kasdien rengia raketų ir dronų smūgius visoje Ukrainoje. Pastaruoju metu Maskva suintensyvino sunkiai perimamų balistinių raketų atakas, pasinaudodama Ukrainos oro gynybos priemonių trūkumu, atsiradusiu dalį jų nukreipus į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.

Kyjivas neseniai vėl pareiškė, kad Maskva iš savo sąjungininkės Šiaurės Korėjos gauna daugiau raketų ir karių.

„Kai Šiaurės Korėjos balistinės raketos čia, Europoje, naikina infrastruktūrą ir atima žmonių gyvybes, negalima leisti, kad Europos perimančiosios raketos tiesiog gulėtų sandėliuose“, – sakė V. Zelenskis.

Tuo metu su konflikto zona besiribojančios šalys vis dažniau susiduria su dronų karo padariniais. Po naktinės atakos Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad Ispanijos naikintuvas F-18 netoli sienų su Ukraina ir Moldova numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną.

NATO penktadienį pranešė, kad Aljanso naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną. Latvijos gynybos ministerijos duomenimis, tai buvo jau antras toks incidentas per savaitę.

Savo ruožtu Ukraina vis dažniau taikosi į didžiausiai Rusijos internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“ priklausančius sandėlius, teigdama, kad bendrovė tiekia komponentus rusiškiems dronams.

Netoli Maskvos Ukrainos dronai naktį padegė dar vieną „Wildberries“ sandėlį. Nuo liepos vidurio Ukraina smogė maždaug 20-čiai su bendrove susijusių sandėlių ir pastatų.

V. Zelenskio teigimu, šiais smūgiais ir atakomis prieš naftos perdirbimo gamyklas siekiama pakirsti Rusijos karo ekonomiką.

Jungtinių Tautų duomenimis, vien liepą Ukrainoje žuvo 437 civiliai – tai didžiausias mėnesio aukų skaičius nuo 2022 m. gegužės. Rusijos valdžia atskirai pranešė, kad liepą Rusijos pusėje žuvo 79 civiliai – daugiau nei ankstesnį mėnesį.

Vilnius, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Bendrovės „OpenAI“ Airijos filialas šeštadienį dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ planų „Free“ ir „Go“ naudotojams Europos ekonominėje erdvėje (EEE), kuriai priklauso ir Lietuva, ir Šveicarijoje išsiuntė el. laišką, kuriame informavo, kad vėliau šį mėnesį platformoje bus pradėtos rodyti reklamos.

El. laiške nurodoma, kad reklamas matys tik „Free“ ir „Go“ planų prenumeratoriai, o „Plus“, „Pro“, „Business“, „Enterprise“ ir „Education“ paskyrose jų nebus.

Reklamas „OpenAI“ pirmą kartą pradėjo bandyti JAV 2026 m. vasario 9 d. Pradiniame bandyme jos buvo rodomos pilnamečiams „Free“ ir „Go“ planų naudotojams, o „Pro“, „Business“ ir „Enterprise“ planuose reklamų nebuvo.

Iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. reklamos jau buvo pradėtos rodyti Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje, Brazilijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje.

Šis pranešimas yra pirmasis oficialiai paskelbtas konkretus reklamų rodymo EEE ir Šveicarijoje terminas.

JAV reklamos rodomos pagal nutylėjimą, tačiau naudotojai gali jų atsisakyti. Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėje Karalystėje taikoma priešinga tvarka – suasmenintos reklamos gali būti rodomos tik gavus aiškų naudotojo sutikimą.

Atnaujintose privatumo taisyklėse išsamiau nurodoma, kokių kategorijų duomenys gali būti naudojami aktualioms reklamoms parinkti. Tarp jų – pokalbio kontekstas, naudotojo sąveika su reklamomis ir, reikalavimus atitinkančių naudotojų atveju, „ChatGPT“ išsaugota atmintis.

Pasak „OpenAI“, naudotojai nustatymuose bet kada gali įjungti arba išjungti reklamų suasmeninimą ir panorėję ištrinti su reklamomis susijusius duomenis. „ChatGPT“ rodomos reklamos yra aiškiai pažymėtos, o bendrovė pabrėžia, kad jos nedaro įtakos dirbtinio intelekto pateikiamiems atsakymams.

Kaip nurodoma el. laiške, tiesioginės prieigos prie naudotojų pokalbių reklamuotojai neturės. Bendrovė teigia, kad reklamų parinkimu rūpinasi pati, naudodama kontekstinius signalus, tačiau reklamuotojams neatskleisdama pokalbių turinio, pokalbių istorijos ar atmintyje išsaugotų duomenų.

Nuo „ChatGPT“ pristatymo rinkai 2022 m. „OpenAI“ vertė, jos pačios duomenimis, išaugo iki 860 mlrd. JAV dolerių – viršydama bet kurios kitos privačios bendrovės vertę. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad „OpenAI“ gali tapti akcine bendrove, pasiekusi trilijono dolerių vertę.

Tačiau „ChatGPT“ įkūrėjas sparčiai leidžia pinigus – daugiausia galingiems kompiuteriniams resursams, reikalingiems jo paslaugoms teikti.

Bendrovės generalinis direktorius Samas Altmanas anksčiau ilgą laiką buvo skeptiškas reklamos atžvilgiu, teigdamas, kad ji gali skatinti nepasitikėjimą „ChatGPT“ turiniu.

Hamburgas, rugpjūčio 16 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Hamburge per prestižines „Cyclassics“ dviračių lenktynes mirė 70-ies metų dviratininkas mėgėjas.

Policija naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad dviratininkas trasoje sukniubo ir buvo gaivinamas, tačiau vėliau mirė ligoninėje.

Prieš lenktynių Vokietijoje startą tylos minute pagerbtas perspektyvus Jungtinės Karalystės dviratininkas Finlay Tarlingas, penktadienį žuvęs per „Tour of Portugal“ lenktynes susidūręs su transporto priemone.

29-ą kartą surengtas profesionalų vyrų „Cyclassics“ lenktynes laimėjo Prancūzijos dviratininkas Paulas Magnier. Žemutinės Saksonijos mieste Bukstehudėje startavusių beveik 205 kilometrų lenktynių finišas buvo Hamburgo centre.

22 metų P. Magnier įspūdingame didelės grupės finišo sprinte pranoko varžovus. Šiemet jis jau buvo laimėjęs tris „Giro d'Italia“ etapus.

Antrąją vietą užėmė Nyderlandų dviratininkas Mike'as Teunissenas, o trečiąją – australas Laurence'as Pithie.

Po griūties lenktynių nebaigė du dviratininkai, tarp jų – keturis „Tour de France“ etapus per savo karjerą laimėjęs australas Michaelas Matthewsas.

Šių metų „Tour de France“ trečiosios vietos laimėtojas meksikietis Isaacas del Toro taip pat griuvo, mėgindamas pasiimti maisto davinį, tačiau galėjo tęsti lenktynes.

Trečiadienį Vokietijos pietvakariuose prasidės „Deutschland Tour“, o šeštadienį Monake startuos paskutinės iš trejų šių metų didžiųjų daugiadienių lenktynių – Ispanijos „Vuelta“.

Haga, rugpjūčio 16 d. (Ukrinform-ELTA). Vakarai nesugebėjo suprasti tikrųjų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų ir paliko Ukrainą „pilkojoje zonoje“ tarp Rusijos ir NATO, teigia pirmasis Nyderlandų ambasadorius Ukrainoje Robertas Serry.

Apie tai R. Serry kalbėjo išskirtiniame interviu naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui Hagoje.

Ambasadoriaus Ukrainoje pareigas 1992–1996 metais ėjęs R. Serry sukritikavo NATO neryžtingumą.

„Nesugebėjome suprasti, kokie iš tiesų buvo Putino ketinimai. Pažvelkite į tai, kas įvyko 2008 metais. Po Miuncheno saugumo konferencijos įvyko NATO viršūnių susitikimas Bukarešte, kuriame buvo priimtas tas liūdnai pagarsėjęs nesprendimas. Ukrainai nebuvo suteiktas Narystės veiksmų planas. NATO tuomet pareiškė, kad Ukraina vieną dieną galėtų tapti Aljanso nare, tačiau nepasiūlė jokio konkretaus kelio narystės link. Praktiškai tai reiškė, kad Ukraina buvo palikta savotiškoje pilkojoje zonoje tarp Putino ir NATO. Putinas padarė išvadą, kad Ukraina yra jo „kiemas“. Po to, kaip žinote, jis įsiveržė į Sakartvelą, o vėliau nusprendė įsiveržti ir į Ukrainą. Kategoriškai atmetu teiginį, kad už šį karą atsakinga NATO. Tai paprasčiausiai netiesa – visa atsakomybė tenka Putinui. Vis dėlto NATO atliko tam tikrą vaidmenį šioje dramoje“, – sakė R. Serry.

Pasak jo, į Ukrainos siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES) nebuvo žiūrima pakankamai rimtai, tačiau ir pati šalis tam nebuvo pasirengusi.

„Jei 2008 m. NATO būtų konkrečiau reagavusi į Ukrainos siekį įstoti į Aljansą, manau, šio karo galėjo ir nebūti. Tačiau tuo metu Vakaruose vyravo kitoks požiūris. Ukraina tam tikra prasme tebebuvo „terra incognita“ – šalis, dėl kurios niekas iš tiesų nežinojo, ką daryti. Ukraina prašėsi priimama į Europos Sąjungą ir NATO, tačiau į ją nebuvo žiūrima pakankamai rimtai. Tam buvo ir objektyvių priežasčių – korupcija ir rimtos valstybės vidaus problemos. Tuo metu šalis iš tiesų dar nebuvo pasirengusi tokiems žingsniams“, – teigė R. Serry.

Buvusio diplomato nuomone, Rusijos agresijos prieš Ukrainą šaknys yra kur kas gilesnės nei asmeniniai V. Putino sprendimai.

„Problema yra kur kas gilesnė. Rusijoje gyvuoja jausmas, kad ji prarado kažką, kas jai neva priklauso. Tai taip pat susiję su pretenzijomis į Kyjivo Rusios palikimą, kurias laikau absurdiškomis. Kai kas nors skelbiasi esantis vienintelis teisėtas taip seniai vykusių įvykių paveldėtojas, man tai visada atrodė itin problemiška, ypač kai Rusija tuo naudojasi kaip argumentu, kad iš naujo reikštų pretenzijas į Ukrainą. Būtent tai padarė Putinas, tačiau taip mano ne jis vienas. Toks požiūris iš tiesų būdingas daugeliui Rusijos gyventojų. Tad tam tikra prasme šis karas galėjo būti neišvengiamas, jei Putino vadovaujama Rusija išsikėlė tikslą vėl pajungti Ukrainą Maskvos kontrolei ir atkurti imperiją. Tokiu atveju plataus masto invazija atrodo logiška tokios politikos pasekmė. Tačiau aš niekada į šią krizę taip nežiūrėjau. Vėliau dirbdamas su NATO ir Jungtinėmis Tautomis labai tikėjausi, kad tokio didelio karo pavyks išvengti“, – pripažino R. Serry.

ELTA primena, kad nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, kurių daugumą sudaro abiejų šalių kariai. 

Šis karas tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o JAV vadovaujamos pastangos nutraukti kovas rezultatų nedavė.

Jungtinės Tautos (JT) nurodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios patvirtino 16 874 civilių žūtis, tačiau įspėja, jog tai greičiausiai yra gerokai per mažas įvertis, nes organizacija negali patvirtinti aukų tose Ukrainos dalyse, kurias yra okupavę Rusijos kariai.

Liepos mėnesį Briuselis atvėrė antrąjį narystės derybų su Ukraina dėl stojimo į ES skyrių. Pirmąjį derybinį skyrių 27 valstybių narių blokas oficialiai atvėrė birželio mėnesį. 

Vilnius, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Gavus Nacionalinio transplantacijos biuro prašymą, donoro organui pergabenti į Vilnių buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Kaip rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime, apie 17.02 val. sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš II paieškos ir gelbėjimo posto Kaune. Sėkmingai pristatęs donoro organą į Vilnių, apie 19 val. sraigtasparnis grįžo į Kauną, kur įgula tęsė budėjimą.

Donoro organų pergabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių. 

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos donoro organus pergabena pagal bendradarbiavimo sutartį su Nacionaliniu transplantacijos biuru.

Lisabona, rugpjūčio 16 d. (AFP-ELTA). Portugalijos futbolo superžvaigždė Cristiano Ronaldo mano, kad šie metai „ko gero“ bus paskutiniai jo, kaip profesionalaus futbolininko, karjeroje. Apie tai 41-erių sportininkas kalbėjo sekmadienį paskelbtame interviu žurnalui „Vogue“.

Daugiau kaip 950 įvarčių klubams ir Portugalijos rinktinei pelnęs C. Ronaldo užsitikrino vietą tarp geriausių visų laikų futbolininkų. Anksčiau jis yra sakęs, kad karjerą baigs „netrukus“ arba per „vienerius ar dvejus metus“.

„Tikriausiai tai paskutiniai mano metai futbole ir noriu palikti įspūdingą pėdsaką (futbolo istorijoje – ELTA)“, – žurnalui „Vogue“ sakė C. Ronaldo ir pridūrė jau turintis „visą planą“, ką veiks baigęs futbolininko karjerą.

„Turiu tiek daug veiklos, kad sunku išskirti vieną dalyką“, – sakė portugalas, tarp mėgstamiausių užsiėmimų paminėjęs keliones ir padelį.

„Kadangi pasitraukus iš futbolo gali likti didelė tuštuma, savo laiką reikia užpildyti įvairiais, o ne tik vienu užsiėmimu“, – teigė buvęs „Manchester United“, Madrido „Real“ ir Turino „Juventus“ puolėjas.

Antradienį C. Ronaldo per nedidelę privačią ceremoniją Portugalijos kurorte Kaskaise susituokė su ilgamete partnere Georgina Rodriguez.

Kalbėdamas apie savo įspūdingą karjerą, C. Ronaldo žurnalui „Vogue“ teigė norintis „toliau mėgautis tuo, ką užsidirbau – ką užsidirbome. Juk tai buvo 25 metai, pareikalavę daugybės aukų“.

Šią vasarą paskutiniame savo pasaulio čempionate padėjęs Portugalijos rinktinei pasiekti aštuntfinalį, C. Ronaldo dabar prisijungs prie savo klubo „Al Nassr“, besirengiančio naujam Saudo Arabijos profesionalų lygos sezonui.

Los Andželas, rugpjūčio 16 d. (dpa-ELTA). Uraganas Lala nusiaubė Havajų Didžiąją salą, atnešdamas niokojančius vėjus ir smarkias liūtis, pranešė pareigūnai.

JAV interneto svetainės PowerOutage.us duomenimis, naktį į sekmadienį Didžiojoje ir kaimyninėse salose be elektros buvo likę beveik 130 tūkst. vartotojų.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad maždaug 200 tūkst. gyventojų turinčioje Didžiojoje saloje išvartyti medžiai, uždaryti keliai ir kilo dideli potvyniai.

Havajų gubernatorius Joshas Greenas paragino gyventojus vengti kelių. Per automobilio avariją Didžiosios salos pietuose žuvo vienas žmogus.

Vėlų šeštadienio vakarą padėtis tapo ypač pavojinga, kai JAV Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS) kai kuriose salos dalyse dėl staigių potvynių paskelbė ekstremaliąją padėtį.

Policijos teigimu, potvynių vanduo nuplovė kelis namus, o meteorologijos tarnyba perspėjo apie gyvybei pavojingą ir katastrofišką padėtį dėl kilusių potvynių.

J. Greenas šeštadienio popietę pranešė, kad uraganas nuo 19 pastatų nuplėšė stogus.

Pirmosios kategorijos uragano akis, pakeliui į vakarus, praslinko maždaug už 90 kilometrų į pietus nuo salos, pranešė JAV Nacionalinis uraganų centras (NHC). Vėliau Lala susilpnėjo iki atogrąžų audros.

Audra persikelia į kitas salas

NHC prognozavo, kad per audrą Didžiosios salos pusėje, kurią talžo vėjai, iškris iš viso 30–50 centimetrų kritulių. Tačiau kai kuriose matavimo stotyse šie kiekiai jau buvo viršyti – Laupahoehoe gyvenvietėje per 36 valandas iškrito beveik 65 centimetrai lietaus.

NHC teigimu, potvynių, nuošliaužų ir pavojingų bangų pavojus toliau išlieka.

Nepaisant didesnio atstumo nuo audros centro, pavojingai stiprūs vėjai ir smarkios liūtys iki pat sekmadienio taip pat grėsė mažesnėms Havajų saloms, įskaitant Mauįį, Oahu, Kauai ir Niihau.

Oahu, Kauai ir Niihau salose perspėjimas dėl potvynių galiojo iki vėlyvo sekmadienio vakaro. Kai kur prognozuota iki 20 centimetrų kritulių.

Pirmosios kategorijos uragano, vertinant pagal penkių kategorijų skalę, nuolatinio vėjo greitis gali siekti iki 153 kilometrų per valandą.

Maskva, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2025 m. pabaigoje sukvietė šalies karinius vadus į pasitarimą ir iškėlė tikslą 2026-iesiems – sugriauti NATO ir Europos Sąjungą (ES) iš vidaus, o itin svarbią vietą šiuose planuose užėmė Moldova. Apie tai remdamasis su susitikimo detalėmis susipažinusiais dviejų šalių pareigūnais pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT), kurį cituoja nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“.

Vakarų žvalgybos pareigūnai tikina, kad svarbiausias Kremliaus prioritetas – užvaldyti Ukrainą, o po to – perimti Moldovos kontrolę.

Atkreipiamas dėmesys, kad maždaug tuo pat metu per aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnų susitikimą V. Putinas viešai kritikavo Europos lyderius dėl esą kurstomos „isterijos“ apie Rusijos puolimo grėsmę.

„Daug kartų tai sakiau: tai melas, nesąmonė, visiška nesąmonė – tos kalbos apie kažkokią išgalvotą Rusijos grėsmę Europos šalims“, – pareiškė jis.

„The New York Times“ šaltinių teigimu, Moldova būtų ideali placdarmo vieta tolesnei Rusijos agresijai tiek prieš Ukrainą, tiek prieš Vakarus. Pasak jų, V. Putinas taip pat vis dar tikisi užgrobti teritorijų Ukrainos pietuose ir taip sukurti sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su Moldova.

Siekdama šių tikslų Rusija, be kita ko, mėgino kištis į 2025 m. rugsėjo 28 d. vykusius Moldovos parlamento rinkimus, tam pasitelkdama kibernetines atakas, dezinformaciją, balsų pirkimą ir agitaciją.

Į Kremliaus kampaniją taip pat buvo įtraukti Moldovos dvasininkai. Jie vyko į Rusiją, kur jiems buvo išdalytos banko „Promsvyazbank“ debeto kortelės. Grįžę į Moldovą jie turėjo gauti po 1 tūkst. dolerių už tai, kad įtikintų parapijiečius balsuoti prieš referendume spręstą šalies stojimą į ES ir viešai smerktų provakarietišką šalies politiką. 

Rinkimai tuo metu buvo vadinami istoriniais, o stebėtojai teigė, kad nuo jų rezultatų didele dalimi priklausys Moldovos europinės integracijos ateitis.

Primenama, kad 2025 m. vasarą Serbijoje buvo įkurta mokymų stovykla, kurioje Moldovos piliečiai, buvo mokomi naudotis šautuvais, prasiveržti pro policijos užkardas ir padeginėti pastatus, taip siekiant sutrikdyti rinkimus. Vakarų žvalgybos pareigūnų teigimu, instruktoriai buvo su Rusijos karine žvalgyba GRU siejami operatyvininkai. Panaši stovykla veikė Bosnijoje, dar viena – netoli Maskvos.

Moldovos prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Stanislavas Secrieru teigė, kad Rusija nori naudoti Moldovą „kaip placdarmą priešiškai veiklai prieš Ukrainą ir pagrindinę jos gynybos bei finansinę rėmėją – ES“. 

„Dėl šių priežasčių Rusija per pastaruosius kelerius metus skyrė precedento neturinčius išteklius“, – sakė jis.

Tačiau, pasak „The New York Times“, Moldovos valdžia tam buvo pasirengusi. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų policija atliko kratas šimtuose namų ir sulaikė stovyklose mokymus praėjusius žmones. Vakarų sąjungininkų padedami Moldovos kibernetinio saugumo specialistai atrėmė kibernetines atakas, o prezidentės Maios Sandu partija išsaugojo daugumą parlamente. 

ELTA primena, kad pernai rugsėjį Moldovos proeuropietiška Veiksmo ir solidarumo partija (PAS), kurią remia prezidentė M. Sandu, laimėjo šalies parlamento rinkimus, tvyrant būgštavimams dėl galimo Rusijos kišimosi. PAS gavo kiek daugiau nei 50 proc. balsų, įtvirtindama M. Sandu pastangas siekti Moldovos integracijos į ES.

Opozicinis Patriotų blokas, vadovaujamas buvusio prorusiško prezidento Igorio Dodono, liko antras su 24,19 proc. balsų.

Roma, rugpjūčio 16 d. (dpa-ELTA). Popiežius Leonas XIV sekmadienį paragino nutraukti pasikartojančius smurto išpuolius prieš civilius palestiniečius Vakarų Krante.

„Dar kartą raginu nutraukti besitęsiantį smurtą prieš civilius palestiniečius Vakarų Krante“, – Kastel Gandolfo miestelyje netoli Romos sakė 1,4 mlrd. pasaulio katalikų galva.

Pontifikas taip pat primygtinai paragino tarptautinę bendruomenę siekti vadinamojo dviejų valstybių sprendimo, kad būtų užtikrinta „teisinga ir ilgalaikė taika“. Pagal šį sprendimą Izraelis ir nepriklausoma Palestinos valstybė taikiai egzistuotų greta.

Pastaraisiais metais Izraelio naujakurių smurtas prieš palestiniečius Vakarų Krante suintensyvėjo.

Radikalūs Izraelio naujakuriai jau savaitę laiko apsiautę palestiniečių namus Vakarų Kranto šiaurėje esančiame Kusros kaime. Artimas Izraelio sąjungininkas Vašingtonas neseniai paragino Izraelį savo naujakurius iš šio kaimo iškeldinti.

Atėnai, rugpjūčio 16 d. (dpa-ELTA). Per miškų gaisrą Graikijos Salamino saloje, esančioje į vakarus nuo Atėnų, žuvo du žmonės, sekmadienį remdamasis ugniagesių tarnyba pranešė visuomeninis transliuotojas ERT.

Žuvusiųjų kūnai rasti Peristerijos vietovėje salos pietuose. Aukų tapatybės kol kas nenustatytos.

Stiprūs vėjai smarkiai apsunkino pastangas suvaldyti liepsnas. Civilinės saugos tarnybos perspėjo, kad platesniame Atėnų regione miškų gaisrų pavojus yra labai didelis.

Kovoti su liepsnomis pasiųsta daug ugniagesių, specializuotų padalinių ir technikos. Gaisras taip pat gesinamas iš oro lėktuvais ir sraigtasparniais, o antžeminėms pajėgoms padeda savanoriai ir savivaldybių autocisternos.

Gyventojams teritorijose, kurioms gresia pavojus, per Graikijos skubiosios pagalbos perspėjimo sistemą 112 ne kartą siųsti perspėjimai ir nurodymai evakuotis.

Valdžios institucijos taip pat rengėsi galimai evakuacijai jūra. Ugniagesių tarnyba ir pakrančių apsauga derino planus, kaip iš pavojingų teritorijų išgabenti žmones.

Netoli Graikijos sostinės esančioje Sarono įlankoje plytinčioje Salamino saloje gyvena beveik 40 tūkst. žmonių.