With the advent of Let’s Encrypt, the price of having a SSL/TLS-secured website has dropped to zero, and pretty soon every flower pot will be shipping with a OpenSSL build! But did you know that all the certificates, including lists of alias subdomains for the non-wildcard ones, are publicly audited information? Are you comfortable with the fact that others can find out about your production / staging environments (in the form of subdomains) simply by querying a public database?

Long story short, Google has decided to patch up some “structural flaws” with how certificates get issued, who can issue what certificate and to whom, in an attempt to curb rogue or hacked CAs. What they came up with is the Certificate Transparency project that publishes logs of issued SSL/TLS certs which browsers then check to spot the nasty ones.

Aside from browsers, there exist a few aggregators which collect said logs and make them searchable. About a year ago, I’ve used https://crt.sh/ for running queries against a list of recently issued certificates, but now the website seems to be kind of broken, so you might want to try out a commercial alternative that I have googled up just today:

https://censys.io/certificates

This tool is somewhat limited though, e.g. it lets you run up to 10 queries without registering:

When you issue yourself a SSL/TLS certificate through, say, Let’s Encrypt, which includes both the domain and its subdomains, the domain (e.g. example.com) gets set as certificate’s Common Name (CN), and both the main domain and subdomains (example.com, foo.example.com and bar.example.com) get registered under certificate’s Subject Alternative Name (SAN). You can search for those on the Censys’s tool by picking the parsed.extensions.subject_alt_name.dns_names parameter - with that, you’d be effectively querying both CNs and SANs.

For example, let’s check out whether someone issued themselves a certificate for their RabbitMQ deployment! Enter the following query into the search box:

parsed.extensions.subject_alt_name.dns_names: rabbitmq*

We’re getting somewhere:

It turns out that quite a few users issued CA-signed certificates for their RabbitMQ deployments! Are they secure though? RabbitMQ has a web management UI plugin which is accessible at port 15672 by default, with guest:guest being the default credentials. Some users managed to change those:

…yet others didn’t:

I’ve also managed to find a RabbitMQ deployment with what appeared to be credit card numbers being processed as AMQP messages, but I didn’t check whether it was real data nor I’m going to post a screenshot with those, for legal reasons.

Some other things to search for to satisfy one’s curiosity:

• Other popular tools with no auth by default or simple credentials, e.g. Solr, Elasticsearch, Redis.
• Plethora of IOT gadgets.
• Recently set up Wi-Fi routers.
• Big-name domains, e.g. companies which do unsolicited credit ratings of all US citizens and occasionally get into hot water over their lacking security practices.

So, make sure that your operations aren’t more public that you’d like them to be! Prevent internal services from being accessed publicly, use self-signed certificates, or encrypt communication using a different OSI level altogether. Take care!

Aną savaitę susiradęs telefono numerį skambino nepažįstamas jaunuolis, prisistatė penkiasdešimtmečiu technologijų entuziastu ir sakė, kad nori padaryti nedidelę žodyno programą ir tuo pačiu pramokti programuoti, tai galbūt aš jį galėčiau užvesti ant jį kelio? Taip pat ne vienas iš draugų ir pažįstamų pripažino, kad norėtų pabandyti tapti programuotoju (dėl pinigų ar kitų priežasčių), bet nežino nuo ko pradėti, ką skaityti, kaip sužinot ar čia jam / jai gaunasi, tinka ir patinka, kokios perspektyvos, ar verta leist pinigus kodo akademijoms, ar galima pačiam pasinagrinėt viską ir pan.

Taigi štai, lo and behold, Mokytojų dienos proga apačioj yra mano “from sofa to 3000 €”” tutorialas, kaip padaryti mažą prototipinę žodynėlio programą. OK, nuo tutorialo iki trijų štukių dar bus ką paveikti, bet stengiaus viską surašyti kuo paprasčiau, su bullet pointsais, linkais, tipsais ir triksais, abstrakčia žodynėlio duomenų bazės architektūra, žingsniais ir kitkuo. Jeigu norėjot pamėgint užsiėmimą, panašų į mano, tai dabar turit receptą. Komandų, kurias reikia įvest į terminalą, ir kodo, kurį nupeistinus viskas pasidaro, deja nėra - siūlau viską susiinstaliuot iš vienų nuorodų, tada spaust ant kitų nuorodų su dokumentacija, tada eit pabandyt kažką, tada eit googlint, tada apet’ 25 - kol pavyks!

Sėkmės pamėginusiems! Jei kas nesigauna, rašykite žinoma.

(Kompiuterastų prašau pernelyg nesikabinėti, aš puikiai suprantu, kad Node.js programoj išvedinėt hardkodintą HTMLą yra nesąmonė, kad reikia templatų, kad yra AJAX, kad yra skirtumų tarp browserių, etc. Aš tik norėjau parodyt bendrą webappso principą, kad nontechui pavyktų pasibandyti kažką biškį.)

Sveiki, xxx,

Atsiprašau už vėlyvą atsakymą. Manau, kad šaunu, jog nusprendėte sugrįžti prie programavimo! Neabejoju, kad pasiryžus ir praleidus keletą savaičių / mėnesių vakarais mokantis programuoti, po kurio laiko jau visai neblogai pavyks ir galėsite tas žinias jau pradėti naudoti praktikoje.

C++ nėra labai paprasta kalba pradedantiesiems, o komercinių projektų su Qt gana sunku rasti (ypač Lietuvoje). Aš Jums siūlyčiau pamėginti lietuvių neblogai pramindytą taką ir savo žodynui sukurti websaitą. Šitaip turėsite universalų sprendimą, kuris be problemų veiks visuose įrenginiuose, galės būti perdarytas į desktopinę programą, o įgautas žinias tikrai rasite kam parduoti, jei to pageidausite.

Websaito padarymui galite rinktis iš krūvos technologijų, bet aš Jums siūlau viską daryti su JavaScript programavimo kalba (Node.js serverio pusėje ir paprastas JavaScript ir / arba jQuery kliento pusėje, jeigu prireiks) ir MySQL duomenų baze.

Žodyno programos (websaito) ingredientai:

• MySQL duomenų bazė. Žodyno antraštinius žodžius ir jų apibrėžimus kažkur reikės įrašyti, juos redaguoti, trinti, pridėti naujus ir t.t. Tam yra naudojama duomenų bazė, veikianti serverio pusėje (žinoma, programuojant serveris ir klientas gali būti vienas ir tas pats kompiuteris).

  Įdiekite MySQL pagal šią instrukciją: https://dev.mysql.com/doc/mysql-getting-started/en/; jeigu nepavyks, googlinkite “mysql tutorial”, “mysql getting started” ir pan. frazes. Įdiegę, pamėginkite sukurti naują lentelę (CREATE TABLE), į ją pridėti vieną kitą įrašą (INSERT), pridėtus įrašus pakeisti (UPDATE), rasti įrašus pagal nurodytą sąlygą (SELECT ... WHERE) ir juos ištrinti (DELETE), taip pat galite išsiaiškinti, kas yra indeksas (CREATE INDEX). Tikrai neverta perskaityti MySQL (ar bet kurios kitos technologijos) dokumentacijos nuo viršelio iki viršelio - įdiekite MySQL, pasimėginkite keletą komandų, perpraskite, ką daugmaž tos komandos daro, ir to užteks, o jeigu neužteks, tai kas liko rasite toje dokumentacijoje vėliau arba išsigooglinsite. Tai galioja ir visoms kitoms technologijoms, aprašytoms apačioje.

  Pats MySQL neturi grafinės sąsajos, bet yra keletas GUI programų, kurios gali Jums padėti aiškinantis šią duomenų bazę, pvz. MySQL Workbench (https://dev.mysql.com/downloads/workbench/; nemokama) arba Navicat (https://www.navicat.com/en/; yra nemokama laikina versija).

  Oficiali MySQL dokumentacija gana paini; manau, kad pradžiai geriau būtų pasižiūrėti į https://www.w3schools.com/sql/ ar https://www.tutorialspoint.com/mysql/. Jeigu nepatiks šie tutorialai, visada galite pasigooglinti kokį kitą, kurių prirašyta begalė (“mysql tutorial”, “mysql getting started”, “mysql quick start”, …).

  (Svarbiausias įgūdis bet kuriam programuotojui yra ne mokėti vieną ar kitą technologiją ar turėti kokį nors ten labai stiprų loginį mąstymą, bet mokėti googlinti :) Iš visų programavimo kalbų, kurias esą moku, aš atsimenu vos kelias esmines konstrukcijas, o visa kita - net ir primityviausius dalykus - visada išsigooglinu.)

• HTML. Tai nėra programavimo, bet išdėstymo (angl. layout) kalba, su kuria aprašomi kiekvieno websaito elementų - teksto, mygtukų, meniu, teksto įvedimo laukelių ir kt. - struktūra. Aš Jums siūlau su HTML sukurti savo būsimojo žodyno sąsają - jums prireiks teksto laukelio, kuriame įvesite ieškomą žodį, mygtuko, kurį reikės paspausti, kad paieška prasidėtų, sąrašo rastų žodžių ir vietos, kurioje parodysite žodžio aprašymą.

  Norint kurti HTML puslapius, Jums reikės paprasto teksto redaktoriaus (Wordas netinka!). Mano mėgstamiausi yra Nodepad++ Windowsams (https://notepad-plus-plus.org/; nemokamas) arba Sublime Text bet kuriai platformai (https://www.sublimetext.com/; irgi nemokamas, bet paleidus prašo pinigų). Pasižiūrėti sukurtą HTML puslapį prireiks bet kurios web naršyklės (Chrome, Firefox, Safari, … - nesvarbu).

  Neblogas resursas pramokti HTML yra https://developer.mozilla.org/en-US/docs/Learn/HTML/Introduction_to_HTML/Getting_started. Kaip ir MySQL atveju, siūlau Jums išsiaiškinti tik tiek, kiek Jums reikia pirmai pradžiai norint padaryti žodyno interfeisą, t.y. kaip aprašyti laukelį žodžio įvedimui, padaryti nuorodą, įterpti paveikslėlį, etc.

• CSS. Jeigu su HTML websaite yra aprašoma, kokie elementai jame yra (ir iš dalies ką jie daro), tai CSS naudojamas aprašant, kaip šie HTML elementai atrodo - ar mygtukas turi būti mėlynas, ar teksto laukelis turi būti kairėje, ar dešinėje ir pan.

  CSS resursas: https://developer.mozilla.org/en-US/docs/Learn/CSS/Introduction_to_CSS, plius ką pavyks papildomai išsigooglinti. Siūlau į CSS pradiniame etape kreipti mažiausiai dėmesio - išsiaiškinkite, kaip pakeisti kokią nors ten teksto spalvą, uždėti rėmelį ir to tikrai užteks. Vėliau dailindamas savo žodyno išvaizdą galėsite įsijausti labiau :)

  CSS irgi kuriamas su paprasto teksto redaktoriumi (Sublime Text ar Notepad++), puikiai veiks Jūsų naršyklėje.

• JavaScript. JavaScript yra keista programavimo kalba, kurios aš šiaip pernelyg nemėgstu, bet ji šiomis dienomis yra naudojama visur, todėl vien dėl populiarumo ir universalumo siūlyčiau Jums rinktis būtent ją. JavaScript buvo sukurta kaip programavimo kalba, veikianti kliento pusėje, konkrečiai - Jūsų naršyklėje, bet su ja šiais laikais gamina ir serveryje veikiančias programas naudodami Node.js (apie tai vėliau).

  Kaip ir HTML / CSS atveju, norint išbandyti JavaScript nieko papildomai diegti nereikia, užteks Jūsų turimo browserio. Štai neblogas resursas apie ją: https://developer.mozilla.org/en-US/docs/Learn/Getting_started_with_the_web/JavaScript_basics ir kiti resursai, kuriuos Jums pavyks rasti.

  Pramokite pagrindinių duomenų tipų: eilutė (string), skaičius (integer), masyvas (array), žodynas (dictionary), …; struktūrų (if, while, for, …), kaip padaryti funkciją (function()), kaip kažką išspausdinti į browserio konsolę (console.log()), sukurti dialogą (alert()) ir kaip naudotis debuggeriu (https://developers.google.com/web/tools/chrome-devtools/javascript/). Dar kartą - jeigu skaitote, mėginatės pas save ir vis dar įdomu, tai tikrai nereikėtų sustoti, bet nesiūlau ir save forsuoti siekiant perskaityti VISĄ knygą / dokumentaciją ir šitaip išmokti VISĄ JavaScript - svarbu pagauti esmę ir vėliau improvizuoti (begooglinant!).

• Node.js. JavaScriptas sau ramiai metų metus veikė kliento (web naršyklės) pusėje, kol kažkokie pašlemėkai nesugalvojo, kad nebenori naudoti atskiros programavimo kalbos serverio programoms rašyti, todėl pritaikė JavaScriptą serverio programų rašymui, ir iš to gavosi Node.js (https://nodejs.org/en/).

  Node.js esmė būtų ta, kad su ja JavaScripto programas galima paleidinėti nebenaudojant browserio. Jūsų atveju, Node.js programa veiks kaip HTTP serveris ir “bendraus” su taip pat serveryje (kuris kūrimo metu bus Jūsų kompiuteris) veikiančia MySQL, į ją siųsdamas antraštinių žodžių paieškos užklausas, gaudamas atgal rastus žodžius ir jų apibrėžimus, iš tų apibrėžimų suformuodamas HTML puslapį ir išsiųsdamas jį naršyklei, kad ši galėtų viską parodyti.

  Apie Node.js galite paskaityti https://www.w3schools.com/nodejs/nodejs_get_started.asp, https://blog.risingstack.com/node-hero-tutorial-getting-started-with-node-js/, https://www.airpair.com/javascript/node-js-tutorial ir kitur. Su Node.js pamėginkite sukurti paprasčiausią HTTP serverį, kuris, atidarius adresą, išvestų frazę “Hello World” (instrukcija yra pirmojoje nuorodoje). Taip pat galite iškart pabandyti su Node.js prisijungti prie MySQL serverio, nes to prireiks vėliau: https://www.w3schools.com/nodejs/nodejs_mysql.asp.

Planas:

Tai štai, su tais penkiais komponentais jau galite kažką pamėginti padaryti :). Mano siūloma veiksmų seka:

1. Įsidiekite MySQL, pamėginkite aukščiau aprašytus veiksmus (lentelių sukūrimas, INSERT, SELECT ir kt.) Jūsų programai pradžioje turbūt užteks vienintelės lentelės, kuri susidės iš trijų stulpelių - įrašo ID (primary key), antraštinio žodžio ir jo aprašymo - plius vieno papildomo indekso ant antraštinio žodžio, kad šį būtų galima atrinkti greičiau. Jeigu vėliau pageidausite, kad vienas antraštinis žodis galėtų nurodyti į kelis aprašymus, prireiks jau trijų lentelių (vienos su antraštiniais žodžiais, kitos su apibrėžimais, trečios vadinamosios “one-to-many”, kurioje susirašysite, kuris apibrėžimas priskiriamas kuriam antraštiniam žodžiui). Taip pat pasimėginkite iš duomenų bazės rasti žodį pagal tikslų atitikimą (SELECT ... FROM ... WHERE zodis = "...") ir žodžius kandidatus pagal jo pradžią (SELECT ... FROM ... WHERE zodis LIKE "...%"; atkreipkite dėmesį į procento ženklą).
2. Paskaitinėjęs apie HTML, pasidarykite paprasčiausią įmanomą žodyno sąsają, kuri greičiausiai susidės iš paieškos teksto įvedimo laukelio (<input type="text">), rastų žodžių sąrašo (<ul><li>...</li><li>...</li>...</ul>) ir surasto žodžio apibrėžimo (<p> arba <div>).
3. Pramokęs JavaScript ir Node.js pagrindų, galiausiai sujunkite visus tris komponentus:
   1. Pagaminkite HTTP serverį, kuris vietoje “Hello World” išveda Jūsų anksčiau paruoštą HTML kodą.
   2. Pakeiskite HTTP serverį taip, kad toje HTML kodo vietoje, kurioje planuojate rodyti rastus žodžius, serveris išvestų visus MySQL duomenų bazėje esančius žodžius.
   3. Pakeiskite HTTP serverį taip, kad žodžio paieškos formoje (<form>) įvedimo laukelyje (<input type="text" />) įvedus žodį ir paspaudus mygtuką (<button type="submit" />), serveris gautų įvestą žodį ir atvaizduotų jį kur nors puslapyje (pvz. “Šiuo metu ieškomas žodis: …”). Norint, kad paspaudus mygtuką serveris gautų žinią su teksto laukelio turiniu, reikės nustatyti HTML formos action atributą: https://www.w3schools.com/TAGs/att_form_action.asp. Tuomet JavaScriptu parašytas Node.js serveris turės kažkaip perskaityti jam ką tik perduotą reikšmę: https://stackoverflow.com/a/19029437. Papildomai turbūt norėsite, kad ką tik įvestas žodis niekur nedingtų, o liktų teksto įvedimo laukelyje; tam jį serverio iniciatyva reikės įrašyti į input elemento value atributą (<input value="..." />).
   4. Pakeiskite HTTP serverį taip, kad jis įprastiniu atveju (kai neperduotas joks parametras, pvz. antraštinis žodis) išvestų vien Jūsų anksčiau parašytą HTML’ą, bet gavęs antraštinio žodžio paieškos užklausą GET parametru (pvz. http://localhost/zodynas?paieska=Peru), kreiptųsi į MySQL duomenų bazę su šia užklausa, rastų reikiamą žodį arba žodžius kandidatus ir išvestų juos atgal HTMLu, kad naršyklė galėtų juos parodyti.
   5. Pakeiskite HTTP serverį taip, kad jis kiekvieną rastą žodį kandidatą išvestų kaip nuorodą, kuri nukreiptų į Jūsų žodyno puslapį ir turėtų įvestą paieškos žodį ir pasirinkto žodžio-apibrėžimo ID (<a href="zodynas?paieska=Peru&pasirinktas_zodis=2">Peru</a>).
   6. Pakeiskite HTTP serverį taip, kad jis, gavęs pasirinkto žodžio ID parametrą (pasirinktas_zodis), papildomai iš MySQL duomenų bazės atsisiųstų šio pasirinkto žodžio apibrėžimą ir įterptų jį Jūsų pasirinktoje HTML kodo vietoje.

Šitokį prototipą vėliau galėsite tobulinti ir plėsti, pvz. padaryti naujų žodžių pridėjimą, žodžių ištrynimą, žodžio apibrėžimo redagavimą (pvz. integruoti su kokiu nors ten https://quilljs.com/ JavaScript biblioteka kliento pusėje) ir kt. Visgi, kad neatsibostų ir neužstrigtumėte, siūlau pirma pasimėginti padaryti štai tokią bandomąją programą.

Keletas pastabų apie programavimą:

• Apie aprašytąsias technologojas tikrai neužteks vien paskaityti, jas privalu iškart mėgintis vos tik įdiegus. “Šperinti” siūlau kuo mažesniais žingsniais, t.y. vos ką pakeitėte programoje - iškart ir išbandykite, ar vis dar veikia arba bent jau esate teisingame kelyje. Visos žemiau aprašytos technologijos labai “jautrios” mažiems niuansams - kableliams, taškams, kabliataškiams, tarpams kokioje nors kritiškoje vietoje, todėl tik judėdamas pirmyn pamažu galėsite sukontroliuoti savąją programą.

• Labai normalu yra, kaip Jūs rašote, “šperinti” kitų parašytą kodą, kitaip tariant, googlinant ieškoti jau padarytų sprendimų.

• Taip pat labai normalu yra, kad “nusišperinus” ar parašius nuosavą programinį kodą niekas neveikia iš pirmo, antro, trečio, …, septyniasdešimto karto. Pavyzdžiui, aš, parašęs naują funkciją visada nemaloniai nustembu, jeigu ji veikia iš pirmo karto; pirmojo bandymo kode neturėti sintaksės arba logikos klaidų yra reta. Paslaptys yra dvi: 1) bent jau pradžioje programą rašyti mažais žingsneliais ir kiekvieną žingsnelį išbandyti vos ne kaskart pridėjus naują eilutę arba net simbolį; 2) kiek galima anksčiau išmokti naudotis debuggeriu ir sužinoti, kas yra breakpointas (nuoroda į Chrome Dev Tools yra viršuje).

• Dar labai normalu yra ties kažkuo užstrigti valandomis, dienomis ar mėnesiais nesugalvojant gero sprendimo. Tuomet reikia mėginti kažką daryti iš naujo, kitaip, bandyti atsekti, iki kurios vietos programa veikia kaip tikėtasi, kažką trinti, ieškoti, kaip tą patį yra padarę kiti žmonės. Dažnai užtenka nueiti į dušą arba vien pasivaikščioti.

• Norint programuoti, prireiks daug anglų kalbos. Anglų, naudojama technologijose, nėra sudėtinga (ypač jau pramokus terminus), visi verčiasi per galvą mėgindami technologijas paaiškinti kuo suprantamiau, bet jeigu netyčia turite planą išmokti programuoti su lietuvių arba rusų kalbomis, tai turiu Jus nuvilti, kad greičiausiai rezultatas nebus patenkinamas. Nežinau, kaip pačiam su anglų, bet net jeigu ir nelabai, tai siūlau taikyti kalbai tą patį metodą, kurį taikytumėte ir bet kuriai kompiuterio technologijai - mėginti, kol pavyks! Aš programuoti pradėjau gal keturiolikos su beveik nulinėmis anglų žiniomis, bet man tai pasirodė taip įdomu, kad bandymų, klaidų ir vogto “Alkono” pagalba po kiek laiko jau pradėjau neblogai gaudytis (pirma išmokau žodžius “array” ir “string”, o tik vėliau “beautiful” ir “amazing” :)).

• Nėra paslaptis, kad daug žmonių iš įvairiausių sričių pastaruoju metu nori išmokti programuoti dėl pinigų, nes taip pat ne paslaptis, kad kompiuterių technologams šiomis dienomis visai neblogai einasi piniginės atžvilgiu. Rašote, kad esate tiksliukas ir technarius, todėl neabejoju, kad Jums turėtų visai neblogai eitis. Vis dėlto, jeigu per kurį laiką nerasite savyje nuoširdaus susidomėjimo, noro knistis kompiuteryje ir gilintis į jį savo nuosavu laiku, vakarais, naktimis ir savaitgaliais, beveik liguistai, gali nepavykti prasibrauti net iki Jūsų pageidaujamo “pagalbinio darbuotojo” technologijų įmonėje. Ta dabartinė karta, kuriai, kaip rašiau, visai neblogai einasi - barklajininkai, besiženijantys 70-80% manekenes, perkantys butus po du (vieną sau, kitą nuomai) ir bevažinėjantys po tailandus atostogų - prieš 10 metų buvo nesikirpę paaugliai, kurie bėgdavo iš pamokų, kad galėtų sau ramiai tyloj prie kompo pasiaiškint kaip jiems ten kokį nors žaidimuką su Flashu pasidaryt ar kaip MySQL’o INNER JOINas veikia. Praleidus prie kompiuterio šiek tiek laiko jau galima šiek tiek atsipalaiduot jeigu norisi, išeiti iš darbo penktą vakaro palikus laptopą biure, gal net pakilnot kokią štangą ar užsiimti humanitariniu hobiu, bet norint tapt kompiuteristu, tuos pirmus bent penkis metus reikia normaliai pavirint - ir nemanau, kad tam užtenka vien valios, “striuka su grynais” motyvo, veikiau būtinas nuoširdus noras ir manijos lygio užsidegimas - to Jums ir linkiu!

Rašykite bet kada, jei kas neaišku mano instrukcijoje ar kils kokių klausimų (aišku, prieš tai pagooglinkite!).

Sėkmės,

Visiškai meilūs, pribėga ir laižo ausų spenelius kai būna nuotaikoj. Nesidrasko (bent jau kol jauni). Mėgsta gerai pašikt, bet visada į dėžutę. Valgo vien pigiausią maistą iš “Maximos”.

Neišskiriami BFF. Šiaip vienodo dydžio ir svorio, bet tas labiau pūkuotas yra chytresnis ir mažiau pūkuotą laiko po padu, yra jų mažo sociumo chief executive katinas. Jeigu pūkuotas uosto šližiką, nepūkuotas prieina ir irgi uosto šližiką. Pūkuotas laksto ratais? Nepūkuotam nėra kur dėtis, nors ir nenori, irgi pradeda bėgt ratu. Pūkuotas miaukia? Kas nepūkuotam belieka, miau miau duok ir man.

Praėję technikinį pas veterinorių, kiaušiukai gone. Į atidavimą įeina visas katinų laikymo kit’as - guoliukai, šikimo dėžutės, indeliai, draskymo postas ir kt. Negalim laikyt, nes krč reasons.

Like & share & take.

Iki tol nemiegojau jaučiu kokias pusantros paros, ir ne todėl, kad būčiau visą tą laiką labai užsiėmęs ar supanikavęs - ne, žiūrėjau “The Wire” ir per pertraukėles pamažu lipdžiau bakalaurinio powerpointą. Pradžioje čilaksinęs rijau serialą ir tyliai džiaugiausi, kad akademiniai reikalai štai ims ir pasibaigs tuojau pat ant valandų, bet galų gale atėjo naktis, Ina mane kartu su visu laptopu išgrūdo į mūsų tuometinę 3 m2 virtuvėlę, ir man galiausiai atėjo savirefleksija apie tai, kokį gaidį aš turėsiu eit apginti rytoj per pietus.

Mano powerpoint game yra visai strong, moku deramai svaigt ir sklaidytis, neapšeriu visų bullet pointsais, paprastai netgi visai žinau apie ką šneku, taikliai derinu baubimą ir dėstymą patylomis, taigi beveik visada gettinu savo pointą across. Bet tąnakt kažkaip išskydo visas mandrumas, pradėjau drožt kažkokius aukštus academese sakinius į tą savo PPT, įdėjau kažkokį obuolius ir apelsinus lyginantį grafiką, nieko nesakančią lentelę here, dviejų paragrafų citatą Times New Roman 12 pt there, apskritai trūko tik WordArtu gale pridėt “Ačiū už dėmesį!!!” paskutinėj skaidrėj.

Haidas manyje sakė “px sueis”, bet Džekilas į vieną sudėjo tai, kad bakalaurinis yra gaidys, ergo prezentacija irgi yra gaidys, keturi metų trukmės performancas žurfake turbūt nelems to, kad Valiuko pavarde pavadins kurią nors auditoriją, gynimuose po paros trukmės serialo atrodysiu kaip tiesiai iš 3 VPK areštinės užsukęs persirengti ir dantų išsivalyti, litų nėra, ateitis unclear, ir plius dar mano virtuvė 3 m2 dydžio.

Užplūdo rankų nuleidimas, užsidėjau ant torrentų siųst dar vieną sezoną serialo, prakrapščiau trečią bomžpaką, pasidariau 0,5 l kavos, užsidėjau striukę, su viskuo išėjau į balkoną, užsidėjau serialą ir vienu metu sutaškiau bomžpaką, kavą ir kokias dešimt “Kent” rudo.

Atėjo rytas. Man nihilizmas level 1000, bet aš jau nuo antro kurso pratęs apsilochinti, pas mane “nemoku, tai neisiu į egzaminą” nebūdavo - dakopipeistinau į prezentaciją dar keletą slaidų, ant galo berods įpisau tą “Ačiū už dėmesį!!!”, susiradau tamsesnę rubašką ir išėjau gint to savo farso.

Jau prie VTDK Kalinausko g. (t.y. nuėjus šimtą metrų) pradėjo biškį vaidentis, kažkokie šešėliai lįst, galvoju FML, bet ne, ne pirmas kartas, tuoj pramuš grynas oras ir bus OK. Šiaip ne taip autopilotu priėjau Pilies g. ir supratau, kad shit is fucked, toks negaliu nueit, reikia dar kavos paskutinį ant greičio išgerti.

Tai ir sėdžiu Pilies g. kofeine, geriu americano, drebu, dvejinasi, bakas šūdas, PPT šūdas, liežuvis nusiplikytas, už kelių minučių reiks eit gėdintis, širdis permušinėja, viskas blogai. Bet vienu momentu nutyla mano vidinis savimyliškas vienturčio monologas, iš aplinkinio triukšmo pradedu atskirt pavienius balsus, pradedu dairytis. Žiūriu - kairėj prie manęs stovi Kunigaikštis su trim mažvaikiais.

Kunigaikštis varo savo įprastine vaga, mažvaikiai, tokie tipiniai trylikamečiai Salomėjkės rich kids šunsnukiukai, žvengia iš Kunigaikščio, bando lengvai paišsipisinėt, net puslankiu jį apsupa - panašiai kaip mokyklos klasėj, kur du septintokai šnekina darbų mokytoją, o trečias paslapčia chariokina jam ant švarko nugaros; viskas vyksta gana nemandagiai, nors ir daugmaž pagarbiai. Bet staiga Kunigaikštis persimaino, labai surimtėja, išsitraukia iš terbos knygą “Patriotiniai eilėraščiai” (ar panašiai), paspjaudo pirštus, atverčia puslapį, įduoda nagliausiam malaletkai ir liepia: “Aš noriu, kad tu man šitą garsiai paskaitytum.” Visi trys malaletkos iškart nusiramina, nebesivaipo, ištraukia rankas iš kišenių, o nagliausias pasitempia ir skaito:

Su Nemunu

Pateka saulė.

Su Nemunu

Leidžias toli.

*

Prie Nemuno

Mano pasaulis,

Prie Nemuno

Mano šalis.

*

Su Nemunu

Ašarą plovėm,

Su Nemunu

Griovėm stabus.

*

Prie Nemuno

Buvom senovėj

Ir būsim,

Kol Nemunas bus.

*

Su Nemunu

Žemėn įaugom.

Įleidom galingas

Šaknis.

*

Ir motinos

Lopšį kol saugos –

Iš čia

Neišdegins ugnis.

*

Su Nemunu

Pateka saulė.

Linguoja lopšinė

Laisva.

*

Prie Nemuno

Mano pasaulis –

Gimtoji šalis

LIETUVA.

(Paulius Širvys. Su Nemunu)

Mano mind = blown, pabaigiu kavą, išmetu puoduką, kostmose (sic) nueinu į gynimus, paginu biškį, gaunu 7, išeinu, prabėga mėnuo, pasiimu diplomą, nusiskanuoju, užseivinu Dropboxe, originalą padedu į seifą, į diplomą per tris metus taip ir nepažiūriu, bet šitą istoriją vis dar prisimenu ir kam nors papasakoju.

Gal kas šiandien pakvies pažiūrėti kašio? Nelabai gaudausi šitame sporte, bet pusfinalio negaliu praleisti. Be to, vakar žiūrėjau kaip žiūrimas krepšinis ir man atrodo išmokau sirgti:

• Sakyti “Kurva išmoko žaist pagaliau” kai įmeta
• Sakyti “Blet kaip Jasikevičius” kai neįmeta
• Kai žaidimas staiga sustoja ir pradeda rodyt teisėjų ir žaidėjų closeup’us, išskėst rankas kaip šv. Marijai ir į teliką rėkt “taigi buuuvo!” arba “taigi nebuuuvo!” (pasirinktinai)
• “Nu nx” - atsiliekam
• “Zjbs nx” - atsiliekam, bet mūsiškis įmetė troikę
• “Pizda nx” - atsiliekam, bet mūsiškis neįmetė troikės
• “Kurva nx” - pirmaujam, bet nemūsiškis įmetė (nebūtinai troikę)
• “Eik tu nx!” - teisėjui televizoriaus ekrane
• “Nx nx…” - no reason, šiaip vidinei įtampai išlieti
• “Ai blet negaliu žiūrėt” - pirmavom, tada kažkas įmetė tris ir dabar nebepirmaujam ant 1 taško
• Atsitiktiniais intervalais teliko linkme rodyt tą ženklą iš abiejų rankų, kuris JAV reiškia “fuck you, žiūrėk kur važiuoji, pisau tavo šeimą”, bet rytų pusrutulyje apparently turi reikšmę “bauda”
• Kai šalia sėdintis čiuvas kažką pakomentuoja ko gal nelabai supratai (“lihiadkjsh techninė lkhdasd zonoj jiohfds iudgfs ant linijos”), rodyt ištiestu delnu į teliką ir pritart “tai aš ir sakau blet”
• Atlaidžiu žvilgsniu žvelgt į paną, kuri serga vien tik frazėmis “davai davai!” ir “neee…”
• Per rūkymo pertraukėles aiškint, kad “šitos rungtynės tai xuinia, bet kai užvakar lošė tai vos širdies stimuliatorius atlaikė”; arba kažkodėl žiūrėt rezultatą per smartphono appsą, nors ką tik tą patį matei per teliką; arba planuot ateinančius čempionatus tris metus į priekį
• Jeigu pralaimėjom: “aaai nu blet”, susirinkt daiktus, išeit namo (jeigu turi darbą) arba į Misteriją (jeigu freelanceris)
• Jeigu laimėjom: <inaudible>, kažkur eit, kažką daryt, atsibust Žemuosiuose Kaniūkuose trečiadienį

Tik rymti pasiulimai.

> be in Japan

> be in Kyoto

> zajebala in Kyoto, reikia varyt kitur

> shinkansenu iš Kyoto varau į Hiroshimą

> specialiai prisirašau į telefoną techno prieš kelionę shinkansenu, nes žinau kas manęs laukia

> visą kelią xujėju nuo shinkanseno greičio

> peszda.jpg

> čia fotkė kreiva ne dėl to, kad aš žabalas ačkarikas ir nemoku fotkint, bet todėl, kad traukinys per greitas ir iPhono matrica nespėja fiksuot vaizdo

> whatever.psd

> atvarau į Hiroshimą

> day 1, mane su kažkokiu kanadiečiu nukabina dvi džekės

> nutariam pasivaišint biškį

> viena džekė biškį moka angliškai, kita tik žodį “kawaii”

> neither moka gert

> randu competitive advantage prieš kanadietį, nes kanadietis šneka Viktorijos laikų English, kurio japonės nixuja nesupranta

> aš tuo tarpu apsiriboju Romkos iš Jiezno žodynu

> “Yes, yes. Is good. You drink? Rrrituania, is far. Europa. Rituania small. Cold, but also hot.”

> dar redefininu pantomimos meną

> iliustruoju japonėms vieną savo tezę padarydamas tiltelį

> kanadietis nepanetkėje

> jo common approach kabinant Toronto socialites čia negroja

> kanadiečiui tenka šeškė, man gal aštunkė

> beast-from-the-east.rtf

> aštunkė can’t do this anymore, lūžta man ant kelių

> šeškė prisimena selfių lazdą

> aš pamirštu įtempt bicą, nusipaveiksluoju su PHPisto muskulais

> vakarėlis over

> day 2

> paxmel is love

> paxmel is life

> suši nevirškina

> seiza nebesigauna

> akys nefokusuoja, atrodo, kad vis dar važiuoju shinkansenu

> …

> prisimenu, kad Vilniuj turiu simpatiją geologę

> geologės klausiau ką parvežt lauktuvių, geologė sakė “akmenį”

> kurgautakmenį.mp3

> prisimenu, kad Kyoto kažkokia merga pasakojo apie krutą volcano “netoli Hiroshimos”

> googlinu volcano

> volcano už šešių valandų kelio nuo miesto

> ai, dar plius išsiveržęs

> fucking volcanoes

> px

> pamatau skelbimą ant sienos apie Miyajimą, Japonijos Kernavę

> “go to Myiajima”, sako skelbimas

> “Myiajima has mountains”, tęsia

> “Myiajima has stones”, užsimena

> “Myiajima wow”, konstatuoja

> OK

> sėdu į tramvajų

> persėdu į keltą

> varau į Myiajimą

> beveik septynios vakaro

> temsta

> viskas uždaryta

> bet matau kalną

> Mt. Misen

> 535 m

> xuiniakąčiareiškia.xml

> “staigiai užlipu”

> “per pusvalanduką”

> “paimu akmenį”

> “parūkau”

> “ir atgal”

> Miyajimos gatvelėse vaikšto elniukai

> gali jį paglostyt

> arba nusipirkt iš automato ledų, apmonyt su jais elniuką ir pasidaryt selfį

> dar yra miškuose gyvenančių beždžionių

> tiesa, nedaug

> dvi beždžionės

> shrug.gif

> dar yra tie The Vartai iš Discovery kanalo

> bet px tie elniukai

> ir tos beždžionės

> ir px tie vartai

> aš čia ne to

> gotta get dat grill dat stone

> randu hiking path į kalną

> pradedu lipt

> vienas laiptelis, du

> Japonija greit baigiasi, nes gatvės žibintų šalia hiking path nebėra

> musėt trukdo beždžionėms kelt populiaciją

> be žibintų šviesos kažkur tiek:

> “px, ne veltui Jobsas išrado telefono flashlightą”

> visur pilna kažkokių ženklų

> pirmas kažko prašo nedaryt

> kitas jau prašo raudonom raidėm

> pamažu lipu su flashlightu

> šlapia

> šalta

> slidu

> pradeda lyt

> paxmas

> kurwa-mać.sql

> pažiūriu į telefą

> NTT DoCoMo says no

> Japonijoj nėra signalo

> oksimoronas blet

> …

> lipu

> lipu

> lipu

> lipu kokį pusvalandį

> prieinu ženklą

> “o, jau turbūt netoli”

> xui.wav

> telefo fotkėse nuo šalčio, drėgmės ir tamsos užsideda The Blair Witch Project filtras

> lipu

> lipu

> jaučiu beždžionių presence aplink

> beždžionės čiuju mane žiūri kaip Netflixą

> beždžionės daug išmoks šįvakar

> žodelius “blet”

> “nachui”

> “bybį dėjau”

> “kurva kaip šalta”

> “pizda ir ko aš čia beldžiaus”

> o kai Valiukas paslys ant beždžionės šūdo ir plosis su raudonom kelnėm į purvyną, beždžionės sužinos kaip frazę “pramudabliadskaja pizdaprajobiščiaja” sklandžiai pavartoti sakinyje

> po kokių dviejų valandų užlipu

> ar ant kalno, ar ne ant kalno, neįsivaizduoju

> telefono kamera gone wild

> paimu akmenį

> padarau sekančią Hiroshimos prieigų nuotraukėlę

> ir lipu atgal

> užmetu gazo, nes tuoj paskutinis keltas

> praktiškai nubėgu nuo Mt. Misen

> padarau sprintuką iki kelto

> spėju

> su akmeniu užanty varau HIJ-OKA

> su akmeniu užanty varau OKA-HKG

> su akmeniu užanty varau HKG-SVO

> su akmeniu užanty varau SVO-VNO

> su akmeniu užanty varau pas geologę

> mfw “ai tai čia tik granitas, nu bet ačiū”

Nesupraskit neteisingai, Japonijoj yra daug puikių dalykų - hosteliai su IPv6, Uniqlo, vending machines, parduodantys triusikus, tie 320 km/h traukiniai, McDonaldai su rūkyklom, biblioteka 49-am aukšte su tokiu wifi, kad reikia prilaikyt kelnes ką nors downloadinant, Kyoto pats savaime, etc. etc. Čia be išimčių labai skanu valgyt (netgi pietūs iš dėžutės vietiniam Ikiuke traukia iki “Cozy” lygio), tobulas viešasis transportas, pardavėjai turi grąžos iš bet kurio banknoto, ir vis dar kaskart susigraudinu šikdamas ant pašildomos klozeto sėdynės.

Bet ochtuvelnias kaip čia sunku rast draugų ir pažįstamų :/

It’s not for the lack of trying. Šiuo klausimu paėmiau visą perimetrą: ėjau į Starbucksus, japonų barus, užsieniečių barus, naktinius klubus, Meetup.com eventus, bėgimo treniruotes, bėgimo rungtynes, pub crawlus, bandžiau Tinderį, speed datingus, hostelių kabokus ir kur tikrai ne. Pramušiau asmeninį dugną nuvarydamas į Couchsurfingo eventą - su penkiais ryžikais (iš kurių vienas buvo dar ir su dreadlockais) apžiūrinėjom Mt Fuji. Netgi buvau nuogalių pirty - dukart! Jeigu geopolitikos diskusijos nuogom birkom nesuartina bachūrų, tai aš nežinau tada kas tai padaro.

Ir šitiek prasidraskius interakcijos būna vien tiktai sekančios: japonai arba su tavim pasidaro fotkę ir neša muilą (“selfie and GTFO”), arba pasidaro nemokamą anglų kalbos speakingo pamokėlę (“my favourite fruits are apples, oranges and pears”), arba labai dirbtinai palaiko pokalbį (“aha, ir kas ten toliau buvo?”) ir laukia kol pats pirmas pasiduosi. Užsieniečiai - tie reti, kurie be manga knygelės rankose ir ausinių ausyse - dažniausiai shyina away arba pradeda monologu varyt kokį šūdą.

Paprastai tokiu atveju (atmetus tai, kad čia yra uždara tauta) aš pulčiau kaltinti save. Gal per daug įkyrus? Per mažai? Slaviškų bruožų kirpimas gal juos gąsdina? Neįdomus? Neadekvačiai nusiskutęs? Laikysena neįtikina? Kostiumą palikau namie? Vis dėlto, prisimenu, kaip man Tailande sekėsi visiškai kitaip. Aišku, Astros pagalba turėjau stiprų socialinį headstartą, bet ir po to be Astros afigienai korta ėjo - valgėm, gėrėm ir žvengėm su:

• malajiete iš Singapūro, Nestle chief of marketing (kuri po to mane išfriendino velniop, nes buvau IDF fanas feisbuke);
• thai mergička iš Chiang Mai, ta iš kačių kavinės, kuri man tebesiunčia selfius ir angliškus pun bajerius;
• brazile, užmetusia, kad “in Brazil, sex is sport” (suvarčiau atgal, kad “in Lithuania, masturbation is sport”);
• irakiečiu, kurio susižavėjęs uodais ir parinasi, kad dėl religijos Bagdade negali publikuot mokslinių straipsnių apie jų evoliuciją;
• graike, užsiknisusia nuo “pls pay denbts” bajerio;
• besaikį gėrimą į besaikį “Red Bull” iškeitusiu kiwiu;
• ir dar krūva visokių čiudakų.

O ką Japonijoj? Šūdą Japonijoj :(

Tai kas kaltas, jeigu ne aš? Aš jums pasakysiu, kas:

Nerdai.

Nerdai. Nerdai. Nerdų čia dachuja. Aš ne tiek apie vietinius otaku nerdus, žiūrinčius anime naktimis, bet importinius, US-UK-EU-AU nerdus, kurie tuoj čia pradės varyt charteriniais reisais. Nerdai čia iš pradžių gal atvažiuoja pasightseeint ar pažiūrėt į fetišines mergas, bet vėliau randa būtų pasilikti, nes Japonija yra puiki vieta nerdui tarpti - OSD čia yra ne liga, o teisė, visi facilities yra optimizuoti vienam žmogui, japonai tave toleruos koks tu bebūtum (nes tu gaijinas), o mama, kuri retkarčiais pasako “tai išeik, Romai, pažaist į lauką su draugais”, palikta už 8000 km.

Japonija yra kaip tik tas kraštas, kur reikia važiuoti, kai nori būti paliktas vienas, dėl to čia nerdų ir priviso - vienišų, babkių truputį pasitaupiusių nerdų, hosteliuose kapojančių “League of Legends”; nerdų su jų fat chick girlfriends (pastarosios net baksnoja nerdą reikalaudamos dėmesio, bet sorry, nerdas įnikęs į telefą dabar, woman please wait); japonus anglų kalbos bemokančių vegano-nerdų - jiems rekomenduočiau savaitės trukmės stovyklą pas mano carnivore tetą, bent jau pasivytų sveiką KMI; mergų travel-nerdų, kurios įspūdžius iš kelionės Transsibirsku atpasakoja kaip “hmm, well, that was kinda nice, I’d say I did like it I guess”; ir dar puokštės visokių kitokių nerdų kategorijų.

Man tie nerdai nemaišytų, bet man atrodo, kad jie supiso visą užsieniečių įvaizdį Japonijoj. Japonams gal ir būtų įdomu kas čia per veikėjas atvažiavo pasižvalgyti, bet ši nerdų krizė pasiekė tokį lygį, kad jeigu esi užsienietis, ir dar neduokdieve ilgas kūdas + su ačkarikais, tai tau čia nebegalioja nenerdo prezumpcija - esi nerdas tol, kol neįrodai priešingai. Kol neįrodei socialinio adekvatumo (ko aš dar nežinau kaip padaryti), tau tyliai klijuojama mėmės etiketė, ir tada “selfie and GTFO” is all you can get. Nerdai overtakina visas kitas imigrantų kategorijas - finansistus su kostiumais ir sieniniais laikrodžiais ant rankų, nūdnus rusų turistus, pusgirčius australų jocksus ir kt. - santykiu 1/3, todėl nabagai japonai turbūt galvoja, kad gal visi vakariečiai yra nerdai by default.

Aš save laikau self-hating nerdu ir beveik dešimt metų bėgu nuo to stereotipo - studinau žurfake, mokausi kaip gražiau apsikirpt, išmečiau Skaitovų Klubo akinius ir juos pakeičiau į Wannabe Reklamščiko rėmelius, turiu The Notorious B.I.G. maikę, su šaknim išsiroviau įprotį taisyt žmones, kai jie man ką nors pasakodami pamini neteisingus faktus, valau batus, isteriškai skutuosi, kad niekas neprikištų neckbeardo, stengiuosi rišt su Redditu, blet, net nubėgau maratoną. Ir va, po visų šitų kryžiaus kelių pakliuvau į tokį nerd pride paradą, kad karoče naxui bybydėjau, tuoj pats užsirašysiu šauktiniu per Elektroninius valdžios vartus, kad mane skubos tvarka repatrijuotų tiesiai į Ruklą :(((.

Fucking nerds.

(Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad čia sutikau keletą puikių žmonių - Rachel, mikrobiologę iš Stanfordo, googlerį Igną, keletą įdomių finance industry suitsų vienam bare ne pagal kišenę, ir krūvą kiwių vienam Kyoto kaboke, kurie mane labai suprato ir su kuriais neblogai pridrožėm absento. Dar ne viskas prarasta, nepasiduodu, turiu daug vilčių dėl Okinawos, nes ten daug US military bazių, taigi ir amerikosų.)

Apsigyvenau Tokyo užkampy, tokioj a la Pilaitėj (toli nuo miesto, nulis kabokų ir nėra ką veikti). Dalinamės namu su senstelėjusia hipe ir random bernu. Iš naujo mokausi gyventi:

• Vonios procedūra: vakare (ne ryte kažkodėl) prisileidi vonią, tada ant viršaus uždedi celofano ir uždarai dangtį, kad neišgaruotų šiluma. Tuomet nusiprausi su šalia esančiu dušu (praustis pačioj vonioj yra no-go). Po dušo atsidarai vonios dangtį, nusiimi celofaną, lendi į vonią ir pusvalandį bandai sugalvot, iš kokių babkių gyvensi kovą po pasitaškymo ¥. Išlindęs iš vonios neišleidi vandens, vėl užkamšai celofanais ir palieki kitam šeimos nariui (todėl mūsų cribui paskutinis etapas negalioja).

• Durų nerakinam, dviračių prie stulpų nerišam, net per štangą spynos nekabinam - crime rate čia neigiamas.

• Kieme mačiau, kaip du vyrai išrašinėjo parking ticket už ne į temą pastatytą dviratį. Vienas su liniuote matavo dviračio poziciją erdvėj, kitas paišė schemą, abu su VMI inspektorių išraiškomis veiduose.

• Turim namų tapkes ir šikano tapkes. Kadangi tualetas laikomas atskira householdo visata, į jį einama su šikano tapkėmis, ir apsilankyti jame su namų tapkėmis yra toks faux pas, kad už jį deportuojama.

• Hipė kaskart tualete ant šikpopierio galo išlanksto trikampį, visai kaip viešbuty. Mano geriausias spėjimas, kad tai yra komunikatas, jog po savo išstojimo tualete viską dezinfekavai ir paruošei kitam klientui. Svarstau, ar atgal išlankstyti gervę būtų per daug.

• Kad jau apie tai prakalbom, virš šikano bakelio yra kranelis, kuriame iškart gali nusiplauti rankas - gudru! Selected tualetuose būna įtaisytas dinamikas, per kurį gali paleisti vandens nuleidimo garsą ir su juo užgožti tą kitą garsą, bet mes čia labai middle class ir to pas mus nėra.

• Seriously though, šikanai visam mieste nerealūs ir įsimintini, glosto manajį inner Jew. Reikia čia atvežti Pianomano savininkus ekskursijai.

• Patinka Mindaugo “Maxima”? Try “7-11”, tūkstančius visparinių ikiukų visam mieste su karštu (OK, pašildytu) maistu. Meh, Bankoke irgi buvo.

• “Kaip gyvenasi?”, emailina mano real estate agentas. “Visai nieko”, rašau, “tik stalinė lempa neveikia, nežinau kas čia ỹra, čiuju lemputė perdegė, nueisiu nusipirksiu naują”. Čiuvas atvažiuoja per gabalą miesto, pakeičia lemputę, išvažiuoja.

• Su tuo pačiu agentu prieš pasirašydami nuomos sutartį nagrinėjom žemėlapio dydžio planą apie šiukšlių rūšiavimą. Pasirašiau, kad viską supratau. Jeigu ne taip surūšiuosiu, mūsų šiukšlių maišą atveš atgal ir pastatys prie durų su prikabintu piktu rašteliu (ir sąskaita).

• Lauke 8-13°C, bet kondiškės užsuktos iki 28°C, virtuvėj kažkas užmetė 45°C. Tiek to taupumo bei sustainable living.